Didžiausių turtuolių pomėgiai ir užgaidos pastaruoju metu viršija visas vaizduotės ribas.
Viena didžiausių – jachtos, bet ne įprastos, o tokios, kurias jau spėta praminti superjachtomis.
Turbūt akivaizdu, kodėl žmonės jas taip vadina. Šios jachtos milžiniškos ir savo dydžiu, ir kaina. Jos – tarsi prabangūs rūmai ant vandens, kuriuose gali būti net kino teatras, grožio salonas, baseinas.
Superjachtų pardavimas pastaraisiais metais gerina visus rekordus. Vien pernai milijonieriai nusipirko 249 superjachtas ir tam išleido 2,9 mlrd. JAV dolerių (2,57 mlrd. eurų). Tai 21 proc. didesnė suma nei 2016 metais. O šįmet buvo parduota jau beveik 300 superjachtų.
Nors skaičiai neatrodo dideli, vieną tokį lainerį pagaminti kainuoja milijonus eurų, o jam išlaikyti ir aprūpinti reikalinga didelė įgula ir prižiūrėtojų komanda.
„Į šią rinką žiūrime kaip į du tūkstančius ypač turtingų žmonių – jie yra mūsų pardavimų varomoji jėga“, – tvirtino vienas „Superyacht Group“ vadovų Williamas Mathiesonas.
Viskas spindi prabanga
Superjachtomis dažnai yra vadinamos pramoginės jachtos, kurios yra ilgesnės nei 30 metrų, o jų interjeras – prašmatnus.
Štai, pavyzdžiui, šiemet Turkijoje pagamintos superjachtos „The Virgen del Mar VI“ ilgis siekia 31 metrą, bet viduje ji nenusileidžia kur kas ilgesniems laineriams.
Kompaktiškoje superjachtoje, kurią daugelis vadina „kišenine“, yra įrengti penki miegamieji, kuriuose gali apsistoti 10 lankytojų, ir dar lieka vietos pramogoms.
Atskiras aukštas skirtas valgomajam ir svetainei.
Kokteilių bare svečiai gali rasti viską, ko reikia maloniai leisti laiką.
Viršutiniame denyje – atvira erdvė, skirta degintis. Kiti deniai įrengti minimalistiškai, dėl to ši jachta atrodo kur kas erdvesnė.
Šios jachtos kaina ir pirkėjas nėra atskleidžiami, tačiau praėjusią vasarą ji nuolat kursavo tarp Ispanijos ir Turkijos kurortų.
„Yra daugybė 30 metrų ilgio jachtų, tačiau nė vienoje jų nėra tokios erdvės ir galimybių įsirengti ją savaip“, – tikino jachtą „The Virgen del Mar VI“ pagaminusios įmonės „Alia“ prezidentas Gökhanas Celikas.
Vienas jachtos architektų Frankas Laupmanas pasakojo, jog, norint sukurti erdvės jausmą, buvo nuspręsta įrengti didesnius langus, kad į vidų patektų daugiau natūralios šviesos.
Dauguma modernių superjachtų yra kur kas ilgesnės ir jose įgyvendinamos didžiausios savininkų svajonės.
Didėja savininkų užmojai
Įmonės „Global Yacht Management“ bendraturtis Nickas Hillas tvirtino, kad šiuo metu sparčiai išaugo ilgesnių nei 100 metrų jachtų pardavimas.
„Jachtoms didėjant klientai turi ir didesnių užgaidų“, – pasakojo N.Hillas.
Jau nieko nestebina milžiniški baseinai, SPA kambariai, asmeniniai restoranai, kino salės arba saunos.
Pastaruoju metu didžiosiose jachtose ne tik įrengiamos aikštelės sraigtasparniams nusileisti, bet į visą komplektą įeina dar ir naujas sraigtasparnis.
Pramogoms po vandeniu didžiosios jachtos turi ir nedidelius povandeninius laivus.
Ilgiausia pasaulyje superjachta „Azzam“ priklauso Jungtinių Arabų Emyratų prezidentui Khalifai bin Zayedui Al Nahyanui.
Ši 180 metrų ilgio milžinė pastatyta 2013 metais. „Azzam“ vertinama 525 mln. eurų. Joje patogiai gali apsistoti 36 keleiviai ir 60 įgulos narių.
Jachta gali plaukti net 31 mazgo (57,4 km/val.) greičiu.
Jachtoje yra povandeninis laivas, savininko miegamasis apsaugotas neperšaunamomis sienomis, o laivui apsaugoti įrengta priešraketinės gynybos sistema.
Slepiasi nuo smalsuolių
Didžiausiu pasaulyje yra laikomas rusų milijardieriaus Ališerio Usmanovo 2016 metais įsigytas laineris „Dilbar“.
Šios milžinės ilgis – 156 metrai ir pagal šį rodiklį ji yra ketvirta pasaulyje, tačiau tūriu ji didesnė už „Azzam“.
Kelių aukštų jachta užima 3,8 tūkst. kvadratinių metrų plotą, ją pastatyti užtruko 4 metus ir 3 mėnesius.
Galima palyginti – istorikai mano, kad Didžiąją Gizos piramidę vergai be modernių technologijų statė 20 metų.
Nuo smalsių akių asmeninėje jachtoje mėgsta slėptis ir Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas. Jam priklauso 134 metrų ilgio laineris „Serene“.
Jį kronprincas 2015 metais atostogaudamas Prancūzijoje įsigijo už 500 mln. eurų.
Milžinišką jachtą turi įsigijęs ir rusų milijardierius bei futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius. Jo 163 metrų ilgio „Eclipse“ yra vertinama 330 mln. eurų.
Ši jachta, kaip ir „Azzam“, apsaugota neperšaunamais stiklais, priešraketinėmis gynybos sistemomis.
Kalbama, kad savo svečių privatumui R.Abramovičius jachtoje yra įrengęs ir lazerinę apsaugos sistemą.
Skaičiuoja šimtus metų
Vienos pagrindinių kompanijų, gaminančių milžiniškas jachtas, gali pasigirti ir daugiau negu 100 metų siekiančia veiklos istorija.
„Dilbar“ ir „Azzam“ buvo pastatytos kompanijos „Lurssen“, kuri buvo įkurta 1875 metais Vokietijoje kaip šeimos verslas.
Dabar Freidricho Lursseno įkurtai įmonei vadovauja jo ketvirtos kartos palikuonis Peteris Lurssenas. Ši įmonė per 143 veiklos metus pastatė daugiau kaip 3 tūkstančius valčių, laivų ir įvairaus tipo jachtų.
Šiandien „Lurssen“ savo veiklą vykdo trimis kryptimis – gamina jūrinius ir specialius laivus, prabangias superjachtas ir užsiima jachtų priežiūra bei įgulų mokymu.
2016 metais ši įmonė įsigijo ilgametę konkurentę „Blohm+Voss“, kuri buvo įkurta 1877 metais. Ši įmonė taip pat užsiima prabangių jachtų statyba, tačiau ji pasaulyje geriau žinoma kaip karinių laivų statybos milžinė.
„Blohm+Voss“ Antrojo pasaulinio karo metais pastatė turbūt žymiausią nacių laivą „Bismarck“.
Turės kitokią paskirtį
Vis dėlto šiuo metu gaminamos būsimos didžiausios jachtos pasaulyje užsakymas atiteko ne kuriai nors iš seniausių superjachtų statytojų.
Norvegijos firma „Vard“ šiuo metu stato jachtą REV, kurios ilgis sieks 182,9 metro. Ją 2017 metų gegužę užsakė norvegas verslininkas Kjellas Inge Røkke.
Ši jachta bus skirta ne tik pramogai, bet ir svarbesnei paskirčiai – moksliniams tyrimams.
REV prabangiose kajutėse galės apsistoti 36 svečiai.
Savininkas čia ketina praleisti daug laiko su draugais ir šeima, tačiau jachtai vykdant pirminę jos funkciją – vandenynų tyrinėjimą – joje galės apsistoti 90 mokslininkų ir įgulos narių.
Jachtos dizaineris Espenas Øino pasakojo, kad užsakovas nenorėjo pagerinti pasaulio rekordo, bet, siekiant sutalpinti visą norimą įrangą, teko padidinti jachtą.
Čia bus įrengta 40 vietų konferencijų salė, įvairaus tipo laboratorijos, kuriose bus atliekami tyrimai, vyks mokymai.
Superjachta REV atliks ir kitą funkciją – valys vandenynus.
Kad atliktų šią užduoti, jachtoje bus įrengti specialūs tinklai, kurie gaudys plaukiojančias šiukšles. Jos vėliau bus deginamos modernioje krosnyje ir taip energija bus apsirūpinama laivo reikmėms, o nuodingų dūmų išmetimas bus sumažintas iki minimumo.
„Tai nėra kas nors stulbinamai naujo. Mes į vieną jachtą sudėjome viską, ką žinome, kad ji į aplinką išmestų kuo mažiau anglies dvideginio“, – pasakojo „Vard“ atstovas Severinas Ulsteinas.
Specialūs tinklai bus naudojami ir gaudant iki 3 kilometrų gylyje gyvenančias žuvis, kad vėliau jas būtų galima ištirti moksliniais tikslais.
Į atvirus vandenis jachta, kurioje derės pramogos ir moksliniai tyrimai, išplauks 2020 metais.
Brangus laivų išlaikymas
Nors daugeliui atrodo, kad didžiausia investicija – perkant jachtą, jos išlaikymas savininkams irgi atsieina milžiniškus pinigus.
Apskaičiuota, kad superjachtos priežiūrai savininkai per metus išleidžia iki 10 proc. jachtos vertės siekiančią sumą.
Tad A.Usmanovui išlaikyti „Dilbar“ per metus gali atsieiti daugiau kaip 50 mln. eurų.
Investicijos į meną, akcijas arba prabangų būstą gali duoti pelno, o superjachtos – tarsi pinigų siurblys, kurį pardavę turtuoliai vargu ar susigrąžina išleistus pinigus.
Jachta juk neplaukiosi visus metus, nes sezonas trunka iki 5 mėnesių, todėl kyla klausimas: kam pirkti prabangias jachtas ir leisti milijonus jų priežiūrai, jeigu to net nepavadinsi gera investicija?
Atsakymas paprastas – superjachtas milijardieriai perka, nes gali.
Lietuvių jachtos – kur kas kuklesnės
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento Naglio Nasvyčio teigimu, mūsų šalyje buriuojančių žmonių skaičius nuolatos didėja.
„Šiuo metu Buriuotojų sąjungai priklauso 734 nariai, tačiau šis skaičius nesusijęs su buriuojančių asmenų skaičiumi. Įvairių lygių buriavimo pažymėjimus esame išdavę beveik 3 tūkstančiams žmonių, kurie išsilaikė egzaminus. Didelė tikimybė, kad jie buriuodami pasikviečia ir draugų, kurie neturi jokio pažymėjimo, tad šia veikla užsiimančių žmonių skaičius yra tikrai nemažas“, – pasakojo N.Nasvytis.
Didžiausias burlaivis „Brabander“ Lietuvoje priklauso Klaipėdos universitetui. Šio laivo korpuso ilgis siekia 37 metrus. „O didžiausia jachta yra „Ambersail“, ja buvo vykdoma tūkstantmečio odisėja aplink pasaulį. Ji yra 18,3 metro ilgio. Jachta „Lietuva“ yra 16,5 metro ilgio. Tai didžiausios mūsų jachtos“, – teigė Buriuotojų sąjungos prezidentas. Tiesa, šios jachtos yra burinės.
N.Nasvyčio tvirtinimu, norintys plaukioti jachtomis žmonės nebūtinai turi būti milijonieriai. „Daugelis žmonių Lietuvoje yra suklaidinti – jachtomis plaukioja nebūtinai turtingi žmonės. Didelė dalis jachtų perkamos dėvėtos. Ežerinės jachtos kainuoja iki 5 tūkst. eurų, vidutinė jūrinės jachtos kaina būtų 20 tūkst. eurų. Per ketverius metus Lietuvoje atsirado 17 kylinių jachtų, jų kaina svyruoja nuo 6 iki 15 tūkst. eurų. Taigi, palyginti su automobiliais, jachtos yra labai pigios“, – tikino N.Nasvytis.
