Religija, virusas ar karštligė – Ispanijos kalėdinė loterija verta įvairiausių apibūdinimų. Bet turbūt tik tie, kuriems yra tekę gyventi Ispanijoje, gali suprasti, ką ši loterija iš tikrųjų reiškia.
Jos bilietus perka ir numeriais dalijasi visi – nesvarbu, kokia tavo profesija, statusas ar politinis požiūris.
Pernai laimingą bilietą įsigijo lietuvė N.Bertulytė ir nuo tada, kaip pati pasakojo, „jos gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę“.
Pernai legendinėje Ispanijos kalėdinėje loterijoje moteris laimėjo pagrindinį prizą – 400 tūkst. eurų. Žinia apie tai, kad lietuvė laimėjo pagrindinį loterijos prizą, nuaidėjo per visą Ispaniją.
Istorija kaip iš pasakos
Kasmet pagrindinio prizo laimėtojai tampa vienos dienos herojais, ypač jeigu jų istorijos yra kaip iš filmo trauktos. Neringos pažįstami „Lietuvos rytui“ sakė, kad moters likimas juos graudina iki šiol.
„Kai sužinojau, kad mano loterijos kioske pirktas bilietas laimėjo pagrindinį prizą, pasijutau išdidus ir laimingas.
Tačiau kai mane pasiekė žinia, kad tas prizas atiteko žmogui, kuriam labai jo reikėjo, džiaugsmas buvo dvigubas.
Aš pažinojau Neringą ir žinojau, kad jai labai trūksta pinigų“, – sakė loterijos kiosko, atnešusio Neringai laimę, savininkas Bernabe Martinezas.
Iš Mažeikių kilusiai ir 18 metų Ispanijoje gyvenančiai N.Bertulytei sėkmę nulėmė ne atsitiktinis, o gerai apgalvotas skaičius.
„Moteriai iš Lietuvos laimę atnešė jos dukters gimimo data!“ – tokios antraštės mirgėjo pagrindiniuose Ispanijos dienraščiuose „El Mundo“ ir „El Pais“.
„Jau seniai ieškojau šio numerio – 71198, tai mano vyriausios Lietuvoje gyvenančios dukters Gretos gimimo data (1998 metų lapkričio 7 d.).
Tačiau iki šiol man niekaip nepavykdavo jo surasti. Pernai kartu su Bernabe lošimo automate pagaliau suradome tą mano laimės skaičių.
Jis buvo likęs tik vienas ir aš jį nusipirkau. Neįtikėtina – pirmą kartą žaidžiau, gavau seniai ieškotą bilieto numerį ir laimėjau!“ – „Lietuvos rytui“ pasakojo 43 metų Neringa.
Neturėjo visos sumos
Kaip moteris pirko laimingąjį loterijos bilietą su ypatingu numeriu, mūsų dienraščiui pasakojo ir B.Martinezas, Benetusero miestelio Loterijos administracijos kiosko Nr.1 savininkas.
„Prisimenu, kad tą dieną, kai pagaliau radome Neringos ilgai ieškotą skaičių, ji man pasakė, kad netrukus ateis nusipirkti bilieto.
Bilietas kainavo 20 eurų.
Tačiau aš mačiau, kad numerių buvo likę labai mažai, ir vieną pasaugojau Neringai, už kurį ji netrukus sąžiningai susimokėjo“, – pasakojo Bernabe.
Kiosko savininkas pabrėžė, kad tai pirmas sykis per visą jo prekyvietės gyvavimo istoriją, kai čia nupirktas bilietas padėjo laimėti pagrindinį kalėdinės loterijos prizą.
Neringos atvejis primena klasikinį kalėdinės loterijos reklaminį klipą su laimingai pasibaigiančiomis graudžiomis istorijomis.
Prabilti paskatino draugės
Pagrindinis loterijos šūkis yra „Svarbiausia – dalybos“, tad dažniausiai milžinišką biudžetą turintis reklaminis klipas, kuriam samdomi geriausi menininkai, būna apie bėdų turintį vienos ar kitos bendruomenės narį.
Siužetas klasikinis: gėris ir dosnumas visuomet nugali, o bendruomenė pasirūpina, kad visi jos nariai turėtų po loterijos bilietą.
Pernai senelius slaugančios lietuvės imigrantės istorija pažadino žurnalistų smalsumą. Ispanijos žiniasklaida visuomet karštligiškai ieško „el gordo“ (ispanai pagrindinį prizą vadina „Storuliu“. – Aut.) laimėtojų.
Juk anaiptol ne visi laimingieji nori reklamuotis ir skelbti, kad jų kišenėje netrukus atsidurs beveik 400 tūkstančių eurų (Ispanijos mokesčių inspekcija nuo šio loterijos prizo vėliau nuskaičiuoja 20 proc. mokesčių. – Red.).
Neringą viešai prabilti apie laimėjimą paskatino jos draugės.
„Kai sužinojau, kad laimėjau, visai nenorėjau eiti į tą kioską, kur paprastai laimėtojų jau laukia vaizdo kameros ir šampano buteliai. Tačiau mane prikalbino draugės, tad nuėjome.
Iš čia – ir visą spaudą apskriejusios mano nuotraukos su laimingu numeriu. Žiniasklaidos dėmesys, laimėjus pagrindinį prizą, buvo didelis. Iš tiesų buvo visko, tačiau daugiausia žmonės reagavo pozityviai ir mane sveikino“, – pasakojo lietuvė.
Lyg aukštoji matematika
„Aš niekaip negalėjau patikėti, kad esu vienintelė visame miestelyje, laimėjusi pagrindinį prizą.
Dažniausiai žmonės dalijasi numeriais, bet mano atvejis buvo kitoks – mano numeris buvo parinktas pagal asmeninį mano pageidavimą“, – tvirtino N.Bertulytė.
Ne Ispanijoje gyvenančiam žmogui išaiškinti, kaip veikia kalėdinė loterija, mažų mažiausiai reikia turėti mokslo daktaro laipsnį.
Ispanai supranta jos struktūrą tik todėl, kad kasmet nuo mažens su ja susiduria kaip su kokia daugybos lentele.
Iš viso yra 100 tūkstančių numerių – nuo penkių nulių iki penkių devynetų. Kiekvieno šio numerio atspausdinama po 170 bilietų. Vienas bilietas dar gali būti skaidomas į 10 dalių.
Kiekvienas bilietas dalijamas į dešimt dalių, kurios kainuoja po 20 eurų.
Dažniausiai žmonės perka vieno bilieto dešimtąją dalį, nes loterijos bilietus dalijasi tos pačios aplinkos žmonės.
Kalėdinės loterijos bilietus dalijasi tos pačios mokyklos mokinių tėvai, futbolo klubo nariai ir jų artimieji, kavinės, į kurią rytą eini gerti kavos, lankytojai ir panašiai.
Todėl kalėdinė loterija reiškia ne tik troškimą praturtėti, bet ir baimę likti ant ledo. Niekas nenori tapti tuo vienu vieninteliu iš visos bendruomenės, kuris negavo jokio prizo.
Visi Ispanijoje atsimena istoriją apie atsiskyrėlį švedų dailininką, kuris buvo vienintelis iš 200 Pirėnų kalnų kaimo gyventojų nenusipirkęs kalėdinės loterijos bilieto.
Kaimo bilietas laimėjo pagrindinį prizą, visi gyventojai staiga praturtėjo, o švedas taip ir liko be skatiko.
Štai kodėl kalėdinė loterija gruodžio mėnesį tampa pagrindiniu ekonominiu varikliu ir yra žmonių, kurie jai išleidžia net ir po 500 eurų.
Loterijos diena – ypatinga
Kalėdinės loterijos numeriai tradiciškai traukiami gruodžio 22-ąją. Tada visi ispanai, kad ir kur būtų – namuose ar darbovietėje, kvapą užgniaužę stebi televizijos ekranus ar prie ausies laiko prispaudę radijo imtuvus.
Nuo pat ryto Madride Šv.Ildefonso internato mokiniai traukia laimingus numerius.
Numerių traukimas jau seniai tapo iškilminga ceremonija.
Pirmą kartą ją matančiam žmogui procesas gali pasirodyti labai keistas: mokiniai po du prieina prie loterijos būgnų, iš vieno būgno ištraukia numerį, iš kito – jam priklausantį prizą ir giedote išgieda abu skaičius.
„Tą dieną dirbau, slaugiau senelę. Bet viena akimi žiūrėjau televizorių. Kai vaikai išgiedojo pagrindinės premijos numerį, iš karto suvokiau, kad laimėjau.
Man užgniaužė širdį, pradėjo byrėti ašaros, suskaudo visą kūną. Buvo sunku patikėti tokia laime“, – gerai tą laimingą dieną prieš metus prisimena Neringa.
Troško padėti giminėms
Ispanijos dienraštis „El Mundo“ rašė, kad laimėjusi pagrindinį prizą Neringa skolinosi telefoną norėdama kuo greičiau pranešti naujieną Lietuvoje gyvenančioms dukrai ir sesei.
Neringos telefono sąskaitoje, pasak dienraščio, tuo metu likutis buvo nepakankamas, kad galėtų paskambinti į Lietuvą.
„Pirma mintis, kuri man šovė į galvą, buvo ta, kad pagaliau galėsiu padėti giminėms Lietuvoje. Ir iš tikrųjų padėjau, kiek galėjau, visiems“, – sakė N.Bertulytė.
Laimėtą kalėdinio lošimo prizą lietuvė nusprendė investuoti į privatų verslą.
„Aš nusipirkau namą Gabardos miestelyje. Antrajame aukšte įsirengėme būstą, o pirmajame atidarėme barą. Dabar esu „Rodeo“ baro savininkė.
Jau pusmetis, kai turiu šį verslą, ir tikrai negaliu skųstis. Mes gaminame pusryčius, pietus, vakarienes, užsakymų turime pakankamai. Vieta, kurioje gyvename, kalnuota, gamta – labai graži“, – pasakojo mėgstamą darbą pradėjusi dirbti N.Bertulytė.
Kartu su Neringa Ispanijoje gyvena dvi jos jaunėlės dukterys – 16 metų Laura ir 10 metų Karla.
Lietuvė neužsikrėtė populiariausia ispanų svajone – laimėti „el gordo“ prizą ir nedirbti tol, kol baigsis pinigai.
Pasak loterijos ekspertų, gavus pagrindinį prizą net 12 metų galima gyventi nieko nedirbant.
Organizacijos siekia pelno
Ispaniškoji kalėdinė loterija yra populiarus būdas užsidirbti pinigų įvairioms pelno nesiekiančioms organizacijoms.
Štai straipsnio autorės namuose, vadinamajame neliečiamybių stalčiuje, guli vaikų baseino klubo ir jų mokyklos tėvų komiteto kalėdinės loterijos bilietai. Tuomet pardavinėjama net ne dešimtoji bilieto dalis, o 200 eurų vertės bilietas suskaldomas iki 5 eurų.
Asociacijos prie kiekvieno tokio bilietėlio dar prideda papildomą 50 centų įmoką, kuri plaukia į organizacijos biudžetą.
Kadangi venomis neteka ispaniškas kraujas, kartais straipsnio autorė bando prieštarauti pinigų švaistymui loterijai.
Bet paprastai švaistytis tikrai nelinkęs autorės vyras šiuo atveju visada turi įtikinamą atsakymą: „Tu įsivaizduok, jeigu tai bus laimingas numeris. Visas sporto klubas ar visa mokykla bus turtingi, o mes – ne.“
Tačiau tai dar ne viskas – vyras turi kelis numerius, kuriuos perka ir su keliais draugais dalijasi jau kelerius metus iš eilės.
Jeigu kas nors bumba, kam dabar čia to reikia, vėl pasigirsta atsakymas.
„Tu nieko nesupranti, čia juk tokia tradicija. Juk aš 20 kartų iš eilės renkuosi tą patį numerį. Ir jei šiemet nežaisiu, jis būtinai bus laimingas“, – priklausomybę nuo loterijos bando pateisinti straipsnio autorės vyras.
Piniginėje – atskira vieta
Sporto klubas, mokykla, ne vienus metus perkamas tas pats numeris – tokias bilietų pirkimo priežastis dar galima suprasti.
Bet beveik neįtikėtina, kad veiklioji autorės vaikų teta sugeba mokyklos šeimų asociacijai naudos duodančius loterijos bilietus išplatinti ligoninėje, kurioje ji dirba jau daugelį metų.
„Nuria, kaip tas tavo medicinos seseris gali dominti mano vaikų mokyklos loterijos bilietai?“ – kaskart stebisi straipsnio autorė.
„Visai paprastai – užtenka parduoti vieną, tada nori ir kitos – neduok Dieve, viena turės laimingą numerį, o kitos ne. Čia žmonės kalėdinei loterijai turi net atskirą piniginės skyrių“, – aiškino loterijos karštinės psichologiją autorės vyro sesuo.
Tiesa, tame „neliečiamybių stalčiuje“ guli dar vienas 10 centų vertės bilietukas. Jį padovanojo vienoje Manresos miesto mėsinėje perkant maltą jautieną.
Parodžius nuostabą, nustebo ir mėsininkas: „Kaip ligi šiol jūs nesate tokios dovanėlės gavusi?
Juk čia parduotuvėms priimta savo klientams dovanoti po nedidelės vertės loterijos bilietuką. Kad, atėjus laimei, niekas nesijaustų nuskriaustas.“
Prizo laimėjimą atšventė
Kai gruodžio 22-osios rytą Madrido mokyklos vaikai pagaliau išdainuoja laimingąjį numerį, visą šalį apima tikra beprotystė.
N.Bertulytė prisimena, kaip į jos telefoną tą dieną pernai pasipylė kaimynų ir draugų skambučiai, sveikinimai.
„Man artimi žmonės žinojo, kad mano numeris buvo Gretos gimimo data, nes aš seniai jo ieškojau, visi iškart suprato, kad laimėjau. Su draugėmis prizo laimėjimą atšventėme dar tą pačią dieną“, – pasakojo lietuvė.
Vienas didžiausių Ispanijos dienraščių „El Mundo“ rašė, kad Neringa iš loterijos kiosko savininko iškart pasiėmė 1,5 tūkst. eurų šiai progai atšvęsti.
„Toks kartas gyvenime pasitaiko tik vienas!“ – sakė moteris.
Laimėjusi prizą ji padėjo tėvynėje likusiems artimiesiems, tačiau neturėjo minčių grįžti į Lietuvą.
„Padėjau giminėms, atidaviau skolas. Nedaug jų turėjau, bet vis vien slėgė. Pradėjau verslą.
Loterija gyvenimą man pakeitė į gerąją pusę, – sakė moteris, prieš 18 metų atvykusi į Ispaniją dirbti. – Darbus dirbau visokius – ir laukuose, ir prie apelsinų, slaugiau senyvo amžiaus žmones.“
Moteris prisipažino, kad minties grįžti į Lietuvą jai nekilo: „Aš jau nebenorėčiau gyventi Lietuvoje. Turiu ten giminių, bet tėvų jau nebėra.“
Lietuvė sakė jau pripratusi Ispanijoje.
„Lietuvoje žmonės dažnai atrodo supykę, tarytum jiems visą laiką ką nors skaudėtų.
Čia žmonės geresnės nuotaikos. Darbų, man rodos, Lietuvoje taip pat mažiau“, – sako prie ispaniško gyvenimo būdo puikiai pritapusi N.Bertulytė.
Prizai – maži ir dideli
Statistika rodo, kad kiekvienais metais net 40 proc. ispanų perka kalėdinės loterijos bilietus. Vidutiniškai šįmet loterijos bilietams ispanai išleido po 50 eurų. Tai dešimčia eurų žmogui daugiau negu praėjusiais metais.
Pernai Ispanijoje loterijos bilietų buvo parduota daugiau nei už 2,75 mlrd. eurų.
Ispanai didžiuojasi faktu, kad jų kalėdinė loterija turi turtingiausią prizų fondą pasaulyje. Iš viso per kalėdinę loteriją šiemet bus išdalyta 2,38 mln. eurų. Pagrindinį prizą dalijasi įvairūs laimėtojai, jam šiemet skirta 680 mln. eurų.
Už vieną dešimtąją loterijos bilieto dalį pagrindinio prizo laimėtojai gauna 400 tūkstančių eurų, iš jų 20 procentų tenka atiduoti Mokesčių inspekcijai.
Pagrindiniai kalėdinės loterijos prizai: „Storulis“ – 4 mln. eurų – 400 tūkst. eurų yra dešimtoji bilieto dalis – ją pernai laimėjo ir lietuvė N.Bertulytė. Antras prizas – 1,25 mln. eurų – 125 tūkst. eurų yra dešimtoji bilieto dalis. Trečias prizas yra 500 tūkst. eurų – 50 tūkst. eurų sudaro dešimtąją bilieto dalį.
Ketvirtas prizas – du prizai po 200 tūkst. eurų. Penktas – aštuoni prizai po 60 tūkst. eurų. Visų išvardytų prizų numeriai traukiami atskirai: vaikas iš būgno traukia prizą, kitas – bilieto numerį. Taip ir parenkama, koks bilietas kokio dydžio prizą laimėjo.
Be pagrindinių prizų, loterijoje išdalijama ir daugybė nedidelių prizų. Net 70 procentų visų parduotų bilietų yra laimingi.
