Šiaurės Sentinelų saloje gyvenantys sentinelai yra viena iš nedaugelio genčių, dar nepaliestų civilizacijos. Ji siunčia aiškią žinutę, kad nori tai išlaikyti ir ateityje.
51 tūkst. kvadratinių kilometrų dydžio saloje gyvenanti gentis čia laimingai egzistavo jau mažiausiai 30 tūkst. metų.
Per tą laiką jie medžiojo saloje gyvenančius gyvūnus, žvejojo, rinko uogas ir įvairias žoleles, paplūdimiuose rengdavo ritualus. Kiekvieną, nesvarbu, gero ar pikto linkintį, lankytoją jie pasitikdavo su užnuodytomis strėlėmis ir lyg peilis aštriomis mačetėmis.
Taigi nieko nuostabaus, kad tokia lemtis ištiko ir 26 metų misionierių Johną Chau, tvirtinusį, kad jo gyvenimo tikslas – atversti sentinelus į krikščionybę.
Vietiniai jį puolė strėlėmis, o vėliau užmetę virvę ant kaklo tampė salos paplūdimiais.
Pagal įstatymus amerikietis saloje net negalėjo lankytis. Indijos įstatymai draudžia prie salos prisiartinti arčiau kaip 9 kilometrus, o nuo praėjusių metų Andamanų salų genčių gyventojus draudžiama fotografuoti ir filmuoti.
Taip buvo nuspręsta padaryti, kad tokie kaip J.Chau būtų apsaugoti nuo vietinių, taip pat norint apsaugoti ir seniausią pasaulyje ikineolitinę bendruomenę.
Žmonės saloje gyvena taip izoliuotai, kad susidūrę su moderniu pasauliu paprasčiausiai negalėtų gyventi.
Jie neturi imuniteto tokioms ligoms kaip gripas ar tymai.
„Tai yra viena pažeidžiamiausių genčių pasaulyje. Ligos juos gali tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus“, – teigė genčių teises ginančios organizacijos „Survival International“ tyrėja Sophie Grig.
Antropologai tvirtina, kad sentinelai yra vieninteliai dar gyvi palikuoniai pirmųjų žmonių Azijoje, kurie prieš 75 tūkst. metų iš Afrikos atkeliavo į Indiją ir Vidurinius Rytus, o vėliau persikėlė į Šiaurės Sentinelų salą.
Pirmasis genties aprašymas užfiksuotas daugiau nei prieš tūkstantį metų, kai pro salą plaukė kinų ir arabų tyrinėtojai. Keliautojai rašo, kad juos pasitiko strėlių kruša, o jomis šaudė „metro ūgio žmonės paukščių snapais“.
Visi vėlesni vizitai taip pat baigdavosi nelaimėmis. Daugelis aplinkinėse salose gyvenančių genčių buvo kolonizuotos britų, bet sentinelams buvo duota ramybė.
Ši gentis nemoka pati įžiebti ugnies, todėl saloje visada dega keli laužai, kuriems neleidžiama užgesti. Jie taip pat nemoka skaičiuoti daugiau negu iki dviejų, bet antropologus žavi iš toli stebint jų gyvenimą atsiskleidusios botanikos ir medicinos žinios.
Manoma, kad jie anksti pajuto 2004 metais kilusį žemės drebėjimą, todėl sulipę į medžius turbūt visi liko gyvi smogus 250 tūkst. gyvybių nusinešusiam cunamiui.
Bet žmonių skaičius saloje nuolat mažėja. 1991 metais čia iš tolo buvo suskaičiuota 117 sentinelų, o 2011 metais stebėtojai jų pamatė jau tiktai 15. Niekas nežino tikslaus skaičiaus, tačiau akivaizdu – jis mažėja.
O Indijos valdžiai lieka tik stengtis apsaugoti šią pirmykštę bendruomenę. Septyni žvejai, kurie padėjo J.Chau nusigauti iki salos, jau sulaikyti.
