Už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę atsakinga eurokomisarė išlieka optimistė, nors jos kuruojamose srityse nuolat vyksta dideli mūšiai.
Teisės viršenybę bando paminti lenkai ir vengrai, pirmą kartą narė ruošiasi išstoti iš Europos Sąjungos, vyksta batalijos dėl būsimo biudžeto, o iš išorės grasina rusų dezinformacija ir kibernetinės atakos.
„Ministro Lino Linkevičiaus paprašiau, kad pasidalintų Lietuvos patirtimi kovojant prieš dezinformaciją su kitomis šalimis“, – pasakojo V.Jourova.
Ji įsitikinusi, kad, nepaisant skirtumų, privalome išlaikyti gebėjimą kurti bendrą gerovę, nes tik taip galėsime kovoti su problemomis.
– Kokias didžiausias problemas matote ES? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Jourovos.
– Bendrija susiduria su daug iššūkių. Europos biudžetas turi atspindėti finansinę situaciją, kuri bus po „Brexit“.
Mums reikia kovoti su klimato kaita ir neigiamais globalizacijos padariniais. Turime būti stipresni užsienio ir gynybos politikoje. Kaip yra sakiusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, „mes turime savo likimą suimti į savo rankas“. Tam reikės pinigų, energijos ir svarbiausia – vienybės.
– Teisinė valstybė Europoje šiomis dienomis patiria didelę krizę. Ypač tai pasakytina apie Lenkiją ir Vengriją.
Ar manote, kad ES sutarties 7-ojo straipsnio aktyvavimo užteks šiai problemai išspręsti, turint omenyje Varšuvos ir Budapešto pareikštą poziciją, kad nebalsuos vieni prieš kitus?
– Niekada nebūčiau patikėjusi, kad vienu metu bus aktyvuoti du Lisabonos sutarties straipsniai: 50-asis, kuris reglamentuoja šalies pasitraukimą, ir 7-asis, kuriame kalbama apie teisės viršenybės problemas.
Privalėjome aktyvuoti 7-ąjį straipsnį, nes EK pareiga yra reaguoti į šalyse narėse egzistuojančias problemas.
Dėl Lenkijos paaiškėjo, kad nebeveikia jokios kitos tradicinės priemonės.
Jeigu vienoje šalyje teismai nebus nepriklausomi, kitoms šalims bus neįmanoma pripažinti tos šalies sprendimų.
Tai reiškia, kad sužlugs visa Europos teisminio bendradarbiavimo sistema.
Lenkija paskelbė, kad sutinka su preliminariu Europos teisingumo teismo sprendimu. Mes džiaugiamės, kad įvykiai dabar taip klostosi.
– Ar nepanašu, kad šiuo atveju yra judama dviejų greičių Europos scenarijaus keliu? Kaip tai įvertintumėte?
– Tai yra blogas scenarijus ir tikiuosi, kad taip neįvyks. Mano nuomone reikėtų daryti mažiau, bet kokybiškiau, tik taip galėsime išvengti dviejų greičių Europos ir suteikti žmonėms stabilumą, saugumą bei išlaikyti gerovę.
Mums reikia dar kartą nuspręsti, kurie dalykai priklauso ES, o kurie – nacionalinių valstybių kompetencijai.
Gegužę Sibiu mieste Rumunijoje apie tai bus daug kalbama. Tai bus pirmasis Europos Vadovų tarybos susitikimas po „Brexit“ ir paskutinis prieš naujus Europos Parlamento rinkimus.
– Čekijoje, iš kurios esate kilusi, pastaruoju metu taip pat gausu problemų. Premjeras Andrejus Babišas kaltinamas netinkamu Europos pinigų panaudojimu. Parlamente buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Kaip vertinate situaciją Čekijoje?
– Nenoriu pernelyg komentuoti situacijos savo šalyje. Tačiau, kalbant apie premjerą, aš visada sakiau, kad turime pripažinti nekaltumo prezumpciją, net jeigu tai yra politikas.
A.Babišo partija, kurios narė esu, per rinkimus laimėjo beveik 30 procentų balsų, o kita partija sulaukė vos 11 proc. rinkėjų palaikymo.
Norėčiau pabrėžti, jog žmonės prieš rinkimus žinojo apie kaltinimus A.Babišui, tačiau vis tiek už jį balsavo.
– Minėjote, kad vienas rimčiausių iššūkių yra „Brexit“.
Nors Europos Vadovų Taryba sekmadienį patvirtino išstojimo susitarimą, jis tikriausiai neįveiks Jungtinės Karalystės Parlamento kliūties. Ar matote galimybę šiai šaliai likti ES?
– Norėčiau, kad būtų tokia galimybė, tačiau nemanau, kad tai įmanoma.
Britai jau kartą nusprendė, todėl dabar mes turime priimti brandžius sprendimus, kurie nepaliktų neišspręstų problemų, tokių kaip Airijos pasienio klausimas.
ES anksčiau daug investavo į taikos atkūrimą tarp Šiaurės Airijos ir Airijos, todėl reikia to nesužlugdyti. Bendradarbiavimas mus padaro stipresnius, o ne silpnesnius.
– 2019-ieji bus rinkimų metai ne tiktai Europoje, bet ir Lietuvoje. Mūsų tyrėjai neseniai paskelbė, kad Rusija bandys paveikti rinkimus.
Ar galite tą patį pasakyti apie Europą?
– Pritariu tiems, kurie sako, jog Rusija bandys kištis ir į Europos Parlamento rinkimus, tačiau manau, kad skirtingose šalyse tai pasireikš skirtingu intensyvumu.
Nemanau, kad Ispanijoje poveikis bus toks stiprus, koks gali būti Lietuvoje.
Tai yra spėjimas, bet mes turime pavyzdžių iš nesenos praeities – JAV prezidento rinkimai, „Brexit“ referendumas. Dabar yra tiriami rinkimai Švedijoje ir pirmieji rezultatai sako, kad jų metu buvo panaudota daug dezinformacijos, tačiau neaišku, ar ji buvo tik iš Rusijos pusės.
EK nori, kad ruošdamosi rinkimams šalys narės atkreiptų dėmesį į keturis dalykus.
Pirmiausia, reikia atidžiai saugoti privačius duomenis, kad neįvyktų dar vienas „Cambridge Analytica“ skandalas.
Antra, reikia tapti technologiškai atsparesniems kibernetinėms atakoms.
Trečia, svarbu kovoti prieš specialiai vykdomas dezinformacijos kampanijas. Lietuva čia rodo gerą pavyzdį.
Susitikusi su užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi paprašiau jo pasidalyti patirtimi su kitomis šalimis.
Galiausiai rekomendavome šalims persvarstyti savo teisinę bazę, kaip reguliuojama rinkimų kampanija prieš rinkimus internetinėje erdvėje ir realybėje.
Šiomis dienomis vis didesnė rinkimų kampanijos dalis persikelia į internetą, o to reglamentavimas yra labai menkas, jei iš viso jis koks nors yra.
Esu paprašiusi šalių narių nuo sausio iki balandžio į Briuselį atsiųsti po atstovą, kad galėtume bendrai koordinuoti kovą prieš bandymą kištis į rinkimus.
– Kalbos dėl ES biudžeto 2021-2027 metams stringa. Vienos šalys nori didesnių išlaidų, kitos tvirtina priešingas, kad dėl „Brexit“ jas reikia dar labiau sumažinti. Ar šis Europos Parlamentas turi politinės valios pasiekti susitarimą dėl naujojo biudžeto?
– Svarbu yra ne vien parlamentas, bet ir šalys narės. Daugelis šalių turi skirtingas pozicijas ir trūksta politinės valios.
Dabar daugiau į ES biudžetą mokančių šalių piliečiai nori žinoti, ar jų pinigai nenueis į autoritarizmą krypstantiems režimams. Tikiuosi, kad politikai supras, kad nebegalime biudžete turėti skylių ir neaiškumų, tada ir bus pasiektas konsensusas. Tačiau ši biudžeto istorija dar turės kelis skyrius.
– Kokią įsivaizduojate kitą Europos Parlamento kadenciją? Ar jis bus dar labiau susiskaldęs dėl Europoje stiprėjančių populistinių ir kraštutinės dešinės jėgų?
– Parlamentas ir dabar yra susiskaldęs. Ypač dėl tų klausimų, už kuriuos esu atsakinga. Kalbant apie saugumo klausimus, mažumų teises, jau porą kartų buvo kilusi diskusija, kurios metu kraštutinė kairė ir kraštutinė dešinė kaltino viena kitą dėl fašizmo sukūrimo.
Turiu vilties, kad Europos šalių rinkėjai pasirinks teisingai ir balsuos už demokratines politines jėgas, kurios nesiūlo ekstremalių problemų sprendimo variantų.
Kraštutiniai kairieji ir dešinieji siūlo skirtingus sprendimus, tačiau rezultatas būna tas pats – laisvių suvaržymas ir totalitarizmo įsigalėjimas.
– Kaip vertinate Lietuvos indėlį sprendžiant problemas, apie kurias kalbėjome?
– Kalbant apie teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę – už šias sritis esu atsakinga, Lietuva visada palaiko visus sprendimus.
Jūs visada randate praktiškus sprendimus, jei neišeina pasiekti bendro sutarimo. Neprisimenu atvejo, kada būtų iškilę kokių nors problemų.
– Interviu metu kalbėjome apie daugybę problemų ir iššūkių, tad natūraliai kyla klausimas – kuo galime džiaugtis ir didžiuotis šiandieninėje Europoje?
– ES yra fantastiškas taikos projektas, kuris istorijoje neturi jokio precendento. Kai keliauju nuo Lisabonos iki Vilniaus per įvairiausias vietas, aš matau įvairiausias kultūras, istorijas, požiūrius, tačiau mes vis tiek sugebame sukurti kažką bendro. Tai privalome išlaikyti.
Jeigu pradėsime griauti Europos vienybę dabar eidami dviejų greičių keliu, tai bus kritinė klaida. Patiriant spaudimą iš išorės, mes turime būti dar stipresni viduje. Esu įsitikinusi, kad ateityje mes būsime tik dar labiau vieningesni ir stipresni.
