Jeigu per 12 metų nesiimsime reikalingų pokyčių, rizikuojame patirti ekstremalius karščio, sausrų, potvynių ir skurdo protrūkius, teigia Jungtinių Tautų klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslininkai, rašo „The Guardian“.
Daugiau nei 90 mokslininkų komanda tokias išvadas paskelbė atlikę 6000 anksčiau vykusių studijų rezultatų tyrimą.
Paryžiaus klimato kaitos susitarimu šalys yra įsipareigojusios neleisti temperatūrai pakilti daugiau kaip 2 laipsnius. Tačiau šį kartą mokslininkų grupė paskelbė, kad dar puse laipsnio sumažinus šį pokytį užkirstume kelią koralinių rifų nykimui ir sumažintume Arkties nykimą.
„Tai yra galutinė riba, kurios negalime peržengti. Tikiuosi, kad žmonės imsis veiksmų ir neteks patirti skaudžių padarinių“, – tvirtino viena iš IPCC mokslininkių Debra Roberts.
Mokslas ir politikai juda skirtingomis kryptimis
Mokslininkai apie gresiančią katastrofą kalbėjo jau prieš pasirašant Paryžiaus klimato kaitos susitarimą 2016 metais, tačiau nuo tada mokslas ir politikai judėjo skirtingomis kryptimis.
D.Trumpas 2017 metais paskelbė, kad JAV traukiasi iš šio susitarimo. Pirmąjį rinkimų turą Brazilijoje laimėjęs ir beveik prezidentu save laikantis Jairas Bolsonaro teigė, kad padarys tą patį, o įmonėms leis kirsti Amazonės miškus.
Šiuo metu pasaulio klimatas yra vienu laipsniu šiltesnis nei industriniais laikais, tačiau ekstremalūs karščiai, gaisrai bei audros ir uraganai šią vasarą mokslininkus dar kartą paskatino garsiai prabilti apie klimato kaitą.
Kylantis vandenynų lygis iki 2100 metų gali paveikti milijonus žmonių, tuo metu žuvys vandenyje gaišta dėl pernelyg mažo deguonies kiekio.
Būtina sumažinti anglies dvioksido išmetimą
IPCC išskiria kelis būdus, kaip galėtume sustabdyti klimato kaitą. Reikia atsodinti iškirstus miškus, pereiti prie elektrinių transporto sistemų ir plačiau taikyti anglies dioksido surinkimo technologiją.
Iki 2030-ųjų anglies dvideginio išmetimas į aplinką turi būti sumažintas 45 proc., o iki 2050-ųjų siekti nulį.
Taip pat vyriausybės turi naudoti 85 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių, kartu ir visiškai atsisakant anglies naudojimo.
„Vyriausybės turės atlikti sunkius pasirinkimus. Tačiau mes jiems parodėme, kaip naudojantis fizika ir chemija galima atlikti visus privalomus veiksmus, reikia tik politinės valios“, – kalbėjo IPCC tyrėjas Jimas Skea.
Ekspertai teigia, kad norint pašalinti aplinkoje susikaupusį anglies dvideginį pasaulyje reikėtų pasodinti naujų miškų, kurių dydis prilygtų Kanadai.
IPCC tyrimo duomenys bus pristatyti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, kuri šių metų pabaigoje vyks Lenkijoje.
Mokslininkai įspėja, kad nesiėmus jokių veiksmų temperatūra gali pakilti net 3 ar 4 laipsniais, o to sukeltų katastrofiškų padarinių jau nesuvaldysime.
Prisidėti galime kiekvienas
Ekspertai pasidalino ir įžvalgomis, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie klimato kaitos suvaldymo.
Klimato kaitos stabdymo aktyvistas Billas McKibbenas tvirtina, kad svarbiausia žmonėms yra burtis į grupes ir kolektyviai imtis veiksmų raginant miestų savivaldybes ar vyriausybę mažinti anglies dioksido išmetimą į aplinką.
Šiais metais mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame paskelbė, kad mažesnis mėsos ir pieno produktų vartojimas taip pat padėtų suvaldyti klimato kaitą.
Kitas būdas yra namų renovacija ir geresnė šilumos izoliacija juose. Tai sumažintų energijos vartojimą, ypač žiemą. Taip pat ant namų stogų galima įrengti saulės energijos elementus, kurie galėtų būstą aprūpinti švaria energija.
Sumažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką galima ir mažiau naudojantis mašinomis bei rūšiuoti atliekas.
Dauguma IPCC mokslininkų mano, kad dar yra galimybė sukurti švaresnį ir patvaresnį pasaulį, tačiau tam reikia visiems imtis veiksmų, kol dar netapo pernelyg vėlu.
