Futurizmo dvasia
Per vasaros olimpines žaidynes 2020 metais Japonijos traukinių stotyse darbuosis robotai, valdomi dirbtinio intelekto. Į šalį atvykę svečiai galės išbandyti greituosius traukinius, kurie japonų inžinierius visame pasaulyje išgarsino dar 1964 metais, kai Tokijuje pirmą kartą istorijoje buvo surengtos olimpinės žaidynės.
Sporto šventė vėl sugrįžta į Japoniją, o šeimininkai žada svečius pavėžinti naujos kartos magnetinės levitacijos traukiniais, kurie per bandymus viršijo 600 kilometrų per valandą greitį.
Jau dabar sporto ir technologijų apžvalgininkai yra įsitikinę, kad Tokijuje olimpinės žaidynės tiesiog pulsuos futurizmu, – neregėtais technologijų sprendimais, kurie pažintį su salų valstybe pavers įspūdinga ir įsimintina.
Japonija – geriausias pavyzdys, kaip nuostabios gamtos, senų tradicijų ir išskirtinės kultūros šalis į savo visuomenės DNR įdiegė pažangių technologijų komponentą.
Nuo „Walkman“ iki Nobelio premijos
Pasaulio ekonomikos forumas primena, kad apie 10 procentų visų inovatyviausių pasaulio kompanijų sudaro Japonijos įmonės.
Šios šalies gyventojai labai gerbia ir puoselėja savo senąją kultūrą ir tradicijas, tačiau kartu jie yra labai atviri naujovėms, todėl ir patys nuolat kuria inovacijas naudodamiesi naujausiomis mokslo žiniomis ir laimėjimais.
Nešiojamuosius kompiuterius masinei rinkai pirmą kartą pristatė ne kas kitas, o japonų „Toshiba“. Kompanijos „Sony“ sukurtas ausinukas „Walkman“ buvo revoliucija, nes milijonams žmonių suteikė galimybę judant klausytis mėgstamos muzikos.
Japonų mokslininkai Isamu Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamura 2014 metais laimėjo Nobelio fizikos premiją už žalos aplinkai nedarančio šviesos šaltinio – šviesos diodų (LED) – išradimą.
O didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja „Toyota“ kuria vandenilio degalų revoliuciją – planuoja po 2020 metų gerokai padidinti bendrą kuro elementais varomų elektromobilių (FCEV) pardavimo apimtį.
Siekdami įdiegti ir paskleisti vandenilio ir deguonies pagrindo technologiją, kuri leidžia gaminti švaria elektros energija varomus automobilius ir namams skirtus generatorius, Japonijoje ima bendradarbiauti net konkurentai – šiemet „Toyota“, „Nissan“ ir „Honda“ įkūrė bendrą įmonę ir mezga partnerystę su stambiomis dujų ir energetikos kompanijomis, kad per kelerius metus šalyje pastebimai išaugtų naujų vandenilio stotelių skaičius.
Maisto kalorijas nustato skaitytuvu. Išmaniosios technologijos ir inovatyvūs inžineriniai sprendimai Japonijoje nustebina kone kiekvieną svečią.
Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte paragauti tradicinių japoniškų patiekalų, bet neįsivaizduojate, kiek juose kalorijų, turite išeitį – išmanųjį kalorijų skaitytuvą „CaloRieco“.
Šis aparatas atpažįsta patiekalo sudedamąsias dalis naudodamas infraraudonuosius spindulius. Vos per 10 sekundžių sužinosite, kiek galite suvalgyti miso sriubos dubenėlių ar sušių, kad nebūtų viršyta jūsų kalorijų norma.
Technologijų parodose išradimą pristatanti „Panasonic“ teigia, kad „CaloRieco“ bus naudingas ne tik žmonėms, siekiantiems išlaikyti optimalų svorį ar atsikratyti papildomų kūno riebalų, – gamintojai daug dėmesio skiria pirkėjams, kuriuos kamuoja cukrinis diabetas ar kiti sveikatos sutrikimai.
Įrenginio atmintyje išlieka duomenys apie savininko mitybą, todėl tikėtina, kad ateityje „CaloRieco“ ims siūlyti ir konkrečių patiekalų receptus, atitinkančius vartotojų poreikius.
Naujovę išbandę žmonės teigia, kad „Panasonic“ gaminys veikia kur kas greičiau nei kiti skaitytuvai.
Pakaitina, o ne uždega
Žurnalo „Forbes“ autorius Robertas C.Wolcottas yra pastebėjęs Tekančios Saulės šalies paradoksą: Japonija yra atspari permainoms ir tiesiog apsėsta naujovių. Apžvalgininkas teigia, kad verslo korporacijų ir politikos hierarchija šioje šalyje yra tarsi monolitas, – jaunesnio amžiaus žmonėms ir moterims aukštus postus pasiekti itin sudėtinga.
Tačiau tuo pat metu japonai yra labai atviri naujoms technologijoms ir elgesio formoms.
Todėl ne veltui Japonijos rinka dažnai yra teritorija, kur pažangios tarptautinės kompanijos nutaria inovatyvius produktus pasiūlyti pirmiausia.
Pavyzdžiui, kompanija „Philip Morris International“ (PMI), per 15 metų investavusi daugiau kaip 4,5 milijardo JAV dolerių į produktų inovacijas, tokias kaip naujausi bedūmiai tabako gaminiai IQOS, pirmiausia žengė į Japonijos rinką.
Revoliucinę technologiją, kai tabakas ne deginamas, o kaitinamas, PMI atstovai Japonijoje pirmą kartą pristatė 2014 metais. Dabar IQOS parduodamas daugiau nei 40 pasaulio valstybių, o šį kaitinimo įrenginį naudoja beveik 6 milijonai suaugusių žmonių – daugiau negu pusė iš jų gyvena Japonijoje.
Atsitiktinumas ar ne, tačiau šią sėkmę lėmė ir labai tikslus šios tautos žmonių kultūros išmanymas. Pavyzdžiui, japonai turi nemažai prietarų, susijusių su ugnimi.
Vaikai nuo mažų dienų mokomi nežaisti su ugnimi, degtukais ir degikliais, o suaugusieji išlaiko pagarbų santykį su vienu iš penkių svarbiausių elementų – ugnimi.
Todėl, pavyzdžiui, paspausti mygtuką ir pakaitinti jiems yra priimtiniau, negu naudoti žiebtuvėlį ar degtuką.
Virtualiai išsirenka makiažą, o tapatybę nustato pagal ausį
Tokijo ir kitų didmiesčių gatvėse galima išvysti gyventojų su įspūdingu makiažu. Pasirodo, Japonija – itin imli makiažo pasaulio inovacijoms.
Prieš metus čia buvo pristatytas skaitmeninio makiažo įrenginys – ekranas su grafikos redagavimo programine įranga, sugebančia apdoroti tiesiogiai filmuojamą vaizdą tarsi nuotrauką.
„Panasonic“ išradimą išbandantys vartotojai gali lengvai išsirinkti sau labiausiai patinkantį makiažą, nes realiu laiku gauna virtualios išvaizdos projekciją. Gamintojai pripažįsta, kad ši technologija pirmiausia yra orientuota į makiažo priemonių parduotuves, vestuvių fotografų studijas ir įvairių kosmetikos prekių ženklus.
Tačiau kone įdomiausiai atrodo Japonijoje pristatyta technologija, leidžianti atpažinti žmones pagal ausis. Kadangi mokslininkams pirštų atspaudų naudojimas saugumo srityje kelia vis daugiau abejonių, jie aktyviai ieško būdų, kaip atpažinti konkretų asmenį pagal kitus unikalius fiziologijos bruožus.
Pasirodo, kiekvieno žmogaus vidinė ausies ertmė yra išskirtinė, todėl pagal ausies parametrus nesunku atpažinti konkretų asmenį. Japonams ši JAV kompanijos „Descartes Biometrics“ naujovė labai patiko.
Technologija veikia per ERGO programėlę išmaniajame telefone – užtenka jį priglausti prie ausies, tada į ertmę pasiunčiamas garsas.
Ertmės parametrai nustatomi pagal aidą – garsą, sugrįžusį atgal į telefoną. Asmens tapatybės nustatymo procesas užtrunka apie sekundę, o algoritmo tikslumas – 99,6 procento.
Svarbiausios užduotys – pažinti kultūrą ir užtikrinti kokybę
Japonijos rinkoje įsitvirtinusios užsienio įmonės sutartinai teigia, kad šioje šalyje produktams yra keliami aukščiausi kokybės reikalavimai. Mat japonai yra ne tik labai darbštūs, bet ir reiklūs – tiek sau, tiek kitiems. Gaminio saugumas, švara ir kokybė yra nediskutuotini. Šioje šalyje veikia nematomas susitarimas, kad kiekvienas darbas turi būti atliktas kvalifikuotai, o kiekvienas pradedantysis privalo trokšti tapti savo srities meistru.
Tad nenuostabu, kad kiekvienas rankų darbas – nuo lėkštės sriubos restorane iki naujausio roboto mokslo laboratorijoje – yra atliktas nepriekaištingai.
Vadinasi, jeigu japonai priima ir pradeda masiškai naudotis tam tikra inovacija, produktas savaime tampa aukščiausios kokybės etalonu.
