Milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ remiama 66 metų S.Zurabišvili, gavusi 59,52 proc., laimėjo trečiadienį vykusius Gruzijos (Sakartvelo) prezidento rinkimus.
Jos varžovas 60-metis Grigolas Vašadzė, remiamas užsienyje gyvenančio buvusio prezidento Michailo Saakašvilio Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) ir 10 kitų politinių grupių, surinko 40,46 proc. balsų.
Po rinkimų šalies gyventojai didelių pokyčių nesitiki. Juolab kad nuo šiol prezidento pareigos šalyje yra labiau simbolinės – balsavimą jie laiko repeticija prieš 2020-ųjų parlamento rinkimus.
Jie neabejoja, kad naujoji vadovė laikysis provakarietiškos politikos, nes dauguma šalies gyventojų palaiko valstybės narystę NATO ir Europos Sąjungoje. Tačiau permainų jie sako norintys.
„Daugelis pokyčių šalyje įvyko 2003–2015 metais. Dabar atėjo laikas ne pavieniams darbams, o dideliems žingsniams pirmyn“, – „Lietuvos rytui“ sakė gruzinė Nuca Burduladzė.
Kovoje – ir grasinimai
Rinkimų laikotarpis Gruzijoje buvo įnirtingas, kandidatai nevengė vienas kitam griežtesnio žodžio, kartais net įsiveldavo į asmeniškumus.
Įtampa prieš antrąjį prezidento rinkimų ratą išaugo opozicijai apkaltinus vyriausybę rinkėjų bauginimu ir pareiškus, jog valdančiosios partijos aktyvistai užpuolė G.Vašadzės kampanijos darbuotojus.
S.Zurabišvili savo ruožtu pareiškė gavusi telefonu žinučių, kuriose buvusio prezidento M.Saakašvilio įkurto opozicinio VNJ šalininkai esą grasina nužudyti ją ir jos vaikus.
Vis dėlto stebėdami šią kovą šalies gyventojai laužė galvą dėl visai kito dalyko: abu kandidatai jiems atrodė ne patys geriausi atstovauti jų šaliai.
Teisininke dirbanti N.Burduladzė teigė, kad pirmą kartą Gruzijoje vykstančiuose rinkimuose nežinojo, už ką atiduoti balsą.
„Nė vienas kandidatų man neatrodė priimtinas. G.Vašadzė, mano manymu, yra pernelyg prorusiškas. Kita vertus, S.Zurabišvili praeityje yra sakiusi, kad 2008 m. karą su Rusija pradėjo Gruzija, o ne atvirkščiai“, – nusivylimo neslėpė N.Burduladzė.
Sužinojusi, kad rinkimus laimėjo S.Zurabišvili, ji išliko neutrali, tačiau teigė nesitikinti jokių permainų.
„Nors ji yra nepriklausoma kandidatė, ją remia vyriausybė, o tai reiškia, kad iš esmės niekas nesikeis“, – teigė moteris.
Sostinėje Tbilisyje gyvenanti ir taip pat teisininke dirbanti Teko Kanapadzė tikino, kad nė vienas iš antrame rinkimų ture dalyvavusių politikų nebuvo jos favoritas.
„Manau, jie negali atstovauti mūsų šaliai tarptautinėje erdvėje, nes jų vizija skiriasi nuo žmonių vizijos. Taip pat manau, kad jų prioritetai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje ne visai teisingi“, – kritikos negailėjo T.Kanapadzė.
Tiesa, moteris prisipažino antrame prezidento rinkimų ture balsavusi už S.Zurabišvili.
„Pirmiausia todėl, kad G.Vašadzė man nepatinka labiau negu S.Zurabišvili.
Be to, nenorėjau žengti į praeitį. G.Vašadzė yra remiamas VNJ, kuris praeityje garsėjo jėgos naudojimu ir būtent todėl pralaimėjo 2012 m. parlamento rinkimus.
Be to, G.Vašadzė iš dalies yra prorusiškas – jis net po 2008 m. prasidėjusio karo išlaikė Rusijos pilietybę, dirbo Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
S.Zurabišvili politinis pagrindas man yra priimtinesnis. Tiesa, praeityje ji taip pat buvo VNJ narė, bet nuo 2007 m. kalba prieš šį judėjimą. Dabar ji – nepriklausoma kandidatė, nors ir remiama partijos „Gruzijos svajonė“, – savo pasirinkimą paaiškino T.Kanapadzė.
T.Kanapadzė, kaip ir jos tautietė N.Burduladzė, sakė irgi nesitikinti didelių permainų.
„Manau, viskas išliks, kaip buvę“, – tvirtino T.Kanapadzė.
Nors gruzinai atrodo ramūs, tarp politikų aistros virė net ir paskelbus rinkimų rezultatus.
G.Vašadzę remiantis buvęs prezidentas M.Saakašvilis iš karto pareiškė, kad per rinkimus buvo „masiškai sukčiaujama“.
„Oligarchas sutrypė Gruzijos demokratiją ir rinkimų institutus!“ – piktinosi buvęs šalies vadovas, turėdamas omenyje B.Ivanišvilį iš valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“.
Įtaką vertina skirtingai
Naujasis Gruzijos valstybės vadovas apskritai bus tik reprezentacinė figūra. Mat pakeitus valstybės konstituciją pagrindinė valdžia atitenka vyriausybės vadovui.
Tai dar viena priežastis, kodėl esminių pokyčių valstybės valdyme iš išrinktosios S.Zurabišvili nesitikima.
„Kaip teisininkas, manau, kad prezidentas neturės tokių svertų, kad galėtų daryti didelę įtaką šalies ateičiai ir krypčiai.
Pakeitus Konstituciją mūsų šalis tampa parlamentine demokratija. Prezidento funkcija bus labiau reprezentacinė“, – „Lietuvos rytą“ tikino Vilniuje apsilankęs Gruzijos konstitucinio teismo pirmininkas Zaza Tavadzė.
Tokiems pokyčiams pritarė ne visi gruzinai.
„Kai kurie politikai prieštaravo tokiam pasikeitimui, taip pat kai kurios nevyriausybinės organizacijos. Jie klausė, kam reikalinga tokia prezidento institucija, jei ji neturi jokios valdžios.
Tačiau oponentai tvirtino, kad Gruzija siekia tapti parlamentine demokratija. Tokiai sistemai nereikalingas prezidentas, kuris turėtų didelius įgaliojimus.
Tarp teisininkų taip pat vyko aštri diskusija šiuo klausimu, tačiau galiausiai sprendimas buvo priimtas toks, kokį matote“, – pasakojo Konstitucinio teismo pirmininkas.
N.Burduladzė prezidento galių apribojimą vertina skeptiškai.
„Mano nuomone, tai nėra labai gerai. Norėčiau, kad prezidentas turėtų daugiau galių ir aktyviau reikštųsi politikoje. Manau, kad dvejopa politinė sistema – iš dalies prezidentinė ir iš dalies parlamentinė – yra demokratiškesnė. O dabar prezidentą rinks patys parlamentarai ir jis atstovaus vyriausybės interesams“, – teigė N.Burduladzė.
Tuo metu T.Kanapadzė priklauso stovyklai, remiančiai Konstitucijos pakeitimą. Moters manymu, stipresnis taps parlamento balsas.
„Apribojus prezidento galias daugiau galimybių turės parlamentas, kuriame taip pat yra opozicijos narių.
O tai reiškia platesnį atstovavimą piliečių interesams“, – savo argumentus dėstė T.Kanapadzė.
Kito kelio neįsivaizduoja
Gruzija jau metų metus deklaruoja norą tapti NATO nare, taip pat teigia siekianti narystės Europos Sąjungoje.
T.Kanapadzė bei N.Burduladzė vienu balsu tikino, kad toks siekis atitinka gyventojų norus, o labiausiai įstojimo į NATO siekia jauni žmonės.
Tačiau kol kas stojimo perspektyvos miglotos.
Neseniai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Gruzija negali tikėtis pagreitintos stojimo procedūros.
Kritikos negailima ir pačiai Juodosios jūros valstybei, esą jai trūksta politinės valios pasiekti narystę NATO.
Bet Konstitucinio teismo pirmininkas Z.Tavadzė atmetė tokius kaltinimus ir tvirtino, kad tiek šalies gyventojai, tiek politikai savo pasirinkimą padarė jau seniai, o trukdžiu išlieka kai kurios senosios Aljanso narės.
„Manau, mūsų šalies gyventojai supranta, kad kito kelio tiesiog nėra.
Mūsų visuomenėje beveik nėra prorusiškų žmonių. Gruzijoje gyvena daug skirtingų tautų atstovų – ir armėnų, ir graikų, ir azerbaidžaniečių, ir daug kitų.
Tačiau ir jie nė negalvoja apie tai, kad mūsų šalis turėtų pasirinkti kitą, ne provakarietišką, kryptį.
Savo pasirinkimą Gruzijos gyventojai įtvirtino referendume, kuriame buvo klausiama tiek dėl Vakarų krypties, tiek dėl narystės NATO.
Daugiau nei 80 proc. balsavusiųjų pritarė europinei ir transatlantinei integracijai“, – pasakojo Z.Tavadzė.
Pasirinkti tokią poziciją Gruzijos gyventojus paskatino, be kita ko, 2008 metais įvykęs karas su Rusija, po kurio pastaroji okupavo 20 proc. šalies teritorijos.
Tačiau kartu teritorinis konfliktas sudaro papildomų kliūčių valstybei prisijungti prie NATO.
Vis dėlto Z.Tavadzė mano, kad tai nebuvo esminis argumentas.
„Šie konfliktai nėra kertinė priežastis, trukdanti Gruzijai įstoti į NATO. Nesu politikas, tačiau gyvenu šioje šalyje ir matau situaciją.
NATO vadovai sako, kad Abchazija ir Pietų Osetija negali daryti įtakos mūsų įstojimui į Aljansą.
Todėl manau, kad prisijungimas prie NATO tėra laiko klausimas. Žmonės to laukia, nes mano, kad NATO ir Vakarai yra jų namai.
Manau, mūsų šalis jau seniai pribrendo narystei NATO.
Bet tai politinis klausimas. Žinote, kad tam turi pritarti visos Aljanso narės, tačiau kai kurios senosios Europos šalys mano, kad nesame pasirengę narystei.
Bet manau, kad jos turi pagaliau suprasti, jog esame pasiruošę, ir turi gelbėti mus nuo priešo, kuris ir taip jau okupavo dalį mūsų teritorijos ir nežinia, kokių planų dar turi“, – tvirtino Z.Tavadzė.
Mato nepanaudotą potencialą
Jei Gruzijos gyventojai nenori, kad keistųsi šalies provakarietiška kryptis, kitose srityse permainų jie vis dėlto nori.
„Mes norime pokyčių, norime daugiau žingsnių į priekį. Dabar jaučiu, kad niekas nevyksta, o mūsų šalis tikrai turi potencialo. Noriu, kad jis būtų panaudojamas valstybei klestėti.
Nors nesu politikos aktyvistė, man rūpi mano šalis ir noriu jai šviesios ateities.
Bet dabar matau štai ką: 20 proc. mano valstybės teritorijos yra okupuota Rusijos ir nieko nedaroma, kad padėtis pasikeistų“, – kritikos valdžiai negailėjo N.Burduladzė.
Mergina tikino, kad per pastaruosius keliolika metų šalyje vis dėlto pasikeitė nemažai kas.
„Be abejo, tik aklas nepamatytų, kad per pastaruosius 15 metų mūsų valstybė pasikeitė. Tačiau daugiausia šių pokyčių įvyko 2003–2015 metais.
Dabar atėjo laikas imtis didelių darbų, nes jie sustojo daugelyje sričių. Kelių infrastruktūra toliau neplėtojama, nors yra projektai, jie liko tiktai popieriuje“, – dėstė moteris.
Svarbi partnerių parama
Tiesa, tiek ji, tiek kiti jos tautiečiai išskiria savo šalies sėkmingą kovą su korupcija. Z.Tavadzė tikino, kad išbristi iš korupcijos, kuri šalyje klestėjo iki 2003 metų revoliucijos, liūno nebuvo paprasta. Tam prireikė ne tik reformų šalies viduje, bet ir Vakarų pagalbos.
„Neseniai buvo publikuoti statistiniai duomenys apie korupcijos lygį šalyse.
Džiaugiamės, kad mūsų rezultatai išties geri. Už savęs palikome tokias partneres kaip Lietuva ar Lenkija.
Kaip mums tai pavyko? Maždaug prieš 12 metų, po revoliucijos, prasidėjo didžiulės policijos, prokuratūros, teismų reformos.
Be abejo, mums padėjo partneriai Europoje, tarp jų ir Lietuva.
Daug resursų tam skyrė JAV. Mūsų tarnautojai važiavo stažuotis į JAV.
Kai žmogus gauna žinių Amerikoje, Europoje, į savo šalį jis grįžta žvelgdamas į viską kitaip – vakarietiškai. Todėl ir dirbti pradeda kitaip – demokratiškai“, – pasakojo Konstitucinio teismo pirmininkas.
Z.Tavadzė tikino, kad vienas Gruzijos laimėjimų yra ir galimybė eiliniam piliečiui kreiptis į Konstitucinį teismą ir ten ginti savo teises. Tokią teisę esą turi nedaug Europos piliečių.
„Gruzijos konstitucinis teismas savo sprendimais parodė, kad turi įtaką demokratijai apskritai.
Per pastaruosius porą metų priėmėme sprendimų, kurie, mano nuomone, teigiamai atsiliepė mūsų visuomenei“, – kalbėjo Konstitucinio teismo pirmininkas.
Diplomatiją išmainė į politikės karjerą
S.Zurabišvili gimė 1952 metų kovo 18 d. Prancūzijoje nuo bolševikų režimo į Paryžių 1921 metais pabėgusioje gruzinų šeimoje.
Ji studijavo tarptautinius santykius prestižiniame Paryžiaus politikos mokslų institute. Po studijų S.Zurabišvili pradėjo 30 metų trukusią diplomatės karjerą, dirbo Jungtinėse Tautose, Vašingtone ir net Čade.
Savo diplomatinės karjeros pabaigoje 2003 metais ji buvo paskirta Prancūzijos ambasadore Tbilisyje. Tuomet Gruzijai vadovavo Eduardas Ševardnadzė.
Po kruvinos 2003 metų Rožių revoliucijos į valdžią atėjęs naujasis prezidentas Michailas Saakašvilis paskyrė ją Gruzijos užsienio reikalų ministre, iš anksto suderinęs šį žingsnį su tuomečiu Prancūzijos lyderiu Jacques’u Chiracu.
Tačiau S.Zurabišvili netrukus įgijo priešų tarp parlamentinės daugumos atstovų. Parlamentarai ir nemažai aukšto rango diplomatų ją viešai pradėjo kritikuoti dėl arogantiško ir impulsyvaus būdo.
2005 metais ji buvo atleista iš ministro pareigų, kurias ėjo metus. Protestuoti prieš šį atleidimą į sostinės gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Tada S.Zurabišvili prisijungė prie opozicijos parlamente ir tapo viena aršiausių M.Saakašvilio kritikių.
2010 metais S.Zurabišvili pasitraukė iš Gruzijos politinio gyvenimo ir penkerius metus dirbo Jungtinių Tautų Irano stebėsenos ekspertų grupėje.
Prezidento rinkimus ji laimėjo remiama milijardieriaus B.Ivanišvilio valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“. Užsienyje didžiąją gyvenimo dalį praleidusi naujoji šalies prezidentė neretai sulaukia pašaipų dėl to, kad prastai kalba gimtąja kalba. Tiesa, ji moka penkias užsienio kalbas.
