Iš Sankt Peterburgo kilęs Pavelas Melnikovas nuo 2007 m. pamažu supirkinėjo dešimtis salelių, priklausančių Suomijai. Kiekvienoje jų jis statė ne tik namus, bet ir sraigtasparnio nusileidimo aikšteles, rašo suomių leidinys „Hufvudstadsbladet“.
Šių metų rugsėjo pabaigoje keturi šimtai pareigūnų, tarp kurių buvo ir ginkluotosios šalies pajėgos, surengė reidą 17 P.Melnikovo nekilnojamo turto objektų. Iš viso rasti ir paimti 3 milijonai eurų grynais, du žmonės buvo sulaikyti, o P.Melnikovo kompanija Suomijoje „Airiston Helmi“ įtariama pinigų plovimu.
Pargaso rajono gyventojai dabar užduoda klausimą, kodėl anksčiau niekas nesustabdė salas čia supirkinėjančio ir namus bei sraigtasparnių aikšteles statančio rusų verslininko.
Diskusija kilo ir dėl to, kam iš tiesų P.Melnikovas statė namus bei sraigtasparnių aikšteles, jei ten esą niekada nebūdavo jokių žmonių.
Didžioji dalis salų, priklausančių P.Melnikovo imperijai, yra giliose vandenyse. O viena sala netgi ribojasi su Suomijos ginkluotųjų pajėgų saugoma teritorija. Maža to, P.Melnikovas yra netgi nupirkęs senus, nurašytus karinius laivus, kuriais dabar naudojasi jo įmonės darbuotojai. Kariškiai reikalavo perdažyti laivelius, tačiau rusas nurodymui nepakluso ir dabar jam priklausančius laivelius atskirti nuo karinių pajėgų laivų neįmanoma.
M.Galeotti mano, kad Rusija gali pasinaudoti žemių supirkinėjimu kaip vienu iš hibridinio karo elementų. Pasak jo, Suomijos kriminalinė policija visuomet manė, kad „Airiston Helmi“ vykdė tik ekonominius nusikaltimus. Tačiau yra nemažai ženklų, kurie rodo, kad jos veikla gali būti susijusi ir su politika bei saugumu.
Visų pirma, stebina, kad reidą P.Melnikovo objektuose vykdė net 400 pareigūnų, tarp kurių pasienio kontrolė. Be to, apie reidą iš anksto buvo pranešta šalies prezidentui ir vyriausybei.
„Didelė operacija Pargase tik įrodo, kad Suomijos saugumo struktūros yra budrios. Neturime tapti paranoiški. Nereikia kiekvieną rusą, investuojantį Europos šalyse, vertinti kaip šnipą. Tačiau valdžios užduotis yra apie tai galvoti. Manau, Suomijoje būtent tai ir vyksta“, – tikino M.Galeotti.
Jis teigė, kad Rusijos investuotojai Suomijoje pirmiausia masiškai superka žemę.
„Italijoje ar Jungtinėje Karalystėje padėtis kitokia. Todėl, kad tai NATO šalys, o Suomija ir Švedija nėra NATO narės. Tačiau Rusija jų teritorijas vertina kaip tas, kuriose gali būti vykdomos didelės karinės operacijos. Todėl logiška ten būtų įsigyti žemės ir nekilnojamo turto“, – teigė M.Galeotti.
Jis nesiėmė vertinti, ar „Airiston Helmi“ ir yra tokios strategijos pavyzdys, tačiau kai kurie dalykai jam atrodo įtartini.
„Komerciškai nenaudingas žemės supirkinėjimas kelia įtarimų. Kai investuojama be ekonominės naudos – tai arba kvaila, arba čia slypi visiškai kiti motyvai. Tikrai ne pajamų gavimo“, – pasakojo M.Galeotti.
