Pirmadienis, spalio 29-oji. Tiksliai 6 val. 21 min. vietos laiku prasidėjo Indonezijos pigių oro linijų bendrovės „Lion Air“ reisas JT610.
Visiškai naujame „Boeing 737 Max 8“ lėktuve buvo 189 žmonės, tarp jų du žindomi kūdikiai ir įgulos nariai.
Laineris turėjo skristi iš Indonezijos sostinės Džakartos į Pankalpinango miestą Bankos saloje. Praėjus apie 10 min. po pakilimo lėktuvas dingo iš radarų ekranų.
6 val. 33 min. „Boeing 737 Max 8“ jau niro į Javos jūrą.
Nedaug kas liko iš daugiau nei 600, o galbūt net daugiau nei 1000 kilometrų per valandą greičiu skridusio keleivinio lėktuvo.
Tyrėjai iki šiol traukia jo nuolaužas iš gelmės.
Paieškoje iškilo kliūčių
30 metrų gylyje narai aptiko sudužusio „Lion Air“ lainerio nuolaužų ir keleivių kūno dalių.
Iš dviejų katastrofos tyrimui itin svarbių juodųjų dėžių pareigūnai iš pradžių rado tik duomenų įrašymo priemonę. Kitas prietaisas, fiksuojantis skrydžio duomenis ir pokalbius pilotų kabinoje, nebuvo aptiktas.
Daugiau nei 200 gelbėtojų tęsia paieškas. Aptikti itin svarbų prietaisą nebus paprasta, nes jau kurį laiką nepavyksta užfiksuoti jo ultragarsinio siųstuvo signalų.
Veikiausiai jis jau palaidotas kur nors klampiame Javos jūros dugne.
Orlaivio sudužimas yra antra baisi lėktuvo katastrofa, kada nors ištikusi Indoneziją. Šeimos, netekusios artimųjų, tebeieško atsakymų ir kaltininkų.
Juk viskas atrodė gerai: tik vienuolikos savaičių senumo, šiuolaikine įranga aprūpintas laineris, patyrę pilotai.
Bendrovės „Lion Air“ atstovų teigimu, skrydžio kapitonas ir antrasis pilotas turėjo didesnę kaip 11 tūkst. valandų skraidymo patirtį.
Be to, neseniai buvo patikrinta jų sveikata, o atlikti tyrimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo parodė, kad jų organizmas švarus. Ir orai buvo palankūs skrydžiui.
Tad kodėl įvyko ši siaubinga tragedija?
Gamintojas prisipažino
Kaip įprasta tarptautiniu mastu, kompetentingi aviacijos ekspertai anksčiausiai po mėnesio pateiks preliminarias „Lion Air“ lainerio katastrofos išvadas. Ir po kokių metų įvardys galutines nelaimės priežastis.
Iki tol tyrimas gali pakrypti ir nenumatyta linkme. Tačiau šiuo atveju „Boeing“ gamintojas žengė netikėtą žingsnį.
Lėktuvų inžinerijos gigantė „Boeing“ po pasaulį išsibarsčiusius savo klientus leidinyje „Operations Manual Bulletin“ įspėjo dėl galimo savo sėkmingo gaminio „prasižengimo“. Į jį atkreipė dėmesį ir Indonezijos tyrėjai.
Šis „prasižengimas“ neva būdingas visiems „Boeing 737 Max“ tipo laineriams. Tai – moderniausio, daugiausia parduodamo lėktuvo versija.
Įvairios pasaulio oro skrydžių bendrovės įsigijo daugiau nei 4,5 tūkst. tokių orlaivių.
Daugiau kaip 200 lėktuvų jau turi tokios oro linijos kaip „Norvegian Air“, „United Ailines“, „Southwest Airlines“ ar turizmo milžinė TUI. Ir kiekvienas jų galėtų kelti grėsmę, esant tam tikroms aplinkybėms, patirti panašų likimą, kaip nutiko per reisą JT 610.
Tai reiškia, kaip akmuo kristi žemyn, nes laineris patyrė techninių sunkumų dėl neteisingų greičio rodmenų.
JAV oro priežiūros žinyba FAA (Federalinė aviacijos administracija) nedelsdama paskelbė vadinamąją skubią tinkamumo skraidyti direktyvą.
Pagal ją, visos JAV oro bendrovės, turinčios „Boeing 737 Max“, privalo savo pilotams aiškiai įvardyti riziką, susijusią su lainerio valdymu.
Įtarimai – dar prieš skrydį
Reiso JT 610 įgula dar iki pakilimo lemtingą dieną numanė, kad lėktuvas gali susidurti su problemomis.
Trijų skrydžių metu jų kolegos užfiksavo klaidingus greičio rodmenis, pernelyg staigų lainerio kilimą aukštyn ir staigų smigimą žemyn.
Mechanikai daug kartų mėgino suvaldyti šią problemą. Dieną iki skrydžio jie pakeitė svarbų daviklį.
Leidinys „The Guardian“ išsiaiškino, kad tas pats „Lion Air“ lėktuvas turėjo techninių bėdų likus vos kelioms dienoms iki katastrofos – skrisdamas iš Manado į Denpasarą.
Daugelis skrydžių saugumu besirūpinančių oro bendrovių būtų laikinai atsisakiusios techninių problemų turinčių lainerių ir atlikusios pakartotinį jų patikrinimą, bet Indonezijos „Lion Air“ to nepadarė.
Po reiso JT 610 lėktuvo katastrofos Indonezijos oro bendrovė tvirtino, kad lėktuvas „Boeing 737 Max 8“ buvo parengtas skrydžiui. Ir minėta problema esą buvo išspręsta.
Vis dėlto praėjus kelioms minutėms po lainerio starto prasidėjo drama. Lėktuvas neplanuotai ėmė prarasti aukštį. Per minutę pasiekęs 1,5 km, jis pradėjo kilti, smigo žemyn, vėl kilo.
Pasak Indonezijos susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos generalinio direktorato vadovo, lainerio pilotai oro eismo kontrolės centrui pranešė, kad jie norėtų apsisukti ir grįžti į Džakartą.
Matyt, dar tikėjosi, kad jų padėtis grįžus bus suvaldyta, nes niekaip negalėjo suprasti susidariusios techninės problemos esmės.
Bet jau po kelių akimirkų jie buvo priversti beviltiškai stebėti, kaip laineris artėja prie vandens ir jų laukia mirtis.
Panėrė į jūros gelmes
Paieškų ir gelbėjimo agentūros atstovas pranešė, jog „Boeing 737 Max 8“ nukrito į vandenį, kur gylis siekia 30–40 metrų.
Ar lainerio įgula galėjo suvaldyti situaciją? Indonezijos tyrėjai nusiteikę skeptiškai.
Tuo metu, kai lainerio pilotai dar bandė suvokti kilusių lėktuvo techninių sunkumų priežastį, klaidingai veikiantis kompiuteris ir toliau kreipė lainerį žemyn.
Susidarė labai dramatiška padėtis. Net jeigu „Boeing 737 Max 8“ įgulai būtų pavykę užkirsti kelią lėktuvo kritimui, kompiuteris, kaip teigia „Boeing“ specialistai, po kelių sekundžių ir vėl būtų kreipęs lainerį žemyn.
Tai buvo žūtbūtinė žmogaus kova su kompiuteriu. Tačiau technika nugalėjo.
Šios problemos sprendimas tokio tipo orlaiviuose, kaip dabar pranešė „Boeing“ specialistai, santykinai paprastas: esą pilotai turėtų skristi rankiniu būdu – be autopiloto.
Lėktuvo kabinoje tereikėjo nuspausti du jungiklius, kurie leidžia išjungti automatinį valdymą. Du paspaudimai, ir būtų pasibaigęs autopiloto darbas, sustabdytas lainerio kritimas.
Ar tai galėjo žinoti reiso JT 610 įgula? Ar ji neturėjo galimybės suvokti problemos esmės?
Akivaizdu, kad išsiaiškinti, su kokia technikos problema susidūrė, pilotai 1,5 km aukštyje neturėjo laiko.
Bus stebima akyliau?
Indonezijos tyrėjai „Lion Air“ pilotų pasirengimą dabar nagrinės lyg pro didinamąjį stiklą. Praeityje ši Indonezijos oro linijų bendrovė jau buvo patyrusi ne vieną nelaimingą atsitikimą. Kai kuriuos jų lėmė pilotų klaidos.
„Lion Air“ išaugo į didžiausią Indonezijos oro bendrovę ir toliau sparčiai plečiasi.
Bendrovės oro transporto parką sudaro per 100 lėktuvų, daugiau nei 200 dar užsakyta bendrovėse „Airbus“ ir „Boeing“.
Visame pasaulyje „Boeing 737 Max“ lėktuvų pilotai dabar rengiami lėktuvo simuliatoriuje, kad ateityje išvengtų tokio tragiško scenarijaus kaip reiso JT 610 kolegos ir keleiviai.
Ar „Boeing 737 Max“ tipo lainerių davikliai ar kompiuteriai yra ypač pažeidžiami, galėtų būti tolesnių tyrimų objektas.
Bet kokiu atveju JAV Federalinė aviacijos administracija kol kas nesiėmė tolesnių žingsnių – nedavė nurodymo papildomai patikrinti ar net laikinai atsisakyti šio tipo lėktuvų.
Šios institucijos pozicija galėtų pasikeisti atsižvelgiant į galutinį pranešimą dėl JT 610 reiso tragedijos.
Po katastrofos „Boeing“ akcijų kursas iš pradžių stipriai smuktelėjo, tačiau paskui vėl atsigavo.
Lėktuvo kabinoje esantis kompiuteris skrydžius pastarąjį dešimtmetį neginčytinai padarė saugesnius.
Tačiau pažanga turi ir savo kainą: nelaimingų atsitikimų įvyksta, nes davikliai perduoda kompiuteriams neteisingus duomenis.
Prieš ketverius metus oro skrydžių bendrovės „Lufthansa“ (Vokietija) lėktuvo „Airbus A 321“ pilotai ir keleiviai pateko į ekstremalią situaciją, tačiau viskas baigėsi laimingai.
Jie skrido iš Bilbao į Miuncheną, ir staiga daugiau nei kilometro aukštyje lėktuvas pradėjo staigiai smigti.
Pilotai bandė išspręsti problemą, bet kompiuteris ignoravo bet kokį jų valdymo nurodymą.
Lainerio kapitonas išgelbėjo padėtį labai kūrybiškai – jis abiem stringantiems kompiuteriams nutraukė elektros energijos tiekimą.
Po šio sprendimo lėktuvo kapitonas susigrąžino visišką „Airbus A321“ valdymo kontrolę.
Po šio incidento Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) skubiai parengė specialią direktyvą ir „Lufthansa“ patirtį suvaldant situaciją įvertino kaip naują lėktuvų valdymo standartą visose panašiose avarinėse situacijose.
Kad ir kaip būtų toliau, kai Indonezijos aukų artimieji sužinojo, kad, praėjus 5 minutėms po pakilimo, lainerio pilotas prašė leidimo sugrįžti į Džakartos oro uostą, sielvartą pakeitė įniršis.
Anot jų, technines lėktuvo problemas reikėjo spręsti dar esant ant žemės. O dabar mokomasi tiktai iš nepaprastai skaudžios klaidos.
