Brazilijos piliečiai dar niekada nebuvo tokie nusivylę ir susierzinę. Jų akyse per pastaruosius metus išgaravo milijonai darbo vietų, o valstybės skola išsipūtė iki neregėto dydžio.
Šalyje didėja nusikalstamumas, auga žmogžudysčių skaičius, o gyventojų pajamos mažėja kiekvieną mėnesį.
Brazilijoje vis daugiau benamių, žemiau skurdo ribos gyvenančių ar tiesiog negalinčių prasimaitinti žmonių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ieva Giedraitytė „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog pojūtį, kad šalis juda ne ta linkme, pastaruoju metu dar labiau sustiprino Nacionaliniame muziejuje įvykęs gaisras, suniokojęs didžiąją dalį šalies kultūrinio palikimo.
„Rinkimus žmonės pasitinka susiskaldę ir be ypatingo optimizmo. Nekalbama apie kandidatą, kuris geresnis, tačiau siekiama išvengti didesnio blogio.
Tai susiję ne tiktai su korupcijos skandalais, bet ir su ekonomine bei moraline šalies situacija“, – teigė I.Giedraitytė.
Balsavimo apygardose rytoj bus išrinkta 1,6 tūkst. valdžios pareigūnų: be prezidento, brazilai rinks visus žemesniųjų parlamento rūmų atstovus, du trečdalius aukštesniųjų rūmų ir valstijų įstatymų leidėjus.
Nepaisant to, kas laimės valdžią rytoj ar antrajame ture po dviejų savaičių, ant plauko šiuose rinkimuose pastatyta didžiausia Pietų Amerikos žemyno ekonomika, beveik trilijoną JAV dolerių siekianti valstybės skola ir viena didžiausių tarptautinių kompanijų rinkų pasaulyje.
Bet vienam pagrindinių kandidatų keliant klausimus dėl balsavimo teisėtumo ir tik 14 proc. brazilų tikint rinkimų sąžiningumu politologai įspėja, kad Brazilijos politinių institucijų laukia didelis išbandymas.
„Bijau, kad šie rinkimai bus tramplinas į didelę tragediją.
Tai tik parodo, kokia nestabili Brazilijos demokratija“, – tvirtino Kampinaso universiteto profesorius Roberto Romano.
Aistros niekaip nenurimsta
Dideli korupcijos skandalai 210 mln. gyventojų turinčioje šalyje prasidėjo prieš kelerius metus, kai korupciniais ryšiais su valstybine naftos kompanija „Petrobras“ buvo apkaltinti dešimtys Brazilijos politikų.
12 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas buvęs šalies prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva. Buvusiam lyderiui buvo pareikšti kaltinamai neteisėtai pasisavinus milijonus JAV dolerių ir organizavus visą „Petrobras“ korupcijos aferą.
„Kaltinimai yra labiau politizuoti nei realūs, tačiau akivaizdu, kad korupcijos būta“, – tvirtino I.Giedraitytė.
O tuometė prezidentė Dilma Rousseff buvo apkaltinta, kad prieš perrinkimą 2014 m. pažeidė valstybės finansinės atsakomybės įstatymus ir nuslėpė tikruosius biudžeto deficito skaičius.
D.Rousseff irgi buvo pareikšti įtarimai rinkimų kampaniją finansavus nelegaliomis lėšomis.
Po apkaltos iš posto pirmoji šalies prezidentė moteris išversta 2016 metų rugpjūtį, o jos vietą užėmė ne ką geresnę reputaciją turintis viceprezidentas Michelis Temeras.
„Laikinai pareigas einantis prezidentas yra kaltinamas korumpuotais ryšiais, o jį palaiko vos 5 proc. brazilų“, – teigė VU TSPMI politologė.
Išgelbėtojui užtrenkė duris
Tuo metu net ir kalėjime sėdintis 72-ejų L.I.Lula da Silva maudosi populiarumo spinduliuose. Jis iki paskutinės minutės bandė kandidatuoti rinkimuose, kol jam visai buvo užtrenktos durys.Jei buvusiam prezidentui teismas būtų leidęs dalyvauti rinkimuose, jį būtų palaikę 39 proc. rinkėjų.
Nuo 2002 iki 2010 m. šalį valdęs politikas milijonus žmonų ištraukė iš skurdo, Brazilija tada išgyveno ekonominį pakilimą.
Baigiantis antrajai kadencijai L.I.Lulą da Silvą palaikė 90 proc. brazilų.
Tačiau po pakilimo atėjusi recesija greit sužlugdė žmonių svajones.
Prezidento postą perėmusiam M.Temerui teko vykdyti nepopuliarias reformas ir sustabdyti vyriausybės išlaidas sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sritims.
„Lietuvos ryto“ kalbintos vasarą Brazilijoje keliavusios Evelina Mamiūnaitė ir Monika Rasa Spruntulytė tvirtino, kad visoje šalyje juntamas didelis nepasitenkinimas.
„Brazilijoje akivaizdžiai matyti turtinė nelygybė, sudėtingas saugumo klausimas. Nors brazilai – vieni didžiausių mano sutiktų optimistų, aiškiai matyti, kad jie pavargę nuo susidariusios situacijos“, – sakė E.Mamiūnaitė.
M.Temero vykdytas reformas kritikuoja visi kandidatai užimti jo vietą. Jie turi savo Brazilijos gelbėjimo planus, kurie patinka ne visiems šalies piliečiams.
„Dauguma jų labai sunerimę. Anksčiau vykę rinkimai nepaveikė žmonių taip smarkiai, kaip, jų nuomone, gali paveikti dabar“, – tvirtino M.R.Spruntulytė.
Dviejų priešingybių kova
Nors kandidatų į prezidento postą net 13, rimtais pretendentais laikomi tik du – kairiųjų pažiūrų Fernando Haddadas, kurio partija ekonomiką privedė prie tokios situacijos, ir kraštutinei dešinei atstovaujantis buvęs armijos kapitonas Jairas Bolsonaro, kurio vieši pareiškimai ne vieną brazilą verčia griebtis už galvos.
„J.Bolsonaro vienintelis teigia, kad yra švarus ir nekorumpuotas, tačiau gausu informacijos, jog jo sūnus neteisėtai sukaupė milžiniškus turtus“, – pasakojo I.Giedraitytė.
Abu pagrindinius kandidatus palaiko daugiau nei 20 proc. rinkėjų, tačiau dar apie 18 proc. brazilų išlieka neapsisprendę, todėl rinkimų baigtis gali pakrypti į bet kurią pusę.
„Vis dar nesu pasirinkęs, už ką balsuosiu.
Mano nuomonė apie abu pagrindinius kandidatus labai bloga“, – sakė pirmą kartą balsuoti besiruošiantis 18 metų Pedro Augusto.
Tiek J.Bolsonaro, tiek F.Haddadas yra labai skirtingi kandidatai.
Pirmasis ruošiasi sumažinti valstybės aparato dydį apkarpant ministerijų skaičių ir vaidmenį parduodant visas pagrindines valstybei priklausančias kompanijas.
Investuotojams tokios kalbos patinka, tačiau jie supranta, kad tai – tik gražūs žodžiai.
„Jį galime istoriškai palyginti su Filipinų ar Turkijos prezidentais, kurie žadėjo vykdyti panašią politiką, bet viskas baigėsi ne taip gerai“, – tvirtino Londone įsikūrusios kapitalo įmonės vadybininkas Jamesas Syme’as.
M.R.Spruntulytė pasakojo, jog brazilai viliasi, kad J.Bolsonaro gali lemti daug pokyčių ekonomikoje ir socialinėje srityje.
O F.Haddadą mažai kas laiko stipriu kandidatu – labiau statytiniu.
„Jis – silpnas veikėjas ir Darbininkų partijoje.
Kalbama, kad L.I.Lula da Silva jį pasirinko, nes jis nekels iššūkių jo hegemonijai“, – teigė Lotynų Amerikos ekspertė I.Giedraitytė.
Darbininkų partijos atstovas rengiasi į ekonomiką sugrąžinti griežtą vyriausybės ranką, kuria bus kontroliuojamas kapitalas, siūlomos pigios paskolos, o bankams užkrauta didesnė mokestinė našta.
Rinkėjams patinka tokios idėjos, bet jos pirmiausia ir atvedė Braziliją į šį nuosmukio tašką.
„Brazilai, su kuriais aš bendravau, mano, kad F.Haddado išrinkimas parodytų, jog šalis atleidžia didžiausio korupcijos skandalo kaltininkams už visus įvykdytus nusikaltimus“, – tvirtino po Braziliją neseniai keliavusi M.R.Spruntulytė.
E.Mamiūnaitė teigė, kad šalyje vyksta gausybė protestų ir jeigu laimės F.Haddadas, brazilai tikisi išvysti dar vieną apkaltą.
„Brazilai sugeba labai aiškiai išreikšti savo nuomonę – nesvarbu, palaiko ar smerkia kandidatą. Jie nuolatos diskutuoja, dalyvauja mitinguose ir demonstracijose.
Aš nesutikau nė vieno brazilo, kuris neturėtų nuomonės politiniais klausimais“, – pasakojo E.Mamiūnaitė.
Iššūkis jaunai demokratijai
Vienas ryškiausių rinkimų kampanijos momentų buvo pasikėsinimas į J.Bolsonaro gyvybę.
Rugsėjo 6-ąją vykdydamas rinkimų kampaniją Žuis de Foros mieste jis buvo stipriai sužalotas peiliu, tačiau tai nesutrukdė rinkimų kampanijos vykdyti iš ligoninės lovos.
„Pasikėsinimas į J.Bolsonaro gyvybę sukūrė jo, kaip herojaus, aurą.
Palaikytojai per mitingus skanduoja, kad jis yra tarsi mitologinis veikėjas“, – pasakojo I.Giedraitytė.
Per pastarąsias savaites jis ne kartą žarstė homofobiškas replikas, teigė, kad yra kovotojas su komunistais.
Jam užkliuvo Brazilijos etninės mažumos, moterys.
„J.Bolsonaro yra nenuspėjamas kandidatas, jis nepasitiki rinkimų sistema ir, jeigu pralaimės, brazilų nuomone, sunku prognozuoti, kas toliau vyks šalyje“, – pasakojo E.Mamiūnaitė.
Nuo savo politinės karjeros pradžios buvęs armijos kapitonas pasisakė už stiprią karinę valdžią, kankinimus, o 1999 metais pareiškė, kad tapęs prezidentu pirmiausia uždarytų parlamentą ir padėtų karinį perversmą.
„Nėra net abejonių, kad perversmą pradėčiau vykdyti jau pirmąją dieną ir šalyje grąžinčiau diktatūrą“, – tuo metu kalbėjo J.Bolsonaro.
Politiko rinkimų kampanijos partneris – buvęs generolas Antonio Hamiltonas Mourao.
Jis praėjusiais metais taip pat užsiminė apie karinio perversmo tikimybę, jeigu teismai nenubaus korumpuotų politikų.
Ekspertai įspėja, kad perversmo idėją palaiko ir didelė Brazilijos visuomenės dalis.
Lotynų Amerikos studijų ekspertė Paula Armendariz Miranda tvirtino, jog „brazilai tiki, kad perversmas išspręstų šalies problemas“.
„Daugumai tuo metu gyvenusių žmonių diktatūra buvo tragedija, tačiau dar galima sutikti tokių, kurie vis dar tam jaučia sentimentus“, – pasakojo M.R.Spruntulytė.
2017 metais žemyne atlikta visuomenės nuomonių apklausa parodė, kad Brazilijoje tiktai 13 proc. žmonių yra patenkinti demokratijos kokybe.
„Brazilai nepasitiki šalies politikais dėl ekonominių veiksnių ir korupcijos skandalo, – kalbėjo Harvardo universiteto tyrėjas Fernando Bizzarro. – Jie visada buvo skeptiški, tačiau niekada tokie, kaip dabar.“
Kartu su J.Bolsonaro į skirtingus postus kandidatuoja dar per 90 kariuomenės veteranų.
Pasak I.Giedraitytės, nors yra nemažai spekuliacijų apie perversmą, reali tikimybė, kad jis įvyks, menka.
„Svarbiau yra ne rinkimai, o nestabilumas, kuris gali prasidėti šalyje po jų.
Jau dabar šalyje egzistuoja didelė suirutė, tačiau norisi tikėti, kad rinkimų rezultatai bus priimti“, – kalbėjo politologė.
Moterų balsas lemtingas?
Kiti ekspertai tvirtina, jog lemtingu veiksniu per rinkimus gali tapti moterų balsai.
Anot apklausų, beveik 20 procentų brazilių nėra apsisprendusios, už ką balsuos, o net pusė skelbia, kad niekada nepalaikys kraštutinės dešinės kandidato.
Nenuostabu. Kartą J.Bolsonaro televizijos eteryje vienai parlamentarei, pasakiusiai, kad jis skatina „prievartavimų kultūrą“, atšovė, jog jos neprievartautų, nes „ji to nenusipelnė“.
Moterys nepatenkintos kandidato manieromis ir pozicija, jau kurį laiką vykdo kampaniją prieš jį.
Socialiniuose tinkluose į grupes prieš J.Bolsonaro susivienijo beveik 3 mln. brazilių.
Praėjusį savaitgalį tūkstančiai jų išėjo į gatves protestuodamos prieš šį kandidatą ir skanduodamos „Ele Nao“ – ne jis.
Politologės I.Giedraitytės teigimu, neapsisprendusios, už ką balsuoti, moterys šalyje gali tapti lemtingu veiksniu, tačiau svarbu nepamiršti ir kelių dalykų.
„J.Bolsonaro atstovauja religingajam flangui, kuris Brazilijoje labai stiprus.
Panašiai kaip Donaldo Trumpo atveju, kai juo nepasitikinčios respublikonės vis tiek balsavo už jį, nepaisant visko, – tvirtino I.Giedraitytė. – Gali būti, kad ir Brazilijoje bus panašus efektas ir konservatyvios rinkėjos palaikys jį dėl pareiškimų apie Dievą.“
Taip pat aukštesniosios Brazilijos klasės atstovės niekada nebalsuos už Darbininkų partijos kandidatą.
„Viskas galiausiai priklausys nuo to, kaip smarkiai nusivylę jausis tie žmonės, kurių palaikomi kandidatai nepateks į antrąjį turą, ir kaip labai jie nemėgsta vieno ar kito kandidato“, – apibendrino regiono ekspertė I.Giedraitytė.
