Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje diskusijoje M.Wolffo knygą į lietuvių kalbą išvertęs žurnalistas ir vertėjas Aurelijus Katkevičius su kitais apžvalgininkais svarstė, ką leidinyje aprašyta situacija JAV prezidento administracijoje pasako ir apie pačią šalį.
„Nesusidariau įspūdžio, kad ši knyga yra apie D.Trumpą. Jis atrodo kaip fonas, plevenantis virš kitų veikėjų. Man tai buvo knyga apie frakcijų kovą Baltuosiuose rūmuose. Tiesa, įdomu tai, kiek autorius manipuliuoja savo šaltiniais, o kiek šaltiniai manipuliuoja autoriumi, kad save pateiktų geresnėje šviesoje ir kad istorijoje išliktų švaresni“, – svarstė apžvalgininkas Aidas Puklevičius.
Nors knygą parašęs M.Wolffas anksčiau garsėjo bulvarinėmis knygomis ir ne visada kruopščia citatų patikra, „Ugnies ir įniršio“ populiarumui tai įtakos neturėjo.
„M.Wolffas mėgino maskuoti savo bulvarinių laikraščių reporterio reputaciją, dažnai naudodamas devynskiemenius sudėtingus žodžius, o kartais visiškai banalius pastebėjimus pakišdamas po sudėtingomis citatomis arba išvedžiojimais“, – įspūdžiais dalijosi A.Puklevičius.
Pasak jo, ši knyga nėra žurnalistika, kurioje reikia gauti fakto patvirtinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Atrodo, kad knygos autoriui kažkas kažką pasakojo, o tada, kadangi jis neturi galimybės patvirtinti konkretų faktą ar gandą, bet mano, kad tai atitinka bendrąją tendenciją, jį deda į knygą.“
Be to, kaip atkreipė dėmesį apžvalgininkas ir viešųjų ryšių specialistas, nei M.Wolffas, nei kiti apie JAV prezidentą pastaruoju metu knygas rašę autoriai neslepia savo išankstinio nusistatymo D.Trumpo atžvilgiu.
Nevykėlis ar genijus?
Su įžvalgomis sutiko ir knygą iškart jai pasirodžius šių metų pradžioje skaitęs politologas Linas Kojala.
„Susidariau įspūdį, kad ji nėra apie D.Trumpo administraciją, o apie bendrą Amerikos politiką: Vienas didelis triukšmas, visų veikimas vieni prieš kitus, sumaištis, kurioje labai sunku atskirti grūdus nuo pelų“, – teigė Rytų Europos studijų centro vadovas .
„Visoje knygoje mėginama paaiškinti, kodėl D.Trumpas elgiasi vienaip ar kitaip ir kaip jis elgtųsi kitose situacijose. Naratyvas net ir perskaičius knygą susiveda į grupių kovą, bet padarius kitą išvadą, kad D.Trumpas neskaito ir negali sukaupti dėmesio, neklauso patarimų“, – teigė L.Kojala.
Tiesa, su tokia išvada ne visai sutiko A.Puklevičius, svarstęs, kad D.Trumpas turi savo nuomonę ir puikiai supranta savo įtaką žiniasklaidai.
„Negaliu iki galo sutikti su knygoje šaržuojamu portretu, kad jis yra disleksikas, nieko neskaito ir nesugeba sutelkti dėmesio, nes per eilę metų jis išlaikė nuoseklias politines pažiūras: kad Amerika pasaulyje yra kvailinama, pavyzdžiui, dėl prekybos karų ir NATO, o tai reikia nutraukti. Apie tai kalbėjo jau labai seniai“, – teigė apžvalgininkas.
Parduoda kritinę nuomonę
Pasak L.Kojalos, panašūs procesai vyksta ir JAV televizijose – prezidentą kritikuojantis CNN ir prezidentą giriantis „Fox News“ neturi nieko bendro, išskyrus tai, kad abiejuose kanaluose rėkiama.
„Laikraščių strategija yra visiškai tokia pati kaip ir D.Trumpo – surinkti savo bazę žmonių, kurie yra nedidelė, bet sutelkta, kad galėtų auginti pajamas.
Žiniasklaidos priemonės susiduria su didele problema, nes tampa kritiška prezidentui vien dėl to, kad tie, kurie nori paskaityti, kas su D.Trumpu yra blogai, ateina ir susimoka pinigus.
Dėl to nyksta balansuojanti žiniasklaida, kuri ieško tiesos, o ne skelbia vis naujas karštas žinias, kurios jau nebenusipelno savo vardo“, – svarstė politologas.
Anot A.Puklevičiaus, itin griežtai kiekviename žingsnyje apie prezidentą neigiamai pasisakantys portalai ir laikraščiai padaro meškos paslaugą.
„Tokie kai kada net buki pritempinėjimai bukina skaitytoją. Kai visi draskosi, per vidurį lieka tie patys tylintys centristai, kurie nesugeba nukalti skambios antraštės, nes ilgai galvoja, kaip padaryti, kad ji būtų teisinga“, – tikino apžvalgininkas.
Amerika griūti dar nesiruošia
Tiesa, kad ir atrodo, kad Amerika yra prie subyrėjimo ribos, pasak L.Kojalos, tai neatspindi tikrovės – užčiuopiame pirmąjį ir šimtąjį procentą, o per vidurį plaukioja likę 98 proc., kurie žiūri regioninę televiziją ir skaito regioninę spaudą, kurioje D.Trumpas yra labai retas veikėjas.
Harvardo universitete studijavęs L.Kojala teigė, kad pabuvojus Amerikoje aiškėja, jog jokio pilietinio karo čia nevyksta, o jį kursto tik žiniasklaida, nes ji visada kabina kraštutinę nuomonę kaip įdomesnę.
„Kraštutinis įvaizdis iš toliau susiformuoja labiau nei iš tiesų yra šalies viduje. Man nesusidarė toks įspūdis, net su D.Trumpo šalininkais galėjau kalbėti apie jo blogybes, o su D.Trumpo priešininkais apie tai, ką jis padarė visai gerai.
Juo labiau, kad dažnai pamirštame, kad CNN ir „Fox News“ geriausiu vakaro laiku žiūri vos procentas gyventojų“, – teigė Rytų Europos studijų centro vadovas.
Be to, kaip pastebėjo A.Puklevičius, daugybė žmonių – ypač tie, kurie yra pagrindinis D.Trumpo elektoratas – nelabai skaito knygų, juolab tokių, kuriose jis kritikuojamas.
Tad tiek M.Wolffo, tiek neseniai pasirodžiusi žymaus žurnalisto Bobo Woodwardo knyga „Baimė: Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose“ tiražai yra kur kas geresni nei knygų, kuriose jis giriamas: „D.Trumpo bazė paprasčiausiai neskaito knygų, o žiūri televizorių, geriausiu atveju perskaito antraštes, „Twitter“ žinutes.“
