Buvo 2018-ųjų balandžio 1 diena, Velykų savaitgalis, tuo metu Kinijos pilietis Xu Yanjunas vaikščiojo po barus ir restoranus Briuselio senamiestyje, netoli pagrindinės miesto aikštės.
Tą dieną jis atskrido į Amsterdamą ir vėliau pervažiavo į Belgiją, taip pradėdamas savo atostogas Europoje. Tačiau JAV pareigūnai skelbia, kad jis nebuvo paprastas turistas.
Xu Yanjunas į Briuselį atvyko susitikti su „GE Aviation“ įmonėje dirbančiu amerikiečiu, kurio specializacija – orlaivių variklių kūrimas.
Kompanija buvo investavusi milijonus dolerių į tyrimus ir dešimtmečius kūrė medžiagas, naudojant kurias būtų galima pagaminti lengvesnius, atsparesnius ir pigesnius lėktuvų variklius.
Kinijos pilietis tikėjosi, kad amerikietis inžinierius jam perduos visas paslaptis, tačiau galimai Kinijos valstybės saugumo ministerijoje dirbusio asmens laukė netikėtumas.
Jį sutiko Belgijos policija ir suėmė pagal JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) išduotą arešto orderį.
Šnipo laukė netikėtumas
Xu Yanjuno planas pavogti paslaptis prasidėjo 2017 metų kovo mėnesį, kai „GE Aviation“ darbuotojas sulaukė kvietimo iš Nankino aeronautikos ir astronomijos universiteto.
Jam buvo pasiūlyta kelioms savaitėms atvykti į Kiniją ir perskaityti paskaitą.
Į Kiniją kompanijos darbuotojas atvyko tų metų birželio mėnesį ir susitiko su Xu Yanjunu.
Jis jam prisistatė kaip mokslo ir technologijų pažangą skatinančios organizacijos atstovas Qu Hui.
Pora palaikė ryšius, toliau tarpusavyje keitėsi įvairia informacija apie naujausias technologijas.
Per vieną pokalbį „GE Aviation“ inžinierius kinui atsakė, kad tai, ką jis prašo pasakyti, yra įslaptinta informacija, tad Xu Yanjunas pasiūlė susitikti gyvai ir pasikalbėti jam rūpimais klausimais.
Tuo metu įmonė jau žinojo apie slaptą inžinieriaus veiklą.
Jam nebuvo pareikšti kaltinimai, nes jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais.
Xu Yanjunas nežinojo, jog jo patikimas informacijos šaltinis dirba prieš jį, ir norėjo, kad į susitikimą Belgijoje amerikiečių inžinierius atsineštų kompiuterio standųjį diską, kuriame būtų visa informacija apie kompanijos veiklą.
„Jeigu ir toliau vykdysime bendrą veiklą, tai nebus mūsų paskutinis susitikimas“, – kalbėjo Xu Yanjunas.
JAV pareigūnai tvirtina, jog šis kinų šnipas jau nuo 2013-ųjų dirbo su Kinijos universitetais, kad susisiektų su inžinieriais, kurie jam atneštų reikalingos informacijos.
Kinijos pilietis buvo 6 mėnesius kalinamas Belgijoje, vėliau išsiųstas į JAV. Ten jam pareikšti kaltinimai vykdant ekonominį šnipinėjimą ir komercinių paslapčių vagystę.
Manoma, kad vyro teismas vyks kitais metais, tačiau Xu Yanjunas neigia savo kaltę.
Žvalgybos pareigūno ekstradicija dėl ekonominio šnipinėjimo neturi precedento, tačiau šis žingsnis gali būti vertinamas kaip vis didėjančios Vašingtono konfrontacijos su Pekinu dalis.
Pavojus šalies saugumui
JAV žvalgybos tarnybų atstovai teigia, kad Xu Yanjuno šnipinėjimo atvejis yra didelio Kinijos plano dalis.
Įgyvendindami šį planą žvalgybos pareigūnai dirba kartu su Kinijos kompanijomis, kad pavogtų Vakarų valstybių technologines paslaptis.
„Jeigu vertintume pavojus JAV nacionaliniam saugumui ir interesams, Kinija šiame sąraše yra pirma“, – teigė JAV nacionalinio kontržvalgybos ir saugumo centro direktorius Billas Evanina.
Buvusio FTB agento vadovaujamas centras yra atsakingas už gynybos nuo užsienio šnipų koordinavimą.
Xu Yanjuno byla nėra vienintelė, susijusi su aviacija. Kelios savaitės po paskelbimo apie šią bylą buvo atskleista dar viena slaptos informacijos vagystės schema.
Grupei Kinijos žvalgybininkų ir programišių buvo pareikšti kaltinimai dėl įsilaužimų į aviacijos kompanijų sistemas ir informacijos vagysčių.
Įsilaužėlių grupė taip pat yra susijusi su Kinijos valstybės saugumo ministerijos skyriumi, kuriame dirbo Xu Yanjunas.
Vogė aviacijos paslaptis
Šiuo atveju kenksminga veikla buvo vykdoma nuo 2013 metų lapkričio, kai Kinijos šnipas susitiko su Prancūzijos aeronautikos įmonėje dirbančiu kinu, kuris padėjo įvykdyti duomenų vagystę.
„Šį vakarą tau atnešiu arklį“, – įmonės darbuotojui vieną bendravimo vakarą pasakė šnipas.
Kad nesukeltų įtarimų, jie netyčia atsitrenkė vienas į kitą restorane, kur įmonės darbuotojui buvo perduotas atmintukas su vadinamuoju Trojos arklio (arba trojano) virusu.
2014-ųjų sausio 25-ąją virusu buvo užkrėsti kompanijos kompiuteriai.
„Arklys buvo pasodintas šį rytą“, – Kinijos šnipui parašė įmonės darbuotojas.
Ateinantį mėnesį kompiuterių tinkle žvalgybininkai pastebėjo itin didelį interneto duomenų srautą, keliaujantį į Kiniją.
JAV tarnybos informavo Prancūzijos žvalgybininkus, šie susisiekė su įmone.
Bet galutinis duomenų kelionės internetinis adresas greitai buvo ištrintas.
Manoma, jog „savųjų“ programišiai turėjo ir kompanijos informacinių technologijų skyriuje, tad greitai sužinojo, kad yra susekti.
JAV tyrėjai tvirtina, kad tarp 2010 ir 2015 metų ši programišių grupuotė, kuriai vadovavo Kinijos žvalgybos pareigūnas, bandė pavogti duomenis apie komercinių oro linijų lėktuvų varikliuose naudojamą turbokompresorių.
Mažai tikėtina, kad nors vienas iš kaltinamų kinų stos prieš teisėją. Tačiau tokia viešumo kampanija Amerikoje didina spaudimą Pekinui.
Šnipinėjo ir studentus
Praėjusių metų rugsėjį buvo apieškoti Jungtinėse Valstijose gyvenančio kino Ji Chaoquno namai, o vaikinas sulaikytas. Jis į JAV atvyko 2013 metais studijuoti elektronikos inžinerijos.
JAV pareigūnai įtaria, kad Ji Chaoqunas turėjo rinkti informaciją apie 8 inžinierius, kurie yra gimę Kinijoje arba Taivane, bet dabar turi JAV pilietybę.
Didžioji dalis sektų asmenų dirbo su JAV gynybos sistemos rangovais ir turėjo prieigą prie slaptų duomenų.
Perduodamas informaciją savo viršininkams studentas siųsdavo laiškus, pavadindamas su studijų dalykais susijusiomis temomis, tačiau galiausiai neapdairiai įkliuvo.
Ji Chaoqunas praėjusiais metais buvo susitikęs su pora Kinijos žvalgybos agentais apsimetusių JAV pareigūnų ir papasakojo, kaip buvo atrinktas šiam darbui.
Taikinių ieško internetu
Šios istorijos parodo, kad net ir kibernetinio karo laikais žmonės išlieka svarbūs veikėjai.
Darbuotojai sąmoningai ar ne gali atskleisti įslaptintą informaciją, o kinų šnipai patys įsimaišo į bendruomenes, kur renka informaciją.
Bet kyla klausimas, kaip Kinijos žvalgyba atsirenka, į ką kreipti dėmesį?
JAV pareigūnai tvirtina, kad kibernetinės atakos, vykdomos kompanijų viduje, yra kur kas pavojingesnės, nei atliekamos iš išorės.
„Kinijos žvalgyba į žmones taikosi socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „LinkedIn“.
Žvalgybininkai dešimtims tūkstančių žmonių išsiunčia žinutes ir kelios dešimtys užkimba.
Jie labai efektyviai naudojasi šia technologija“, – pasakojo B.Evanina.
Prieš metus daugiau nei 10 tūkstančių vokiečių gavo žinutes iš įvairių konsultantų, tyrėjų ar analizės centrų darbuotojų, tačiau už netikrų anketų buvo pasislėpę Kinijos žvalgybininkai.
Panašiai kinai yra nusitaikę ir į kitų šalių valdžios ir įmonių paslaptis.
„Su Kinijos valdžia susiję programišiai jau ilgą laiką mėgina pavogti Jungtinės Karalystės universitetų ir inžinerijos kompanijų paslaptis“, – teigė šalies vyriausybės Komunikacijos agentūros (GCHQ) buvęs vadovas Robertas Hanniganas.
Britų valdžia apie galimas atakas nekalba taip garsiai, kaip amerikiečiai. Ji vengia didesnės konfrontacijos su Kinija.
Įtraukti paprasti žmonės
Bet Jungtinės Karalystės saugumo pareigūnai yra susirūpinę, nes taikiniu gali tapti šalies universitetų intelektinė nuosavybė. Manoma, kad įtaka gali būti daroma kvietimais apsilankyti Kinijoje, per studentų mainų programas arba per oficialią universitetų partnerystę.
Kinijos nacionalinis gynybos technologijų universitetas (NUDT) yra vienas geriausių šalyje. Jį valdo Gynybos ir Švietimo ministerijos.
Švietimo įstaiga glaudžiai susijusi su Kinijos kosmoso ir superkompiuterių programa, bet kartu aktyviai bendradarbiaujama ir su Vakarų universitetais.
Nors nėra įrodymų, kad mokslinis bendradarbiavimas susijęs su šnipinėjimu, teigiama, jog įvairiose konferencijose Jungtinėje Karalystėje yra dalyvavę šimtai NUDT mokslininkų.
Siekdama išvengti problemų ateityje Jungtinės Karalystės vyriausybė pradėjo vykdyti schemą, pagal kurią atrenkami konferencijų dalyviai ir patikrinami jų duomenys.
Anot B.Evaninos, didžiausią grėsmę kelia ne treniruoti šnipai, bet paprasti žmonės, kurie, įsitrynę tarp tam tikrų asmenų, gali laisvai rinkti ir siųsti informaciją šnipinėjančiai valstybei.
Aišku, Vakarų šalys vykdo tokį pat šnipinėjimą, bet Vakarų pareigūnai tvirtina, kad Kinija veikia kitaip.
Ekspertai teigia, kad kinai siekia išgauti jų įmonėms naudingą komercinę informaciją, o šios įmonės yra glaudžiai susijusios su valstybe.
Vakarų žvalgyba neužsiima tokiomis operacijomis. Tuo metu Kinijos pareigūnai tvirtina, kad jie yra kaltinami neteisėtai.
„JAV veiksmai pažeidžia Kinijos teises ir interesus, mažina tarpusavio pasitikėjimą ir meta šešėlį ant abiejų šalių santykių“, – neseniai pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Būtina kovoti dabar
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ateityje ruošiasi ir toliau aktyviai kovoti su Kinijos šnipinėjimo atvejais.
„Galiu užtikrinti, kad yra kur kas daugiau atvejų, apie kuriuos nieko nežinome“, – tvirtino B.Evanina.
Susirūpinimas kyla ne vien dėl to, jog Kinija šnipinėja kitas šalis, kad tai panaudotų savo ekonomikos augimui, bet ir dėl to, jog šnipinėdami jie plečia savo įtaką pasaulyje.
JAV nori, kad jų sąjungininkai palaikytų prieš Kinijos šnipus nukreiptą kampaniją.
Australija šioje srityje išsiveržusi į priekį. Birželio mėnesį šalyje buvo išleisti nauji kontržvalgybos įstatymai, kuriais buvo kriminalizuota apgaulinga veikla, kuria bandoma daryti įtaką demokratiniams procesams arba suteikti informaciją kitų šalių vyriausybėms. Britų pareigūnai šiuo atveju yra atsargesni.
„Galia, pinigai ir politika juda į Rytus, tad turime prisitaikyti prie šios politinės realijos“, – sakė Jungtinės Karalystės žvalgybos MI6 vadas Alexas Youngeris.
Vašingtone dalis pareigūnų tvirtina, kad būtina su Kinijos grėsme kovoti jau dabar.
Bet kiti baiminasi, kad Kinija jau turi pakankamai įtakos ir net vykdant aktyvią kovos su jų šnipais kampaniją tai sustabdyti gali būti per vėlu.
Parengta pagal BBC informaciją.
