„Tai yra moralinė lenkų pareiga, nes per visą istoriją mūsų tautiečiai ne kartą buvo tapę pabėgėliais ir patyrė kitų kraštų svetingumą.
Be to, širdis ir namų duris atverti paragino popiežius Pranciškus ir Lenkijos vyskupai“, – pareiškė M.Swiecickis.
Kitą dieną 71 metų ekonomikos mokslų daktaras bei sociologas paskambino į pabėgėlius globojančią organizaciją „Ocaleni“ (liet. „Išgelbėti“) ir paprašė supažindinti su atvykėlių šeima.
Jo žmona Joanna, ilgametė Varšuvos universiteto dėstytoja bei viena iš legendinio Katalikų inteligentų klubo (KIK) vadovių, pritarė vyro sumanymui. Ir taip jo namuose apsigyveno persekioti žurnalistai iš Tadžikistano.
Aktyvi labdaringa veikla
Komunistinė valdžia KIK klubus paskatino kurti 1956 m. tikėdama, kad klubai susitelks vien dėl diskusijų apie religines ir moralines vertybes.
Tokios komunistų viltys pasiteisino tiktai iš dalies, nes į KIK veiklą įsitraukė ar iš jos išsirutuliojo opozicinės organizacijos.
Lenkijai pereinant iš komunizmo į kapitalizmą KIK tapo savotišku tiltu valdžios ir opozicijos deryboms, o KIK aktyvistas Tadeuszas Mazowieckis 1989 metais tapo pirmuoju nekomunistiniu premjeru.
Jo suformuotoje vyriausybėje ekonominio bendradarbiavimo su užsieniu ministru tapo kitas buvęs KIK aktyvistas, keliuose JAV universitetuose studijavęs M.Swiecickis.
Vėliau M.Swiecickis dvi kadencijas buvo išrinktas į Seimą, ėjo Varšuvos mero pareigas, dirbo tarptautinėse organizacijose, konsultavo Ukrainos vyriausybę, ėjo Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ekonomikos patarėjo pareigas.
Prieš trejus metus M.Swiecickis vėl sugrįžo į Seimą, šį kartą – kaip opozicinės Piliečių platformos partijos (PPP) atstovas.
Priimdavo gyventi svetimus
Sutuoktiniai Swiecickiai gyvenime visuomet vadovavosi katalikiškos moralės principais, siekė, kad jų darbai nesiskirtų nuo žodžių.
Sovietmečiu įsitraukę į KIK veiklą jie ne tiktai rengė teorines diskusijas apie etiškumo svarbą žmogaus gyvenime, bet ir organizavo paramą areštuotų opozicijos aktyvistų šeimoms.
Keturiems poros vaikams sukūrus šeimas ir išsikrausčius Swiecickiai ištuštėjusiuose namuose metams suteikė pastogę vienam benamiui.
Vėliau priėmė gruziną studentą bei ukrainietę, nukentėjusią Kijeve per Maidano įvykius.
Organizacija „Ocaleni“ Swiecickius supažindino su jauna vaiko besilaukiančia žurnalistų pora iš Tadžikijos, pabėgusia nuo diktatoriaus Emomali Rachmono persekiojimo.
26 metų Sitora ir 28 metų Sanjaras iš Tadžikijos sprukti nutarė po to, kai saugumo tarnybos agentai Sitorai pareiškė ultimatumą – arba taps jų informatore, arba vyras nei jos, nei būsimo vaiko nebematys.
Tai reiškė, kad moteris galėjo būti ilgam pasodinta į kalėjimą arba pradingti be žinios, kaip yra nutikę ne vienam opozicionieriui.
Priversti sprukti iš Tadžikijos
Žurnalistiką ir psichologiją studijavusi Sitora dirbo didžiausios opozicinės partijos – Islamiškos Tadžikijos atgimimo partijos (ITAP) įkurtoje televizijoje.
Kai prieš trejus metus ši partija nebepateko į parlamentą, prezidentas ją paskelbė teroristine ir uždraudė.
Tuo metu Sitora studijavo psichologiją Maskvoje ir darė reportažus iš Rusijos sostinės.
Uždraudus ITAP Sitora ne tik neteko darbo, bet ir pakliuvo į saugumo agentų akiratį.
Agentai kalbino moterį tapti jų informatore ir padaryti pareiškimą, kad matė Maskvos pakraštyje ITAP įkurtą islamo teroristų ruošimo stovyklą. Moteriai nesutikus meluoti saugumiečiai kreipėsi į jos vyrą Sanjarą, kad įkalbintų žmoną.
To nepadarius Sanjaras buvo atleistas iš darbo valstybinėje televizijoje, o abiem sutuoktiniams uždrausta dirbti žurnalistais.
Agentai šeimą atakavo toliau, o iš medikų sužinoję, kad Sitora pastojo, ėmė vyrą gąsdinti, kad žmonai atsitiks nelaimė, jeigu ji netalkins saugumui.
Saugumiečiai porai nedavė ramybės ir Varšuvoje, tėvams neseniai parodė slapta darytas nuotraukas, kuriose įamžino Sanjarą su Sitora vežiojančią parke neseniai gimusią dukrytę Simin.
Mažylę vadina anūke
Į Lenkiją iš viso atvyko jau 20 opozicijai rašiusių ir valdžios persekiotų žurnalistų iš Tadžikijos, o visoje Europos Sąjungoje jų jau yra beveik 50.
Sitora siekia suvienyti tuos žurnalistus, kad bendromis pastangomis sukurtų portalą, nušviečiantį padėtį Tadžikijoje.
Sanjaras norėtų atidaryti pirmą tadžikiško maisto restoraną Varšuvoje ir intensyviai mokosi lenkų kalbos, studijuoja vietos įstatymus.
Vyriškis labai laukia leidimo legaliai dirbti, nes nori pats išlaikyti šeimą.
Swiecickiai nesigaili priėmę tadžikus į šeimą ir mažąją Simin vadina devintąja anūke.
„Gyvenimas kartu padėjo suprasti, kad katalikus ir musulmonus daug kas vienija, kad visiems yra labai svarbios šeimos vertybės“, – tvirtina M.Swiecickis.
Prieš apgyvendindamas pabėgėlius parlamentaras pasibeldė į visų kaimynų duris ir paklausė, ar jie neprieštarauja tokiam sumanymui.
Kaimynai ne tik sutiko, bet ir neša dovanas naujagimei, geranoriškai kalbina atvykėlius.
Tyčiojosi iš šeimos
Sanjaras teigia Varšuvoje su žmona nepatiriantys jokių užgauliojimų, nemalonių komentarų.
Užtat kritikos ir pašaipų išgirdo Swiecickiai.
Prieš spalį vykusius savivaldybių rinkimus valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) nutarė rinkėjus vėl pagąsdinti pabėgėliais, o reklaminiame filmuke parodė M.Swiecickį kaip blogą pavyzdį.
Parlamentaras buvo nufilmuotas opozicijos demonstracijoje laikantis plakatą su sveikinimais pabėgėliams, o diktoriaus skaitomame tekste tai vadinama kenkimu tautos interesui.
Šį reklaminį filmuką, kaip neetišką, agresyvų ir supriešinantį tautas, pasmerkė daugelis apžvalgininkų bei politologų.
Jie pareiškė, kad tai prisidėjo prie TTP nesėkmės rinkimuose.
„Suprantu, kad ne kiekvienas turi galimybių ar noro į namus įsileisti svetimą šeimą, bet niekaip neįstengiu suvokti, kaip partija, kuri skelbiasi esanti katalikiška, pamina Kristaus mokymą mylėti artimą ir popiežiaus raginimą priimti pabėgėlius?“ – stebėjosi M.Swiecickis.
Seimo narys priminė, jog dar prieš ketverius metus daugiau kaip pusė lenkų teigiamai vertino galimybę priimti pabėgėlius, tačiau šalį ėmus valdyti TTP dabar taip mano vos keliolika procentų žmonių.
M.Swiecickis teigia, kad temperamentų, kultūros, papročių ir virtuvės įvairovė jų namus padarė linksmesnius, šiltesnius.
„Aš nieko didingo nepadariau, tik įkūnijau seną lenkišką posakį: „Svečias į namus – Dievas į namus“, – tvirtino parlamentaras.
