Besibaigiantys metai JAV lyderiui D.Trumpui išties buvo nelengvi. Jis itin dažnai atsidurdavo dėmesio centre dėl nesibaigiančio tyrimo dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, taip pat dėl byrančios komandos ir nesugebėjimo išspręsti migrantų, plūstančių per Meksikos sieną, krizės.
Vienu ryškiausių šių metų įvykių, sukrėtusių žiniasklaidos bendruomenę, tapo rusų žurnalisto Arkadijaus Babčenkos, gyvenančio Ukrainoje, inscenizuotas nužudymas. Kai kitą dieną po tariamos mirties žurnalistas pasirodė sveikas ir gyvas, kai kas jį kaltino netikrų naujienų platinimu ir žiniasklaidos diskreditavimu.
Pasaulio bendruomenė šiemet atkreipė ypatingą dėmesį į socialinių tinklų galią. Paaiškėjus, kad „Facebook“ neteisėtai perdavė vartotojų duomenis konsultavimo įmonei „Cambridge Analytica“, aiškintis JAV Kongrese teko ir pačiam socialinio tinklo įkūrėjui Markui Zuckerbergui.
Lyderis skendo skandaluose
JAV prezidentą D.Trumpą nuo pat išrinkimo į šį postą 2016-ųjų pabaigoje lydi skandalai. Ne išimtis ir besibaigiantys metai.
Antrus metus JAV specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui ir jo komandai aiškinantis, ar Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016-aisiais, krito ir pirmosios tyrimo aukos. Metų pabaigoje buvęs D.Trumpo advokatas Michaelas Cohenas, kuris kadaise sakė, kad šoktų prieš savo bosui skirtą kulką, buvo nuteistas 36 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Jis tapo pirmuoju buvusios JAV prezidento komandos nariu, pasiųstu už grotų po specialaus tyrimo dėl Rusijos kišimosi.
Tačiau paties D.Trumpo, tyrimą vadinančio raganų medžiokle, pozicijos tai nepakeitė. Jis ir toliau žarstė kritiką R.Muelleriui kaltindamas jį politiniu šališkumu. JAV prezidentas net pareiškė, kad prokuroras galbūt privertė liudininkus duoti melagingus parodymus.
Tuo metu pats D.Trumpas privertė šįmet pasitraukti ne vieną savo komandos narį.
Prieš pat šventes apie išėjimą iš gynybos sekretoriaus posto pareiškė Jamesas Mattisas.
Nors jis pats lakoniškai paaiškino pasitraukiantis, kad D.Trumpas „turėtų gynybos sekretorių, kurio pažiūros geriau dera su prezidento“, neabejojama, kad tokį jo žingsnį paskatino Amerikos lyderio sprendimas išvesti karius iš Sirijos. Anksčiau J.Mattisas tokią galimybę vadino „strategine JAV klaida“.
Didžiulę nuostabą pasauliui sukėlė JAV ambasadorės prie Jungtinių Tautų Nikki Haley pasitraukimas iš posto. N.Haley buvo didelė D.Trumpo užtarėja ir tikra jo komandos žvaigždė, pelniusi pagarbą tarptautinėje arenoje.
Šios „skyrybos“ praėjo taikiai, o visai kitaip susiklostė JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono likimas. Pastarasis iš savo pareigų buvo atleistas.
R.Tillersonas dažnai nesutardavo su prezidentu. Kaip žinoma, jie skirtingai vertino susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos, iš kurio D.Trumpas pasitraukė šių metų gegužės mėnesį.
Neilgai pareigas ėjęs R.Tillersonas dažnai negaudavo informacijos ir nežinodavo apie politikos pokyčius, kuriuos D.Trumpas skelbdavo socialiniame tinkle „Twitter“.
Atsistatydinti teko ir Baltųjų rūmų administracijos vadovui Johnui Kelly. Jis nekart buvo užsiminęs, kad šis darbas – vienas svarbiausių Baltuosiuose rūmuose – jam ne visuomet patiko.
Atleidimo lapelį taip pat gavo JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas.
Kankina Meksikos klausimas
D.Trumpo kalbos apie nelegalius migrantus iš Meksikos ir sienos su ja statybas nerimą kėlė dar per prezidento rinkimų kampaniją. Šiemet sulaukta tikro „sprogimo“, po kurio tūkstančiai amerikiečių ėmė smerkti D.Trumpo politiką.
Ypač neigiamo vertinimo jis sulaukė tuomet, kai dėl jo įsako suimti nelegaliai sieną kertančius užsieniečius nuo jų buvo atskirti nepilnamečiai vaikai. Pagal JAV įstatymus, suimti tokių vaikų negalima. Tačiau tai baigėsi daugiau nei dviejų tūkstančių nepilnamečių apgyvendinimu globos namuose ar specialiai įrengtose stovyklose.
Kilus pasipiktinimui imtasi visų priemonių grąžinti vaikus tėvams, tačiau griežta D.Trumpo politika atvykėlių iš Meksikos atžvilgiu nesuminkštėjo. Jis pasirašė nutarimą, draudžiantį suteikti prieglobstį migrantams, neteisėtai patenkantiems į Jungtines Valstijas iš Meksikos. Tiesa, jį netrukus sustabdė JAV federalinis teisėjas.
Link JAV tuo metu karavanu judėjo tūkstančiai migrantų iš Meksikos, ir tai sukėlė dar didesnį D.Trumpo nepasitenkinimą.
Jis tikino, kad tarp prieglobsčio prašytojų migrantų yra nusikaltėlių ir blogų žmonių, todėl jiems esą Amerikoje ne vieta.
Bet prieštaringi jausmai dėl lyderio politikos buvo tik dar labiau pakurstyti, kai metų pabaigoje mirė du maži vaikai, pasienyje atskirti nuo tėvų.
Teko aiškintis Senate
Paaiškėjus, kad socialinis tinklas „Facebook“ galėjo pasidalinti net 87 mln. vartotojų informacija su Jungtinės Karalystės duomenų analizės ir konsultavimo įmone „Cambridge Analytica“, aiškintis teko platformos kūrėjui M.Zuckerbergui.
Jo laukė nelengvas iššūkis – ne vieną dieną atsakinėti į JAV senatorių klausimus dėl įvykusio incidento ir to, kaip panašiems įvykiams bus užkertamas kelias ateityje.
M.Zuckerbergas tikino, kad jo bendrovė yra atsakinga, bet jam teko pripažinti padarytas klaidas.
„Visa tai mano atsakomybė. Aš įkūriau šią įmonę. Aš jai vadovauju ir esu atsakingas už tai, kas čia vyksta.
Vis dar manau, kad įmonei geriausiai vadovaučiau aš.
Neketinu nieko paversti atpirkimo ožiu ir atleisti iš darbo“, – tvirtino M.Zuckerbergas.
Šis incidentas skaudžiai smogė jo bendrovei – socialinio tinklo akcijų vertė staigiai nučiuožė žemyn.Dėl „Cambridge Analytica“ kilusio skandalo „Facebook“ rinkos vertė staiga sumažėjo kone 100 mlrd. JAV dolerių (81,5 mlrd. eurų).
„Manau, išlipsime iš šios duobės, bet tai užtruks kelerius metus, – svarstė 33-ejų M.Zuckerbergas. – Labai norėčiau sugebėti išspręsti visas bėdas per tris ar šešis mėnesius, bet, manau, tikrovė kiek kitokia.“
Socialinius tyrimus atliekanti įmonė „Cambridge Analytica“ dirbo kartu su JAV vadovo D.Trumpo rinkimų kampanija ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos rėmėjais.
Ši bendrovė socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenis panaudojo, kad sukurtų kompiuterinę programą, kurios tikslas buvo nuspėti balsuotojų veiksmus ir daryti jiems įtaką.
Tai sukėlė didelį „Facebook“ vartotojų pasipiktinimą, nes šis incidentas atskleidė socialinių tinklų ir juose esančių duomenų panaudojimo politiniams tikslams galimybes.
Diplomatinė priešprieša
Metų pabaigoje kilo ginčas tarp Kinijos ir Kanados, kai pastarosios teritorijoje buvo suimta Kinijos technologijų giganto „Huawei“ vykdomoji direktorė Meng Wanzhou. Nors praėjus dešimčiai dienų ji buvo paleista už užstatą, aistrų tai nenumalšino.
Meng Wanzhou ekstradicijos siekiantys JAV prokurorai teigė, kad 2009–2014 m. naudodamasi „Huawei“ antrine įmone „Skycom“ ji pažeidinėjo Iranui taikytas sankcijas, viešai pateikė klaidinančią informaciją, esą „Skycom“ yra atskira įmonė.
Bet Kinija tvirtino, kad Meng Wanzhou nepažeidė jokių įstatymų, ir pagrasino rimtais padariniais, jei Kanada išduos ją Amerikai.
Suėmimo padarinių ilgai laukti nereikėjo – vienas po kito buvo suimti keli Kanados piliečiai.
Buvusio Kanados diplomato ir verslininko suėmimai Kinijoje sukėlė įtarimų, kad Pekinas juos laiko taip atsakydamas į Kinijos bendrovės „Huawei“ finansų direktorės Meng Wanzhou areštą Vankuveryje. Tačiau Kinija aiškino, kad šie atvejai nėra susiję.
Raminti aistras bandė ir JAV prezidentas D.Trumpas. Jis pareiškė, kad yra pasiruošęs įsikišti į „Huawei“ vadovės bylą, jeigu tik tai padėtų sustabdyti tolesnį Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykių blogėjimą.
Žurnalistas „prisikėlė“
Ukrainos teisėsauga šių metų gegužę pranešė apie į šią šalį iš Rusijos pabėgusio opozicinio žurnalisto 41-erių A.Babčenkos nužudymą.
Bet jau kitą dieną jis pats gyvas ir sveikas surengė spaudos konferenciją kartu su Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Generalinės prokuratūros vadovais. Šis įvykis sulaukė didžiulio pasaulinio atgarsio, taip pat kritikos dėl to, kad taip pateisinamos „netikros naujienos“, kompromituojama žurnalisto profesija ir Ukrainos teisėsauga bei valstybė.
Pats A.Babčenka ir Ukrainos teisėsauga atrėmė, kad šios inscenizacijos reikėjo norint apdumti akis nužudymo organizatoriams, užsakovams ir Rusijos specialiosioms tarnyboms, kurios iki paskutinės akimirkos esą taip pat nežinojo, jog tai – inscenizacija.
Visa tai pavyko tiktai todėl, kad nužudymui samdytas karo Donbase veteranas Oleksijus Cymbaliukas apie tai nedelsdamas pranešė Ukrainos saugumui.
„Į visus priekaištus ir kritiką dėl to, kad sutikau dalyvauti specialiųjų tarnybų operacijoje bei inscenizacijoje, atsakau paprastai: „Įsivaizduokite mane savo vietoje, o po to išdidžiai mokykite, – „Lietuvos rytui“ rudenį sakė A.Babčenka. – Norėčiau pažiūrėti, kaip jūs tokioje situacijoje užriestumėte nosį, parodytumėte tai siūlantiems saugumiečiams duris ir pareikštumėte, kad jums jūsų žurnalistinė reputacija svarbiau už savo gyvybę ir šeimą. Ir pagaliau už tą valstybę, kurioje gyvenate.“
A.Babčenkos nužudymo užsakovu netrukus įvardintas verslininkas Borisas Germanas. Tiesa, jis už savo nusikaltimą sulaukė vos 4,5 metų kalėjimo, nes prisipažino ir apskritai teisėsaugai išpasakojo viską, ką žinojo.
Vėl pažiro kibirkštys
Šių metų lapkričio pabaigoje įtampa dar labiau išaugo tarp jau penktus metus konfliktuojančių Ukrainos ir Rusijos.
Į nuo 2014 metų rusenantį Rusijos ir Ukrainos konfliktą žibalo šliūkštelėjo lapkričio 25-osios incidentas Kerčės sąsiauryje.
Tądien Rusijos pasieniečiai apšaudė ir užėmė 3 ukrainiečių karinio laivyno laivus ir sulaikė jų įgulas, o jų narius vėliau teisė.
Ukraina atsakydama dalyje šalies įvedė 30 dienų karo padėtį, nors tokio žingsnio nesiėmė net 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, o paskui ėmė remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Įvedusi karo padėtį Ukraina sustiprino savo pajėgas pasienyje su Rusija ir pašaukė atsargos karių dalyvauti mokymuose.
Kijevas ragino Vakarus reaguoti į susidariusią padėtį pasiunčiant NATO laivų į vandenis, dėl kurių ginčijamasi su Maskva. Bet Europos lyderiai į Ukrainos raginimus reagavo nuosaikiai – nutarė susilaikyti nuo karinės galios rodymo.
Įvykiai Kerčėje, kaip ir kiti šių metų skandalai, turės įtakos pasaulio įvykiams ir kitąmet, nes šįmet gaisrų, regis, įžiebta daugiau, nei užgesinta rusenančių.
