Mygtukai prie perėjų, lifte įrengti mygtukai, kuriais galima greičiau uždaryti duris, oro kondicionierių mygtukai – visame pasaulyje yra tūkstančiai tokių, bet spaudyti juos galima nors iki pažaliavimo – vis tiek jokio rezultatato nebus.
Tokie mygtukai, kartais vadinami placebo mygtukais, mechaniškai puikiai veikia ir gali būti spaudžiami, tačiau dėl to nieko neįvyks. Vis dėlto, kaip tikina psichologai, jie turi tam tikrą tikslą – įtikinti žmones, kad jie gali valdyti situaciją, kai tai iš tiesų neįmanoma.
Tad ir jų pavadinimas yra kilęs iš placebo efektą sukeliančių vaistų, kurie atrodo kaip tikri medikamentai, bet neturi jokių veikliųjų medžiagų.
„Placebo mygtukai turi psichologinį poveikį, – aiškino Harvardo psichologė Ellen Langer. – Atlikę tam tikrą veiksmą žmonės gali pajusti, kad kontroliuoja situaciją. Tai maloniau nei būti tik pasyviu stebėtoju.
Kažką daryti visada maloniau nei tiesiog stovėti.“
Pėstieji veltui skubinasi
Niujorke veikia vos dešimtadalis visų mygtukų, kuriuos pėstieji įnirtingai spaudo norėdami greičiau pereiti gatvę.
Tai patvirtinęs miesto transporto departamentas atskleidė, kad 900 iš 1 tūkst. Niujorko perėjų spausti mygtuko nėra jokios prasmės.
Beje, neveikiančių mygtukų tik daugėja. Kai 2004-aisiais dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad daugumos Niujorko šviesoforų paskubinti neįmanoma, dar 750 iš jų veikė.
Gali būti, kad dėl to kaltos vis sudėtingesnės eismo sąlygos mieste. Mat dauguma perėjų buvo įrengtos, kai dar nebuvo tokių spūsčių, ir laikui bėgant ėmė trukdyti eismo reguliavimui.
Tačiau nors dabar šviesoforo signalus kaitalioja sudėtingos sistemos ir eismo jutikliai, mygtukai sankryžose liko, nes juos pakeisti kainuotų dar daugiau. Kituose JAV miestuose – Bostone, Dalase ar Siatle – spūstys laikui bėgant taip pat atėmė teisę iš pėsčiųjų paskubinti žalios spalvos signalą, tad čia taip pat pilna vadinamųjų placebo mygtukų.
Australai šią savaitę sužinojo, kad Sidnėjaus centre kai kurių perėjų šviesoforai didžiąją savaitės dalį yra automatizuoti nuo 1994-ųjų, tad milijonai pėsčiųjų placebo mygtukus spaudinėja jau 25 metus.
„Sydney Morning Herald“ pranešė, jog šešias dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro perėjų mygtukai neveikia, tad beveik daugiau nei pusantros minutės laukiant teisės pereiti per gatvę neįmanoma nieko padaryti.
Eksperimentas metro nepavyko
Londone situacija panaši. Jungtinės Karalystės sostinėje yra 6 tūkst. šviesoforų, prie kurių pėsčiajam paspaudus mygtuką užsidega užrašas „Laukite“ („Wait“).
Tačiau tai nereiškia, kad žalio žmogeliuko figūra, kviečianti per gatvę žengti pėsčiuosius, užsidegs greičiau.
„Yra daug perėjų, kuriose spalvos keičiasi automatiškai, tačiau vis tiek raginame žmones paspausti mygtukus, nes tik tada įsijungia kiti perėjos elementai“, – teigė Londono transporto tinklų valdymo direktorius Glynnas Bartonas.
Jo minėti elementai – iškilumai grindinyje ir garsinis signalas, regėjimo negalią turintiems žmonėms pranešantis apie laiką saugiai pereiti per gatvę, – įjungiami tik paspaudus mygtuką.
Kai kurie Londono šviesoforai yra sujungti į bendrą elektroninę sistemą, kuri pagal eismo sąlygas skirsto, kiek žalias signalas gali šviesti automobiliams ir kiek pėstiesiems.
Kadangi sistema viską reguliuoja pati, pavyzdžiui, suteikia prioritetą autobusams, jeigu jie vėluoja, mygtukai kai kada nebetenka prasmės.
„Bet dauguma atvejų paspaudę mygtuką pėstieji greičiau gaus galimybę pereiti gatvę“, – ramino G.Bartonas.
Londono metro traukinių duryse taip pat yra mygtukai, kuriais žmonės galėtų uždaryti ar atverti duris, tačiau jie irgi neveikia.
Kaip ir mygtukai perėjose, anksčiau jie veikė, bet daugeliu atveju durų atidarymą vis tiek kontroliavo mašinistas, o ne keleiviai.
O kai pastariesiems būdavo suteikiama galimybė tai daryti, eksperimentas baigdavosi nelaimėmis. Dėl staigaus durų užsidarymo ar atidarymo keli žmonės buvo sužeisti.
Kai dešimtajame dešimtmetyje dėl to nukentėjo mažametis, Londono metro atėmė iš miestiečių teisę valdyti duris. Bet mygtukai traukiniuose išliko.
Liftai saugo neįgaliuosius
Jeigu prie šviesoforų laukiantys nekantrūs amerikiečiai turi vilties, kad pataikys ant veikiančio mygtuko, liftuose jų laukia bloga žinia.
Operatoriai prisipažįsta, kad JAV liftuose beveik niekur neveikia mygtukai, kuriais žmonės gali greičiau uždaryti duris ir pradėti kelionę.
„Galiu paprastai pasakyti: besinaudojantys liftu negali priversti durų užsidaryti greičiau paspausdami mygtuką“, – teigė JAV nacionalinės liftų pramonės asociacijos atstovas Kevinas Brinkmanas.
Tiesa, tam yra priežastis – 1990ųjų Neįgaliųjų amerikiečių įstatymas.
„Šis teisės aktas reikalauja, kad lifto durys išbūtų atviros gana ilgai, kad bet koks žmogus, turintis judėjimo problemų ar negalią, besinaudojantis ramentais ar neįgaliojo vežimėliu, galėtų saugiai įlipti į liftą“, – aiškino K.Brinkmanas.
Tad jeigu liftui neatėjo laikas kilti, mygtukas niekuo nepadės.
Tačiau yra ir išimčių – ugniagesiai, greitosios pagalbos medikai ar pastato prižiūrėtojai gali paskubinti liftą specialiu kodu ar raktu.
Kitose šalyse yra didesnė tikimybė, kad duris uždaryti greičiau leidžiantis mygtukas veiks, tačiau ir tai nebūtinai. „Ar mygtukas veikia ir gali anksčiau uždaryti duris, nustato pats liftą įrengiantis pastato savininkas“, – teigė didžiausios liftų bendrovės „Otis“ atstovas Robinas Fiala.
Sukuria pasirinkimo iliuziją
Viešbučių kambariuose įrengti temperatūros palaikymo aparatai dažniausiai leidžia žmonėms pasirinkti šilumą ar vėsą, tačiau iki tam tikros ribos.
Dažnai viešbučiuose žmonės gali rinktis vos iš kelių laipsnių, mat pernelyg ūmus šildymas ar šaldymas atsieitų brangiai.
Energijos taupymu užsiima ne tik viešbučiai. Kai kuriuose amerikiečių biuruose temperatūros reguliatoriai įrengti tik dėl vaizdo – jų mygtukai ir svirtys neveikia.
Skaičiai stebina – 2003-iųjų apklausoje net 72 proc. Amerikos biurų savininkų prisipažino įrengę netikrus termostatus.
Pasak Amerikos šildymo ir oro kondicionierių inžinierių asociacijos atstovo Roberto Beano, tai žmonėms sukelia iliuziją, kad žmonės gali reguliuoti savo patalpų temperatūrą.
„Kai žmonės mano, kad gali kontroliuoti šilumą pastate, jie gali lengviau toleruoti nepatogumus. Vien galimybė kada panorėjus pakeisti temperatūrą žmones daro ramesnius ir verčia į tai kreipti mažiau dėmesio“, – aiškino R.Beanas.
Maža to, kai kuriuose biuruose netikri termostatai padėjo užtildyti nuolat temperatūra besiskundžiančius darbuotojus. Tuo naudojasi ir įmonės.
Kaip pasakojo Oro kondicionierių gamintojų asociacijos atstovas Donaldas Pratheris, kartą nusiųstas sureguliuoti vieno tokio prietaiso, jis iškart pastebėjo, kad prietaisas neįjungtas į sistemą.
„Kai paklausiau, kodėl jie iškvietė mane dėl neveikiančio prietaiso, biuro savininkai puolė į paniką ir paklausė, ar pasakiau biuro darbuotojams, kad jis neveikia, – prisiminė D.Pratheris. – Kai pasakiau, kad nieko nespėjau išplepėti, jie prisipažino vylęsi, kad nežinodamas, kad prietaisas nenaudojamas, labiau įtikinamai mėginsiu jį sureguliuoti.“
Nesukelia daug vargo
Pasak E.Langer, iš esmės placebo mygtukai yra naudingi žmonėms, nes suteikia jiems kontrolės iliuziją ir leidžia ką nors nuveikti nuobodžiaujant.
Tai paaiškintų, kodėl dalis žmonių spaudžia lifto iškvietimo mygtuką, nors jis jau šviečia, nes jį anksčiau paspaudė kažkas kitas.
„Gaila, jeigu žmonės juos vadina placebo mygtukais ir mano, kad juos spaudžiantieji elgiasi kvailai. Jie turi savo paskirtį ir bent jau psichologinį efektą“, – teigė Harvardo tyrėja.
Maža to, perėjose tokie mygtukai gali netgi priversti žmones elgtis saugiau ir apsidairyti, o juos paspausti nėra didelis darbas.
„Kai pagalvoji, tai nekainuoja jokių pastangų, todėl net jeigu ir neduoda rezultato, placebo mygtukai tikrai nekenkia“, – aiškino E.Langer.
