Šukonių kaime Jono Noreikos, kuris žinomas kaip partizanų vadas Generolas Vėtra, vardu yra pavadinta pagrindinė mokykla, šalia sodybos, kur jis gimė 1910 metais stovi memorialinis akmuo.
Tačiau pastaruoju metu pasklido kalbos, kad J.Noreika padėjo naciams žudyti žydus, rašo „The New York Times“. Šias kalbas jau anksčiau buvo pradėję rusai, bet pastaruoju metu jas pakurstė pačio partizano anūkė Silvia Foti, kuri šiuo metu gyvena Čikagoje.
Tyrimą vykdė 18 metų
Moteris teigia, kad ilgus metus tyrė savo senelio biografiją, kol galiausiai liepos mėnesį paskelbė šokiruojančią žinią: jis buvo ne tik kolaboravo su naciais, bet ir dalyvavo žydų šaudynėse.
„Buvau šokiruota, niekada negirdėjau apie jo bendradarbiavimą su naciais“, – tvirtino S.Foti.
Sukrėsta buvo ir Šukonių Jono Noreikos pagrindinės mokyklos mokytoja ir bibliotekininkė Jolanta Tamošiūnienė.
Tačiau ne dėl to, kad J.Noreika prisidėjo prie Holokausto. J.Tamošiūnienę šokiravo tai, kad patriotiškos emigrantų šeimos atstovė skelbdama tokią informaciją viešai privatų šeimos reikalą padarė vieša nacionaline gėda.
„Mes visi girdėjome kalbų, ką J.Noreika darė karo metu. Akivaizdu, kad jis pasirinko blogą kelią. Tačiau jo anūkė turėjo tai pasilaikyti sau. Kiekvienoje šeimoje yra blogų dalykų, tačiau jos apie tai nekalba. Geriau buvo taip daryti ir šiuo atveju“, – kalbėjo J.Tamošiūnienė.
Kaltina Lietuvą slepiant tiesą
Lietuvoje nėra neigiamas Holokaustas ar vietinių gyventojų vykdyti nusikaltimai. Jaunesnioji karta skiria daugiau dėmesio aiškinantis, kai kurių veikėjų rolę Antrojo pasaulinio karo metais.
Praėjusį mėnesį Vilniuje lankėsi Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kuris tvirtino, kad Lietuva yra teisingame kelyje siekdama pagerbti Holokausto aukų atminimą.
Bet S.Foti teigia, kad Lietuvos valdžia šiuo atveju slepia tiesą. Moteriai antrina ir Vilniuje gyvenantis profesorius Pinchos Fridbergas.
„Kiekviena šalis turi savo herojus, aš suprantu lietuvius. Tačiau kaip jais gali būti tokie žmonės kaip J.Noreika?“, – tvirtino P.Fridbergas.
Jis teigia, kad Lietuvai reikia atsisakyti požiūrio, kad visa neigiama informacija apie šalį yra rusų propaganda.
Kai 2015 metais grupė viešų asmenų pasirašė peticiją reikalaujančią nukabinti J.Noreikos atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras protestavo ir tvirtino, kad šią akciją organizuoja kaimynai iš Rytų.
Rusijos propagandos mašina savo priešus fašistais vadino ilgus metus. Jau nuo 1945-ųjų okupuotų šalių gyventojai, kurie nepakluso sovietų valdžiai, buvo vadinami nacių kolaborantais, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų.
Reikia nubrėžti aiškią liniją
Vilniuje gyvenantis mokslininkas ir rašytojas Dovidas Katzas teigia, kad geriausias būdas Lietuvai atsakyti į rusų propagandą yra aiškios linijos tarp nusikaltėlių ir didvyrių nubrėžimas.
„Jeigu Rusija sako, kad kažkas yra blogas, tai nereikia, kad jie yra visada neteisūs“, – teigė D.Katzas.
Paskelbus nepriklausomybę Lietuva J.Noreiką paskelbė kankiniu, nutylėdama jo veiksmus nacių okupacijos metais.
Šiandien Lietuvoje gausu Holokausto aukų atminimo memorialų. Vienas didžiausių jų stovi miške už Plungės. Šiame mieste tarnavo ir J.Noreika.
Beveik visi Plungės žydai buvo išžudyti per pirmas kelias nacių okupacijos dienas.
Žudymus išgyvenusio žydo sūnus Eugenijus Bunka tvirtina, kad J.Noreika pats greičiausiai nešaudė žydų, tačiau jam krenta atsakomybė už nuosavybės pasisavinimą ir įsakymą izoliuoti juos.
Tai patvirtina ir S.Foti, kuri tyrimą apie senelį pradėjo jau prieš 18 metų. Moteris tvirtina, kad jis buvo „žudikas už stalo“.
Tačiau 1943-aisiais su naciais dirbti atsisakęs vyras buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur kalėjo daugiau nei dvejus metus.
1945-aisiais sugrįžęs į Vilnių jis įsidarbino Lietuvos mokslų akademijoje. 1946-ųjų kovą J. Noreiką sovietai apkaltino sąmokslo rengimu ir nuteisė myriop sušaudant.
