Gilberto, Luciano, Carlo ir Giuliana – trys broliai ir sesuo, sukūrę visame pasaulyje žinomą aprangos ženklą, drauge perėjo ir ugnį, ir vandenį.
Vis dėlto šie metai Benettonų šeimai buvo ypač sunkūs – juos nužymėjo netektys ir tragedijos.
Vasarą būdamas 74-erių mirė jauniausias brolis Carlo, o šią savaitę šeima neteko 77-erių Gilberto, kuris daugiausia prisidėjo prie įmonės, kuri iš pradžių prekiavo tiktai vilnos megztukais, plėtros ir augimo.
Carlo ir visą jo šeimą labai paveikė rugpjūčio mėnesį įvykusi Genujos tilto griūtis, kuri pražudė 43 žmones.
„Benetton“ turi 30 proc. holdingo grupės „Atlantia“ akcijų. O pastaroji kontroliavo bendrovę „Autostrade“, kuri prižiūri beveik pusę Italijos greitkelių.
„Autostrade“ buvo apkaltinta betoninio tilto nepriežiūra, kuri nulėmė tragediją. Ir aštriausios kritikos strėlės lėkė į Benettonų šeimą.
Teigiama, kad Gilberto sveikata ėmė smarkiai blogėti patyrus du didelius smūgius – brolio mirtį, o tuomet ir kaltinimus dėl dešimčių žmonių žūties.
Dabar iš keturių „Benetton“ įkūrėjų liko tik du – vyriausiasis 83 metų brolis Luciano ir 81-erių Giuliana. Įmonę, kuri sukurta 1965 metais, o vėliau buvo išplėsta iki tarptautinio tinklo, pamažu perima antroji šeimos karta, kuriai ne mažiau svarbu išsaugoti savo tėvų sukurtą įmonės kultūrą.
Turėjo didelių užmojų
Bendrovės pagrindinė būstinė tebėra Trevize – ten, kur kilo šeimos verslo idėja. Tai tarsi simbolis, kad „Benetton“ šaknys liko gimtinėje, šeimoje, nors šakos išsikerojo po visą pasaulį.
L.Benettono kabinete tebekabo senas žemėlapis, kuris yra tarsi priminimas, kad bendrovė per pusę amžiaus iš Italijos provincijos išsipūtė iki 12,1 mlrd. vertės giganto.
„Buvimas drauge mums suteikė stiprybės. Tai buvo didžiausia mūsų sėkmės paslaptis. Savotiškas stebuklas, kad visa tai sukūrėme mes visi keturi, broliai ir sesuo“, – vasarą dienraščiui „Financial Times“ sakė vyriausias brolis Luciano.
Kiekvienas šeimos narys bendrovėje turėjo savo vaidmenį.
Vyriausiasis Luciano buvo atsakingas už kūrybinę dalį, Giuliana ir Carlo rūpinosi gaminių kokybe ir parduotuvių įvaizdžiu, o Gilberto buvo vadinamas finansinėmis „Benetton“ grupės smegenimis, be kurio įmonė nebūtų atsiplėšusi nuo žemės.
„Aš gimiau su pinigine rankoje“, – apie save juokaudavo Gilberto, šią savaitę miręs savo namuose Trevize, kur greta jo lovos budėjo žmona Lalla ir dvi jųdviejų dukterys.
Ne kartą lankėsi Lietuvoje
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris 1993 metais su šeima Lietuvoje įsigijo „Benetton“ franšizės teises, ne kartą bendravo su broliais Gilberto ir Luciano.
„Šios įmonės vadovai turi tradiciją aplankyti savo įmonės atstovus. Man teko ne kartą bendrauti su Gilberto – jis net du kartus lankėsi Vilniuje.
Pirmą kartą jis atvyko per pirmosios „Benetton“ parduotuvės atidarymą Gedimino prospekte. Taip pat ir Gilberto brolis Luciano yra keletą kartų buvęs Lietuvoje, svečiavosi mūsų namuose“, – pasakojo A.Zuokas, kuris parduotuvėmis rūpinosi drauge su žmona Agne.
Pasak A.Zuoko, Benettonai – labai šilti ir dėmesingi žmonės, norintys žinoti savo kliento bei prekės ženklo atstovo pozicijas.
„Jie yra labai nuoširdūs, su jais lengva bendrauti ir, esant reikalui, visada susitikti su jais biure Italijoje, – teigė A.Zuokas. – Vienintelis dalykas, kuris stebina, – Luciano visiškai nekalba angliškai. Turi multimilijardinį verslą, tačiau anglų kalbos jis visiškai nevartoja, turi bendrauti per vertėjus. Arba turi pats išmokti italų kalbos – man taip pat teko jos šiek tiek mokytis.“
A.Zuokas taip pat patvirtino, kad Gilberto buvo atsakingas už finansinius dalykus, už grupės plėtros projektus.
„Jis buvo tas, kuris klojo pamatus idėjoms, jų plėtrai. Galima sakyti, kad Gilberto buvo Benettonų šeimos finansų ministras“, – pasakojo A.Zuokas.
Įkvėpė atidaryti restoraną
Geru žodžiu Gilberto minėjo ir Australijos garbės konsulas Antonio Meschino, kurio šeima palaiko artimus ryšius su Benettonų šeima ir dėl to patys įsigijo franšizės teises ir 1994 metais atidarė parduotuvę.
„Mes turėjome labai artimus santykius su Gilberto ir iš jų išsirutuliojo įdomi istorija.
Ten, kur dabar Vilniaus gatvėje yra „Da Antonio“ restoranas, mes su žmona Asta buvome suplanavę atidaryti „Benetton“ parduotuvę, – pasakojo A.Meschino. – Žinojome, jog Gilberto privačiu lėktuvu skrenda į Maskvą žiūrėti krepšinio, ir susitarėme, kad jis nusileis Vilniaus oro uoste.
Atsivedėme jį parodyti Vilniaus gatvėje, 23-iajame name, esančias patalpas sakydami, kad čia gali veikti „Benetton“.
Gilberto apžiūrėjo dideles vitrinas, skaičiavo, kiek pro šalį praeina žmonių, bet pasakė: „Patalpos gražios, komercinės, bet „Benetton“ jos netinka. Gal atidarykite čia restoraną.“
Australijos garbės konsulas pasakojo, kad patalpos jau buvo nupirktos, sugalvota, kad čia bus drabužių parduotuvė, tad G.Benettono sprendimas nustebino.
„Aš net išsižiojau iš nuostabos. Tačiau tuomet su žmona pasitarėme, kad Vilniuje trūksta gerų vietų pavalgyti, ir vis dėlto nutarėme atidaryti restoraną, kaip mums ir patarta. Taip ir atsirado „Da Antonio“, – italų virtuvės restorano istoriją pasakojo A.Meschino.
Pasak A.Meschino, kai ruošiamasi atidaryti naują „Benetton“ parduotuvę miesto centre, dažnai žiūrima, kad patalpos būtų ne daugiau kaip 300–400 metrų nuo restorano „McDonald’s“. Tad patalpos Gedimino prospekte tam gerai tiko.
Atsakingo verslo pamokos
Zuokų šeima iš brolių Benettonų gavo naudingų verslo pamokų.
„Net ir šiandien „Benetton“ yra ta kompanija, iš kurios galima daug pasimokyti. Ne tik džiaugiamės jų gaminama produkcija, bet mums patinka ir jų gyvenimo filosofija, požiūris į gyvenimą, – sakė A.Zuokas. – Tai unikali globali šeimos verslo kompanija, su kuria ne tik gali daryti verslą, bet ir iš jos gali mokytis.“
Pasak buvusio Vilniaus mero, ši bendrovė remiasi tvirtomis nuostatomis, kurias išlaikė nuo tada, kai dar buvo nedidelė spalvotus vilnos megztinius pardavinėjanti įmonė.
„Jie daug dėmesio skiria aplinkosaugai, visai savo gamybos linijai.
Be to, antraip nei dauguma kitų kompanijų, jie stengiasi kontroliuoti visą gamybos procesą: nuo avių, auginamų Lotynų Amerikoje, ar medvilnės žaliavos surinkimo iki perdirbimo į kokybišką audinį, – pasakojo A.Zuokas. – Jie taip pat daug dėmesio skiria kūrybiškumui – turi kūrybines dirbtuves „Fabrica“, į kurias atvyksta moksleiviai ir studentai iš viso pasaulio, jų idėjas įmonė paverčia produktais.
Be to, gražus faktas, kad „Benetton“ iki šiol turi pagrindinę būstinę ir logistikos centrą Trevize – jie liko ten, kur verslą ir pradėjo.“
Dairėsi į Rytų Europą
Į Lietuvą „Benetton“ drabužiai atkeliavo pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį. Pasak A.Zuoko, franšizės teises tada pavyko gauti gana lengvai, nes bendrovė siekė plėstis į naują atsivėrusią buvusių SSRS šalių rinką.
„Kai norėjome gauti franšizės teises, tai padaryti nebuvo labai sunku.
Buvo 1993-ieji, tuo metu ir jiems buvo įdomu: norėjo atrasti Rytų Europą, buvo priėmę sprendimą plėsti prekybos tinklą buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.
Mes buvome pirmieji partneriai, su kuriais jie pradėjo dirbti, – sakė A.Zuokas. – „Benetton“ parduotuvė Gedimino prospekte Vilniuje buvo naujovė Lietuvos rinkoje, nes nebuvo nė vienos firminės vieno prekės ženklo parduotuvės.
Tuo metu visi iš kažkur vežėsi drabužius, tačiau neturėjo tokio tiesioginio kontakto su tokio masto bendrove.“
Dabar Lietuvoje „Benetton“ franšizės teisės suteiktos trims verslo subjektams – dviem Vilniuje ir vienam Kaune.
Įmonė skatina ir konkurenciją tarp padalinių toje pačioje šalyje.
Tikisi naujos pradžios
Benettonai patys pripažino, kad pelnė didžiulę sėkmę tuomet, kai jie buvo vieninga šeima, net prie pietų stalo aptarinėjusi ir diskutavusi apie darbą.
„Žiūrėdama į kiekvieną savo brolį galėjau tiksliai pasakyti, ką jis tuo metu galvoja“, – yra sakiusi Giuliana.
Tačiau vyresnėlis Luciano jau anksti numanė, kad ateityje, vis daugėjant žaidėjų masinės gamybos drabužių rinkoje, daug kas pasikeis.
„Kitai kartai trūks ryšio su mados pasauliu. Ji negalės patirti tokių jaudinančių, puikių akimirkų kaip mes prieš 40 metų. Deja, iš mados pasaulio dingo euforija“, – sakė L.Benettonas.
Stiprias emocijas visuomet kėlė ir skandalingos „Benetton“ reklamos, kurias tvirtino Luciano. Bene žinomiausia – su garsių žmonių, politinių priešininkų bučiniais: JAV vadovas Barackas Obama bučiuojasi su Kinijos prezidentu Hu Jintao ir Venesuelos lyderiu Hugo Chavezu, o popiežius Benediktas XVI – su Egipto didžiuoju imamu Ahmedu el-Tayyebu.
Nors dėl kai kurių šeimai teko atsiprašinėti, jos buvo tokios paveikios, kad žmonės prisimindavo jas netgi po kelių dešimtmečių.
Tačiau skandalai dėl reklamų buvo menki, palyginti su tuo, kuris bendrovę vejasi po Genujos tilto tragedijos, kai šeimos pavardė buvo linksniuojama neigiamame kontekste.
Dabar antroji karta ir ypač įmonei vadovaujantis Luciano sūnus Alessandro tikisi skandalų sukrėstai bendrovei suteikti naują kvėpavimą.
54-erių A.Benettonui priklauso privataus kapitalo grupė „21 Investimenti“. Didelę patirtį verslo sektoriuje turintis italas pasiryžęs vėl pastatyti ant kojų įmonę, kuri išgyveno sudėtingiausius metus per visą pusšimtį veiklos metų.
