Popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje akyliausiai sekė Italijos žiniasklaida. Dar lėktuve pakeliui į Vilnių Šventasis Tėvas davė žurnalistams, anot jo, nelengvą užduotį – surasti ir įvardyti Baltijos šalių, kurias pavadino seserimis, panašumus ir skirtumus.
Italijos žiniasklaida pabrėžė, kad popiežius atvyko ypatinga proga – lanko valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančią šalį, išgyvenusią ir tebeturinčią dar daug sunkumų, tokių kaip ekonomikos nuosmukis, didžiulė emigracija ir alkoholizmas.
Tuo metu anglakalbėje spaudoje buvo pateiktos popiežiaus vizito pagrindinės mintys, pasakota apie Lietuvos istoriją ir Katalikų bažnyčios svarbą. Pro akis neprasprūdo ir Lietuvos įvardijimas kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų.
Tiesa, ne itin gerai Baltijos šalių regioną pažįstantys žurnalistai kartais painiojo Baltijos valstybes su Balkanų valstybėmis. O kai kur, bent jau šeštadienį, pirmajame plane atsidūrė naujiena apie leidimą skirti vyskupus Kinijoje.
Transliavo vizitą tiesiogiai
Visą popiežiaus kelionę tiesiogiai rodė net kelios Italijos televizijos, reportažus rengė Šventąjį Tėvą lydėję didžiausių TV kanalų ir pagrindinių dienraščių korespondentai, o daugiausia dėmesio skyrė Vatikano žiniasklaida – aprašė kiekvieną popiežiaus žingsnį.
Vos Šventajam Tėvui išlipus iš lėktuvo žurnalistai pabrėžė, kad pontifikui teks iškęsti klimato skirtumus, esą oras lietingame Vilniuje nelepina ir yra visai kitoks nei Sicilijoje, kur Šventasis Tėvas lankėsi prieš savaitę.
Taip pat užsiminė, kad miestas užbarikaduotas ir judėti centre galima tik pėsčiomis.
Priminė, kad Lietuvoje, kitaip nei Estijoje, pontifiko laukia itin gausi katalikų bendruomenė, tačiau popiežius atvažiuoja apkabinti visų religijų atstovų, net ir tų, kurie deklaruoja esą netikintys.
Italijos žiniasklaida daug kartų pabrėžė, kad popiežius labai norėjo šio vizito būtent tuomet, kai Lietuva švenčia valstybės šimtmetį ir laikas sutampa su 25-osiomis Jono Pauliaus II lankymosi šalyje metinėmis.
Ne kartą buvo priminta sudėtinga Lietuvos istorija, pabrėžta, kad ši šalis žino, ką reiškia tiek nacizmas, tiek stalinizmas ir net 50 metų trukusi okupacija.
„Popiežius Pranciškus nusileido Lietuvoje – pirmajame savo kelionės, kuri vėliau tęsis Latvijoje ir Estijoje, taške. Jis pašlovino Lietuvą, kuri savo kailiu patyrė, ką reiškia „bandymai primesti vienintelį modelį, kuris naikina skirtumus ir bando priversti patikėti, kad išrinktųjų privilegijos yra aukščiau kitų orumo ir visuomenės gerovės“.
Todėl, kaip sakė popiežius, Lietuva gali būti pavyzdys visai Europos Sąjungai“, – popiežiaus atvykimo dieną rašė dienraštis „La Repubblica“.
Žiniasklaida pabrėžė, kad antrąją vizito dieną Kaune Šventojo Tėvo laukė didžiulė minia tikinčiųjų.
„Tai yra tikra žmonių jūra – ta minia, kuri sutiko popiežių Kaune, antrame jo kelionės po Lietuvą taške, kur Santakos parke buvo laikomos šventos mišios. Jų klausėsi daugiau kaip 100 tūkst. tikinčiųjų, nors organizatoriai išplatino 90 tūkst. bilietų.
Daug žmonių popiežių, atviru papamobiliu atvykusį į parką, sveikino dar gatvėse.
Pranciškus prieš mišias apsuko ratą minioje, kuri jį garsiai šlovino, mojuodama geltonų ir baltų spalvų vėliavomis – tokios yra Šventojo Sosto spalvos“,– taip emocingai popiežiaus atvykimą į Kauną aprašė Italijos spauda.
Daug dėmesio getui
Ypač daug dėmesio buvo skirta pontifiko maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms ir vizitui į Okupacijos ir laisvės kovų muziejų, kur gestapas, o vėliau KGB nužudė daugybę nekaltų žmonių.
„Popiežius Pranciškus susigraudino lankydamas kankinių celes Vilniuje“, – taip savo straipsnį pavadino bene didžiausias Italijos portalas „Rai News“.
„Bejėgiai ir nekalti žmonės, sutrypti nacių, o vėliau sovietų okupantų. Pontifikas ne kartą vos susilaikė nepravirkęs, ypač egzekucijų kambaryje, kur du kraugeriški režimai, prispaudę Baltijos šalis, pražudė daugiau kaip tūkstantį kalinių“, – rašė portalo žurnalistai.
„Rugsėjo 23-iąją 1943-iaisiais buvo sunaikintas Vilniaus getas.
Praėjus 75 metams popiežius Pranciškus lanko Lietuvą ir pagerbia šį itin tragišką žydų tautos istorijos momentą.
Tai jis daro mišiose Kaune – ragina „laiku pastebėti kiekvieną šio pražūtingo požiūrio daigą“, tai yra antisemitizmą.
Taip pat Vilniuje, tyliai ir labai susikaupęs, sustojęs prie paminklo geto aukoms. Tai yra vienas labiausiai jaudinančių jo apaštalinės kelionės po Baltijos šalis momentų“, – tvirtino popiežiaus kelionę akylai sekęs katalikų dienraštis „Avvenire“.
Daug dėmesio popiežiaus apsilankymui gete buvo skiriama ir kituose leidiniuose visame pasaulyje. Ne vienas priminė, kad Vilnius ištisus amžius buvo vadintas Šiaurės Jeruzale ir čia gyveno daug žymių žydų litvakų.
Minėjo Lietuvos problemas
Skirtingų valstybių žurnalistai taip pat užsiminė, kad Baltijos šalys turi ne tik itin skaudžią praeitį, bet ir daugybę problemų.
Televizijos reportažus iš Vilniaus rengę korespondentai sakė, kad šias „Europos periferija dažnai laikomas šalis“ kamuoja ekonominiai sunkumai, didžiulė emigracija. Taip pat užsiminė, kad viena didžiausių problemų yra alkoholizmas.
Kai kas pabrėžė, kad 50 metų trukusią okupaciją iškentusios Baltijos šalys vis dar jaučia Rusijos pavojų, tačiau niekam neprasprūdo popiežiaus raginimas Lietuvai būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos.
Angliškai rašančiuose leidiniuose buvo pabrėžta, kad popiežius Lietuvą, kuri „sugebėjo priimti ir priglausti įvairių religijų, tautybių atstovus“, įvardijo kaip pavyzdį, kuriuo turėtų sekti kitos Senojo žemyno valstybės.
