Pagalbos skambutis iš Uolinių Kalnų nacionalinio parko gelbėtojus pasiekė 2012 metų rugsėjo 29-ąją apie 18 valandą. Haroldas Henthornas pranešė, kad jo žmona Toni nukrito nuo skardžio, susižeidė ir prarado sąmonę.
„Man kuo skubiau reikia kalnų gelbėtojų komandos“, – drebančiu balsu prašė vyras.
Vidutinio amžiaus pora vestuvių metines paminėjo apsilankymu nacionaliniame parke, bet išvyka pasisuko tragiška linkme. Pagalbos centro operatorius pasakojo amerikiečiui, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą.
H.Henthornas skambino iš itin atokios vietos netoli Elnių kalno, maždaug 4 km nuo pagrindinio tako, prie 45 metrų skardžio.
Ten žmoną gaivinantį vyrą pirmieji paramedikai ir parko prižiūrėtojas pasiekė praėjus daugiau negu dviem valandoms.
Sutuoktinis vis dar spaudinėjo žmonos krūtinę, bet jos vyzdžiai jau buvo išsiplėtę, o pulso nebebuvo galima užčiuopti.
Tačiau laikui bėgant tyrėjams užkliuvo vis daugiau detalių.
H.Henthorno atpasakota įvykių eiga nesutapo su įkalčiais. Nors jis tikino, kad darė žmonai dirbtinį kvėpavimą, jos lūpų dažai nebuvo išterlioti.
Maža to, paaiškėjo, kad ir pirmoji H.Henthorno žmona žuvo per nelaimingą atsitikimą atokioje vietoje, o vienintelis liudininkas buvo jos vyras.
Dėl šios ankstesnės nelaimės Haroldas gavo dosnias draudimo išmokas, o T.Henthorn jo naudai buvo apdrausta dar didesnei sumai.
Galiausiai tyrėjus krūptelėti privertė dar vienas įkaltis. Parke paliktame H.Henthorno automobilyje jie aptiko Elnių kalno tako žemėlapį su kryžiuku pažymėta vieta, kurioje nuo skardžio nukrito Toni.
Tad kilus įtarimų dėl žmogžudystės parko valdyba į pagalbą iškvietė Tyrimų skyriaus (ISB) pareigūnus.
Šio skyriaus agentai, kartais vadinami JAV parkų FTB (Federaliniu tyrimų biuru), tiria sudėtingiausius nusikaltimus, įvykdytus 343 tūkst. kv. kilometrų užimančiuose nacionaliniuose parkuose, paminklų, istorinių vertybių ir rezervatų teritorijose.
Sudėtinga senovinė JAV teisinė sistema veikia taip, kad nacionaliniuose parkuose įvykdytus nusikaltimus gali tirti tiktai juos prižiūrinčių institucijų pareigūnai.
Jei problema menka, susitvarko ir parko prižiūrėtojai, bet rimtesniais atvejais įsikiša agentai.
ISB nustato žmogžudžius, seka miškuose pasislėpusius prievartautojus ir aptinka tūkstančius kilogramų narkotikų.
Bet netgi amerikiečiai apie šią instituciją beveik nieko nežino.
Net vietos policininkai ar FTB agentai nustemba, kai ISB specialioji agentė Kristy McGee išsitraukia savo ženklelį: „Jie dažnai manęs klausia: „Ką jūs ten tiriate? Šiukšlinimą?“
Tačiau darbo ISB turi per akis. Mat FTB tirdamas nusikaltimus gali kliautis 35 tūkst. specialiųjų agentų, žvalgybos analitikų, technologijų ekspertų ir teismo medicinos technikų žiniomis.
O visus JAV nacionaliniuose parkuose įvykdytus nusikaltimus tiria vos 33 agentai.
„Mūsų darbas pats geriausias, nes visą dėlionę turime sudėti patys.
FTB su viena byla dirba keletas žmonių, o mes už viską atsakingi kiekviename žingsnyje“, – džiaugėsi K.McGee.
Nesuvokiamas poros kelias
Kadangi agentų visoje Amerikoje tėra kiek daugiau negu trys dešimtys, dauguma jų dirba po vieną. Tirti Henthornų bylą buvo pavesta du dešimtmečius parkuose dirbančiai Beth Shott.
Pirmieji į nelaimę Uolinių Kalnų parke sureagavę gelbėtojai perdavė pareigūnei, kad Haroldas tikino Elnių kalno keliu eiti su žmona sugalvoję paskutinę minutę.
Tai B.Shott pasirodė labai keista, nes šis pažintinis takas – beveik 10 kilometrų ilgio žygis, per kurį reikia užlipti į maždaug 300 metrų kalvą.
Juolab kad Toni, kaip vėliau sužinojo teisėsauga, skundėsi kelių skausmais ir niekada nebuvo pernelyg sportiška.
Tyrėją dar labiau nustebino tai, kad pora netikėtai išsuko iš tako. Pasak H.Henthorno, jo žmona staiga užsimanė „pabūti dviese“, bet agentams atrodė sunkiai suvokiama, kad dėl to du penkiasdešimtmečiai nusprendė brautis per pušų ir krūmų šakas į miško gilumą.
O kad T.Henthorn mirtis nebuvo atsitiktinumas, B.Shott galutinai įsitikino ant uolėtos atbrailos, nuo kurios moteris esą nukrito eidama atgal ir pozuodama nuotraukai.
Šlaito apačioje ji dar matė žuvusiosios kraujo dėmių. Jos kūną tyrę medikai nustatė siaubingus sužalojimus, kuriuos patyrė Toni, ir nustatė, kad ji mirtinai nukraujavo per pusvalandį.
Kelias buvo toks sudėtingas, poros veiksmai tokie nepaaiškinami, o vyro istorija tokia neįtikinama, jog B.Shott nusprendė, kad H.Henthornas tikrai čia bus prikišęs nagus.
Slaptas vyro gyvenimas
Įtarimus dar sustiprino tolesnis šeimos tyrimas.
Draugams jų santykiai atrodė tobuli: jis – verslininkas, dosniai aukojęs Bažnyčiai ir labdarai, ji – turtinga oftalmologė.
Toni ir Haroldas 1999-aisiais susipažino krikščionių pažinčių puslapyje, greitai susituokė, o po šešerių metų sūpavo dukrą.
Tačiau B.Shott išsiaiškino, kad H.Henthornas daugiau kaip dešimtmetį neturėjo jokio darbo ir pajamų.
Jis neva užsiėmė konsultacijų verslu, bet neturėjo nei interneto puslapio, nei klientų, tad jo kalbos apie karjerą tebuvo melas.
Tyrėjams kilo klausimas: kaip H.Henthornas sugebėjo apmauti šeimą, kad kasdien eina į darbą? Jo telefonas dažnai prisijungdavo prie mobiliojo ryšio bokšto vos keli kilometrai nuo jo namų.
Pasirodo, apie savo karjerą melavęs sutuoktinis dienas leisdavo vietos prekybos centro užkandinėje.
Jos darbuotojai puikiai prisiminė nuolatinį lankytoją, kuris dažnai ateidavo ir nieko neužsisakęs dirbdavo prie kompiuterio iki vėlumos.
Kita iškalbinga detalė – gyvybės draudimo sutartys, kurias savo žmonos vardu buvo pasirašęs H.Henthornas.
Jai nežinant jis iš viso T.Henthorn gyvybę buvo apdraudęs 4,5 mln. JAV dolerių (beveik 4 mln. eurų) suma.
Jos mirties atveju pinigus gautų būtent jis.
Kai ISB agentai atskleidė vis daugiau šokiruojančių detalių apie slaptą Haroldo gyvenimą, anksčiau jį rėmę šeimos nariai taip pat ėmė atvirauti. Pavyzdžiui, Toni galėdavo skambinti savo tėvams tik tada, kai pokalbio kitu telefonu klausydavosi ir jos vyras.
Tyrėjai nupūtė dulkes ir nuo buvusios H.Henthorno žmonos mirties bylos.
1995-aisiais Lynn Rishell padėjo savo vyrui pakeisti automobilio padangą atokiame kaimo keliuke, kai mašina nuslydo nuo kėliklio ir ją prispaudė. Moteris vėliau mirė ligoninėje.
H.Henthornas buvo vienintelis jos žūties liudininkas, o vėliau gavo daugiau nei 600 tūkst. JAV dolerių (530 tūkst. eurų) draudimo išmoką. Sutartis buvo sudaryta vos prieš kelis mėnesius.
„Besitęsiant T.Henthorn mirties tyrimui supratome, kad Haroldas yra ne tas žmogus, kurį pažinojome. Jis mums metų metus melavo“, – tvirtino pirmosios H.Henthorno žmonos artimieji.
Teismo sprendimas galutinis
Prieš pat teismą, 2014-ųjų pavasarį, kai nutirpęs sniegas atidengė nusikaltimo vietą, B.Shott, jos kolegos iš ISB ir dar daugybė federalinių agentų vėl atnaujino keliones Elnių kalno taku.
„Viena arba su kitais aš nusikaltimo vietoje buvau mažiausiai 15 kartų. Vis bijojau, ar ko nors nepraleidau, ar pavyks įtikinti prisiekusiuosius, kokia melaginga yra H.Henthorno istorija“, – teigė B.Shott.
Įtariamajam buvo pareikšti kaltinimai dėl T.Henthorn žmogžudystės, kitąmet prasidėjo jo teismas. 2015-ųjų rugsėjo 21-ąją paskelbtas nuosprendis: H.Henthornas kaltas dėl savo žmonos nužudymo.
Kai nuteistąjį pareigūnai išvedė iš salės, pirmosios jo žmonos L.Rishell brolis Ericas sušuko: „Sudie, Haroldai!“
Šįmet Aukščiausiasis teismas atmetė H.Henthorno apeliaciją persvarstyti bylą iš naujo, todėl, jeigu neatsiras kokių nors nenumatytų aplinkybių, jis federaliniame kalėjime praleis visą likusį gyvenimą.
Už savo darbą B.Shott buvo apdovanota, jos kolegai J.Grusingui asmeniškai telefonu dėkojo ir tuometis FTB vadovas Jamesas Comey.
Bet net ir dabar, grįžusi į Uolinių Kalnų nacionalinį parką, ji vis dar pagalvoja apie T.Henthorn: kodėl tokia protinga ir išsilavinusi moteris nesuprato patekusi į pabaisos pinkles?
„Tačiau, kaip pasakytų bet kuris ISB agentas, reikia save stabdyti: pernelyg ilgai mąstydama apie dalykus, kurių negaliu žinoti, išprotėsiu“, – šyptelėjo B.Shott.
