Nors apie Rusijos kišimąsi į rinkimus aktyviai buvo pradėta kalbėti tik po 2016 metų JAV prezidento rinkimų, tačiau, anot Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko ir politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus, mes slystame paviršiuje.
„Tai, ką daro Rusija, yra daug kompleksiškesnis, ilgaamžiškesnis ir sudėtingesnis dalykas“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Ekspertas prieš diskusiją metu pristatė atliktą studiją „Kremliaus kišimosi į rinkimus priemonių gidas: platforma ilgalaikės ir visapusiškos Kremliaus priešiškos įtakos strategijos analizei“.
Rusija – apsupta mitų
M.Laurinavičiaus teigimu, apie Rusiją yra sukurta daugybė mitų, per kuriuos nematome daugelio kitų dalykų.
„Pirmas mitas – reikia priešintis Rusijos kišimuisi rinkimus, – teigia ekspertas. – Rusija kišasi į visą demokratinį ir politinį procesą. Tai neprasideda ir nepasibaigia tik rinkimais.“
Politologas tvirtina, kad tiriamosios žurnalistikos organizacija „Re:Baltica“ Latvijoje vykusių rinkimų metu nepastebėjo, kad Rusija būtų bandžius paveikti rinkimų rezultatus, tačiau paskutinių 15 metų įrodymai sako kitaip.
„Latvijoje jau trečią kartą rinkimus laimėjo visiškai prorusiška „Santarvės“ partija, trečią vietą užėmė antieuropietiška partija, kuri nuo pat pradžių teigė, kad yra pasiryžus sudaryti koaliciją su „Santarve“. Ir mes sakome, kad Kremliaus kišimosi nėra“, – ironizavo M.Laurinavičius.
Antras mitas, M.Laurinavičiaus teigimu, yra tai, kad Rusija remia tik prorusiškas jėgas.
„Naujausia informacija iš Lenkijos rodo, kad Rusija yra prisidėjus prie įrašymų skandalo, kuris turėjo didelę įtaką rinkimams, tačiau Teisės ir teisingumo partija yra visiškai antirusiška. Kremlius tuo siekė sugadinti Lenkijos santykius su Europos Sąjunga ir Ukraina. Negalime pamiršti ir Donaldo Trumpo atvejo. Jis nėra prorusiškas politikas, bet tai nesutrukdė Rusijai“, – priešingus mitui pavyzdžius vardino M.Laurinavičius.
Dar vienas mitas yra tai, kad manoma, jog Rusija apsiriboja tik informacinėmis atakomis.
„Tai yra dalis tiesos, bet jeigu koncentruosimės tik į šiuos dalykus, tai nematysime visumos“, – pasakojo ekspertas.
Jis tvirtina, kad Rusija pati organizuoja protestuos prieš rinkimus, naudojasi tokiais šnipais kaip Marija Butina ir plačiai išsikerojusia mafijos struktūra.
„Ketvirtas mitas yra tai, kad galvojama, jog Rusijos finansinė parama ateina iš tiesiogiai su Kremliumi susijusių asmenų. Tačiau Maskvoje nėra vieno smegenų centro, nes tai yra tinklas žmonių, kurie siekia savo intereso. Dabartiniai atvejai rodo, kad kažkas imasi asmeninės iniciatyvos ir tik vėliau bando tai parduoti Kremliui“, – tvirtino ekspertas.
Tuo tarpu paskutinis mitas yra mąstymas, kad Kremliaus kišimasis į rinkimus yra naujas fenomenas.
„JAV senatorius Henry Jacksonas buvo vienas iš labiausiai antisovietinių politikų. Kai jis nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose, KGB ištraukė sufalsifikuotą popieriuką, kuriame buvo teigiama, kad H.Jacksonas yra homoseksualus ir kelia grėsmę JAV. Tai jį privertė atšaukt savo kandidatūrą“, – pasakojo M.Laurinavičius.
Rusija bando daryti tiesioginę įtaką politiniams procesams
Diskusiją moderavusi žurnalistė Indrė Makaraitytė paklausė Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako ar Lietuvoje jau dabar yra matyti grėsmių rinkimų kampanijai.
„M.Laurinavičiaus pristatymą galiu papildyti Seimo tyrimu apie verslo įtaką politikai. Žiniasklaidoje buvo kalbama tik apie siauresnę jo dalį – politikų papirkinėjimą, tačiau svarbus ir „MG Baltic“ savininkų ryšys su „Rosatom“. Jų tikslas buvo užsitikrinti palankią informacinę aplinką. Tai yra iššūkis mūsų valstybei, kadangi galime kalbėti apie tiesioginę įtaką politiniams procesams“, – tvirtino V.Bakas.
Tuo tarpu M.Laurinavičius tvirtino, kad nesvarbu Ramūnas Karbauskis ar Visvaldas Matijošaitis, nes kiekvienas turintis didžiulį verslą su Rusija asmuo yra grėsmė savaime.
„Nepriklausomo verslo ten nėra iš viso. Jeigu R.Karbauskio verslo partneriai prisideda prie trolių fabriko finansavimo, tai grėsmė dar labiau didėja“, – teigė M.Laurinavičius.
Tačiau V.Bakas apie lietuviškus ir konkrečiai R.Karbauskio ryšius su Rusija nekalbėjo. Jo nuomone, mes stipriai nurašome „Rosatom“ vaidmenį
„Lietuvos pažeidžiamiausia sritys yra energetinė nepriklausomybė, dėl to „Rosatom“ čia atlieka svarbų vaidmenį. Jie stato Astravo atominę elektrinę, jie vadovauja „Nord Stream 2“ projektui. Tai yra labai rimta. Tuo tarpu mūsų 15 procentų prekybos vyksta į Rusiją. Tai yra dideli mąstai, tačiau pasmerkt visų verslininkų aš negalėčiau. Dirbantys su Rusija turi žinoti rizikas, o mes turime apie tai kalbėti“, – tikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Kalbėti, kad esame atsparūs negalime
Diskusijoje dalyvavęs Ambasadorius ypatingiesiems pavedimams bei Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro Helsinkyje valdybos narys Eitvydas Bajarūnas tvirtino, kad kalbėti, jog Lietuva ar bet kuri kita šalis yra atspari negalime.
„Gyvename globaliame pasaulyje, kur keičiasi grėsmės. „Cambridge Analytica“ parodo, kad esame duomenų srauto bangoje ir greitai galime turėti dar didesnių problemų. Tačiau jeigu šalies elitas, specialiosios tarnybos, visuomenė ir akademikai kalba apie grėsmes, tai yra garantas, kad šalis turi atsparumo lygį“, – tvirtino E.Bajarūnas.
Ambasadoriaus ypatingiesiems pavedimams teigimu, artėjantys rinkimai jau seniai nacionalinių grėsmių raporte buvo įvardinta kaip galvos skausmas, tačiau daugeliui šalių mes esame pavyzdys, kad turime daugiau imuniteto dezinformacijai.
„Pernai, pradėjus Lietuvoje veikti vokiečių batalionui, paskleistas melas apie išprievartautą mergaitę nenuėjo toli. Tai rodo, kad esame gerame kelyje“, – kalbėjo E.Bajarūnas.
Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad svarbu kalbėti apie visuomenės atsparumą ir matant bendrą vaizdą jį didinti.
„Problema yra ne juose, bet mumyse. Rusija nekuria problemų, o tik jomis manipuliuoja. Jeigu mes neįsileisim rusiško verslo, jeigu bankai neaptarnaus Rusijos kapitalo, jeigu mūsų brokeriai nepirks jiems namų, o mūsų lobistai netaps jų agentais, tai būsime atsparesni“, – tvirtino M.Laurinavičius.
Prelegentai tvirtino, kad artėjančiuose rinkimuose Rusijos bandymo kištis nebus išvengta.
E.Bajarūnas teigė, kad dar yra laiko pasiruošti stipriau ir sustiprinti Vyriausiąją rinkimų komisija, spaudą ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
Tuo tarpu V.Bakas tvirtino, kad Rusijos interesas yra būti vienu iš galios centrų ir jie to sieks tiek dabar, tiek po kelių metų ar vėliau.
M.Laurinavičius pritarė kitiems diskusijos dalyviams.
„Akivaizdu, kad Rusija dalyvaus mūsų rinkimuose ir išnaudos net ne vieną kandidatą“, – diskusiją užbaigė M.Laurinavičius.
