Prieš kelis mėnesius Ukrainos teisėsauga pranešė apie į šią šalį iš Rusijos pabėgusio opozicinio žurnalisto 41-erių A.Babčenkos nužudymą.
Kitą dieną jis pats gyvas ir sveikas surengė spaudos konferenciją kartu su Ukrainos saugumo tarnybos (UST) ir Generalinės prokuratūros vadovais.
Šis įvykis sulaukė didžiulio pasaulinio atgarsio. Taip pat kritikos dėl to, kad taip pateisinamos „netikros naujienos“, kompromituojama žurnalisto profesija ir Ukrainos teisėsauga bei valstybė.
Pats A.Babčenka bei Ukrainos teisėsauga atrėmė, kad šios inscenizacijos reikėjo apdumti akis nužudymo organizatoriams, užsakovams bei Rusijos specialiosioms tarnyboms, kurios iki paskutinio momento esą taip pat nežinojo, jog tai – inscenizacija.
Taip esą buvo užkirstas kelias planams nužudyti ne tik A.Babčenką, bet ir daug kitų Ukrainos žurnalistų bei visuomenės veikėjų, tarp kurių – kiti pabėgėliai iš Rusijos.
Visa tai pavyko tik todėl, kad nužudymui samdytas karo Donbase veteranas Oleksijus Cymbaliukas apie tai nedelsdamas pranešė Ukrainos saugumui.
„Į visus priekaištus ir kritiką dėl to, kad sutikau dalyvauti specialiųjų tarnybų operacijoje bei inscenizacijoje, atsakau paprastai: „Įsivaizduokite mane savo vietoje, o po to išdidžiai mokykite“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Babčenka. – Aš norėčiau pažiūrėti, kaip jūs tokioje situacijoje užriestumėte nosis, parodytumėte tai siūlantiems saugumiečiams duris ir pareikštumėte, kad jums jūsų „žurnalistinė reputacija“ yra svarbiau už savo paties gyvybę ir šeimą. Ir pagaliau už tą valstybę, kurioje gyvenate.“
A.Babčenka pripažįsta turėjęs pagrindo manyti, kad čia vyksta kažkokie nešvarūs žaidimai, galbūt provokacija.
„Tačiau juk po to mes ilgai tam rengėmės, aš mačiau, kaip žmonės dirba, ir, aišku, supratau, kad reikalas rimtas ir pagrįstas“, – teigė žurnalistas.
Apie visa tai – šios planuotos žmogžudystės aukos ir jos žudiko interviu „Lietuvos rytui“.
Buvo du motyvai
– Verslininkas Borisas Germanas, kuris organizavo jūsų nužudymą ir samdė O.Cymbaliuką jam įvykdyti, gavo palyginti nedaug – 4,5 metų kalėjimo už tai, kad prisipažino ir apskritai teisėsaugai išpasakojo viską, ką žinojo. Jo versija, jog jis taip pat vaidino, kad samdo, bendradarbiaudamas su Ukrainos karine žvalgyba, nebuvo patikėta.
Tą patį, beje, sakė ir žmogžudystės užsakovu įvardijamas Rusijos verslininkas Viačeslavas Pivovarnikas, siejamas su paties prezidento Vladimiro Putino aplinka, – esą ir jis buvo užverbuotas Ukrainos žvalgybos, o visas reikalas – tiktai tos žvalgybos provokacija, skirta Rusijai „apšmeižti“ . Taigi jūsų abiejų byla lyg ir baigta.
O kas girdėti apie tą platesnę bylą, susijusią su kelių dešimčių asmenų, kuriuos esą planavo nužudyti Rusijos specialiosios tarnybos, sąrašu? – pasiteiravo „Lietuvos rytas“.
A.Babčenka (toliau – A.B.): Taip, su manimi asmeniškai susijusi byla baigta, o toji didžioji byla dėl Rusijos teroristinių grupių siuntimo į Ukrainą ir masinio teroro čia vis dar tęsiama.
Kiek girdėjau, prokuratūra viešai skelbė, kad yra progresas, teisėsauga vis įgyja naujos informacijos.
– Kodėl būtent jus, Oleksijau, pasirinko tokiai užduočiai – juk visi turėjo būti įsitikinę, kad būsite visiškai patikimas?
O.Cymbaliukas (toliau – O.C.): Na, mes labai seniai ir artimai pažįstami. Taip pat B.Germanas žinojo, kad mano materialinė padėtis labai sunki.
A.B.: Tu dar esi sakęs, jog svarbiausias dalykas buvo, kad tu – nacionalistas.
O.C.: Taip, jie apskritai ieško tokių žmonių pirmiausia tarp dešiniųjų karių savanorių.
Juk jų logika – labai paprasta: tokiems kaip mes nudėti rusą iš Rusijos ne tik lengviausia, bet net ir grynas malonumas.
Tai jis taip man ir aiškino: „Yra toks tipas, esą jis ten kažkoks pabėgęs opozicionierius, rašo kažką apie Putiną, bet greičiausiai specialiai čia yra iš Maskvos atsiųstas smegenims plauti ir akims apdumti.“
Žodžiu, dvi motyvacijos – maskolius ir pinigai. Jie mąstė taip: tokiems kaip aš jau ir vieno motyvo užtenka, o čia – abu. Nudėti maskolių, ir dar už pinigus, – juk tai tiesiog pasaka. (Juokiasi.) O moka amerikietiškais doleriais, kurių duoda daug. Net pasakė, kad aš pats įvardyčiau kainą.
Galėjau užsiprašyti ir 50 tūkst. dolerių, bet saugumas išsigando, kad su tokia kaina netyčia jo nenubaidytume, tad paskelbėme 30 tūkstančių.
Kaip avansą iš karto gavau 15 tūkstančių.
Siekė valstybės perversmo?
– Jūs iš karto viską pranešėte Ukrainos saugumo tarnyboms? Kodėl?
O.C.: Pranešiau prabėgus daugiausia valandai po to, kai gavau pasiūlymą.
Man atsiuntė nuotraukas, visus kitus asmeninius duomenis, leido pasivaikščioti po miestą ir pagalvoti.
Aš per penkias minutes apsisprendžiau eiti į UST, vos paguglinęs pagal vardą ir pavardę, suradęs A.Babčenką „Facebook“.
Iškart supratau, kad čia kyšo rusyno specų ausys, o visos kalbos apie tai, jog tas maskolius „atsiųstas“ ir čia kažką veikia negero prieš Ukrainą, – šlamštas.
Dabar įsivaizduokite mano situaciją. Aš – liudininkas ir net jeigu viską padarau, kaip jie nori, man vis tiek greičiausiai šakės. Užvers.
Žinoma, galima išdurti – paimti avansą, o po to susivynioti meškeres.
Tačiau tada ieškos. Šansų, kad ras, – daug. Juk tai – rusynas. Jei ras – užvers.
Trečia, galima bandyti išsiskirti taikiai ir geruoju, man nesiimant nei darbo, nei avanso. Šansų, kad vis tiek užvers, – daug. Nes aš – liudininkas, o jie planavo rimtus reikalus.
– O kokios buvo jūsų mintys, kai jums pranešė, kad jus rengiamasi nužudyti?
A.B.: Žinoma, pirmos mintys buvo necenzūrinių žodžių pavidalu, tačiau kažkokios labai audringos ar specifinės reakcijos nebuvo.
Juk aš beveik 40 metų pragyvenau toje šalyje ir žinau pagrindinę taisyklę – jei tu veiki prieš režimą, anksčiau ar vėliau ateis tavo eilė.
Tad aš ir neprašiau jokių ypatingų įrodymų, kad tai išties rimta. Buvęs gyvenimas Rusijoje man – pagrindinis įrodymas. Aš tik pasipiktinau, kad policija, pasirodo, net mėnesį laukė ir pas mane nėjo, bet jie pasiteisino, kad viskas buvo tik kalbos. O kai buvo perduoti pinigai, iš karto pradėjo veikti.
– Tai koks, jūsų abiejų nuomone, buvo pagrindinis šios operacijos tikslas?
O.C.: Manau, kad nei daugiau, nei mažiau: buvo bandoma žengti žingsnius link valstybės perversmo. Kad žmonės išeitų į gatves, prasidėtų ir įsisiūbuotų – žinoma, su jų pagalba – neramumai, ir tuomet apskritai viskam būtų šakės.
Žinoma, buvo noras tiesiog fiziškai naikinti jiems pavojingiausius žmones, kartu vykdant terorą, bauginant visuomenę.
Dažnai labai racionalių priežasčių nereikia ieškoti – pavyzdžiui, kaip tuomet, kai jie „Gradais“ (reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis. – Red.) šluoja gyvenamuosius kvartalus.
Bet šiuo atveju aš matau sistemą: pažiūrėkit, kiek jau yra įvykę antpuolių ir pasikėsinimų visoje Ukrainoje būtent prieš pilietinės visuomenės atstovus bei lyderius. Jie, nors taip pat kritikuoja ir vietinę valdžią, ir yra pavojingiausi Rusijai žmonės, nes tai šios šalies variklis bei pagrindinė viltis.
Štai garsiausias paskutinis atvejis, kai rūgštimi buvo apipilta Chersono aktyvistė Katerina Gandziuk (prieš kelias dienas mirė ligoninėje. – Red.).
Valdžia sako, jog tai – greičiausiai kažkokių vidaus jėgų, kurias ji kritikavo, kerštas, bet, mano nuomone, rusyno pėdsakai – akivaizdūs.
Ruošė trolių armiją
– Ar atsitiktinumas, kad tokiems darbams dažnai samdomi būtent dešinieji kariai savanoriai?
O.C.: Žinoma, ne. Kaip ir mano atveju. Jie skaičiuoja, kad tokie labiausiai tinka, – ir nekenčia maskolių, ir pinigų jiems reikia. Be to, po karo traumuota psichika, smaugia noras visiems parodyti, kad jų kiaušai – didesni už tankus.
Juk ir K.Gandziuk užpuolusi grupė – vieni karo veteranai iš „Dešiniojo sektoriaus“, perėję Donecko oro uostą ir kitus didžiausius pragarus, kuriuose vien išlikti – žygdarbis. Vienas jų, kurio šaukinys Varžtas, oro uoste savo beveik nutrauktą koją nusipjovė peiliu ir kuprinėje išsitempė iš mūšio.
Taip kompromituojami visi, kurie kariavo ir kariauja.
– Tad jeigu tai būtų buvusi reali žmogžudystė, būtų buvusios jos pagrindu kurstomos aistros prieš Ukrainos valdžią ir valstybę apskritai?
O.C.: Žinoma. Buvo juk parengta ir užtaisyta visa ta trolių armija, kuri iš karto ėmė siūbuoti situaciją ir aistras.
Ir vidaus priešai iš karto ėmė veikti ranka rankon su užsienio priešais.
Prisiminkit, kokia buvo pirmoji visų trolių banga socialiniuose tinkluose. „Ukraina nieko nesugeba, Ukraina – beviltiška, kas per režimas!“
Be to, iš karto naktį juk buvo pradėtas šito reikalo „oficialus tyrimas“ pačioje Rusijoje. Esu įsitikinęs, kad pas juos ten buvo parengti kokie 20 scenarijų, kaip gali plėtotis įvykiai ir kokie turi būti jų veiksmai.
Ir vienas tų scenarijų – jie patys būtų suradę žudiką, būtų jį pačiupę Ukrainoje, išvežę į Rusiją ir padarę ten parodomąjį teismo procesą. Būtų pajungę ir visą vietinę penktąją koloną – kad parodytų, jog Ukrainos valdžia – bejėgė, nieko nesugeba.
Dar ir toks dalykas – aš būčiau gavęs 30 tūkst. dolerių. V.Pivovarnikas ir B.Germanas gavo po 100 tūkst. iš karto, į rankas.
Įsivaizduojat, kokie buvo biudžetai šiai operacijai? Be to, pats žinai, kas yra Rusija, – davė kažkam 100 tūkst., o kartu nukniso 600 tūkst.
– Bet tie, kurie duoda pinigus, greičiausiai juk tai supranta.
A.B.: Šitame reikale sutapo du motyvai. Vienas – nuknisti pinigų, kitas – pakenkti Ukrainai.
Žinoma, manęs negali nedžiuginti tai, kad aš kainuoju tiek pat, kiek geras namelis Jūrmalos pakrantėje.
O.C.: Žinai, gali būti, kad jie tiesiog išpūtinėjo biudžetą. (Visi juokiasi.)
A.B.: Kai kalbame apie visokius KGB, FST ir panašiai, reikia suprasti, kad nėra jokio KGB kaip vieno valdžios ir jėgos centro. Yra grupelė banditų, kuri prisibrovė prie valdžios ir jos pagrindinis tikslas – vogti.
Bet, aišku, jiems reikia kažką daryti, rodyti, kad kažkas daroma, ir už tai gauti žvaigždutes.
Tai ką jiems veikti? Pirmiausia jie sodina į kaliūzę kokius nors vietinius tinklaraštininkus už dalijimąsi kokiu nors ekstremizmu. Po to: „Gal ką nors užverčiam Ukrainoje?“ O, puiku – va, biudžetas šitam reikalui.
Tačiau, žinoma, kaip jau sakėme, kartu planuojama tuo pagrindu išbalansuoti situaciją Ukrainoje.
Juk B.Germanui buvo pateiktas kaltinimas ne ketinimu nužudyti A.Babčenką, o kaltinimas teroristinės veiklos planavimu, nužudant viešą asmenį. O tai, kad tuo asmeniu tapo A.Babčenka, – dešimtas reikalas.
O.C.: Ir jų kokie tai analitikai apskaičiavo, kad tai turės rezonansinį poveikį.
Tokį, koks ir buvo beprasidedąs, kai visi manė, kad žmogžudystė iš tiesų įvyko.
Bando visus supjudyti
– Kodėl savo nužudymo pagrindiniu iniciatoriumi laikote Jevgenijų Prigožiną – itin artimą V.Putinui oligarchą bei itin slaptą figūrą?
Kokį vaidmenį visoje šioje grandinėje, jūsų nuomone, galėjo vaidinti pats Rusijos prezidentas?
O.C.: Norėčiau, kad V.Putinas čia būtų pačiame viršuje.
Tada galėčiau pasakyti, kad aš pamyžau V.Putinui ant apykaklės. (Juokiasi.)
A.B.: V.Putinas priima strateginius sprendimus, užsiima strateginiais dalykais. Visiškai aišku, kad jis yra įsakęs visais įmanomais būdais kelti kuo didesnį ir labiau visa apimantį chaosą Ukrainoje. Pagrindinis tikslas – visiškai sudraskyti, sugriauti šią šalį.
Daugelis mano, kad yra kažkoks politinis planas, – pavyzdžiui, per būsimus rinkimus pasistengti, kad į valdžią ateitų ar buvusi premjerė Julija Tymošenko, ar kokios kitos jėgos, kurios jau po to tartųsi su Maskva.
Tačiau Maskvai to nereikia. Jei tos jėgos ir ateitų į valdžią, pati Maskva stengtųsi, kad prasidėtų pasipriešinimas joms ir apskritai įsižiebtų visą šalį apimantis pilietinis karas.
O tada, žiūrėk, ir Europa galutinai nusisuktų nuo Ukrainos, gal net pati paprašytų, kad Rusija įvestų čia savo „taikdarius“. Apskritai tokiu teroru siekiama visus supjudyti su visais.
Štai ir Lietuvoje juk jie planavo nužudyti Rusijos opozicijos atstovą, kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje, samdė taip pat karo veteraną.
Būtų supjudę visus – Lietuvą su Ukraina, Ukrainą su Jungtine Karalyste, Lietuvą parodę kaip nevykėlę.
O J.Prigožinas, kuris labai nemėgsta, kai apie jį blogai rašoma, manau, į mane parodė po to, kai aš pradėjau apie jį rašyti. Netgi sutampa datos mano publikacijų ir momento, kai buvo paleistas visas mechanizmas.
– Kaip vertinate visos šios istorijos rezultatus?
A.B.: Labai gerai. Žinoma, buvo ir šaukštas deguto – tame, kad ši istorija visame pasaulyje įgavo daug neigiamo rezonanso, sulaukė tokios kritikos dėl paties metodo, inscenizacijos.
Manau, kad UST nepakankamai paruošta tinkamai pristatyti ir paaiškinti, kodėl ji veikia taip, o ne kitaip.
Bet bendras rezultatas – puikus. Tai – dar vienas įrodymas, kad Rusija užsiima terorizmu kitų suverenių valstybių teritorijoje.
Vakaruose vis labiau įsisąmoninama, su kokiu režimu jie turi reikalą. Ar jie pagaliau imsis vieningos ir rimtos jėgos politikos prieš jį – klausimas ne man.
– Kaip, jūsų nuomone, toliau klostytis Vakarų ir Rusijos santykiai – ir ne tik Ukrainos fronte? Daug kas Vakaruose sako, kad geriau jau šis režimas Kremliuje, nei nenuspėjama sumaištis po jo.
A.B.: Tik primenu, kad kone vakar V.Putinas viešai aiškino, kad kai bus atominis karas, visi rusai pateks į rojų, o Vakaruose visi „tiesiog padvės“. (Juokiasi).
O.C.: Manau, kad raketos vis tiek pakils. Bus didelis karas – ir pirmiausia, Ukrainoje.
A.B. Kad karas bus – beveik neabejotina. Klausimas tik koks – kokio dydžio ir kur. Jei, kai režimui baigsis pinigai ar visai nukris naftos kainos, jis įvyks pačioje Rusijoje – dar pusė bėdos.
Jei ji pradės jį išorėje – visiems prastai. O čia, Ukrainoje, jie žūtbūtinai tęs tą patį. Mūsų atveju išardyta viena grandinėlė. O kiek jų dar yra? Jie ne šimtai, tai dešimtys.
