Tokiu būdu Prahos 6-ojo rajono valdžia, pasak portalo echo24.cz, trina sovietų imperijos ekspansijos pėdsakus ir atkuria istorinę teisybę: I.Konevas neturėjo tiesioginio ryšio su Čekoslovakijos išlaisvinimu iš fašizmo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Prahos 6-ojo rajono seniūnas Janas Lacina papasakojo, kad Rusijos ambasados atstovai įvairiausiais būdais siekė sutrukdyti užrašų pakeitimams ant lentelės po paminklu I.Konevui.
„Iš pradžių jie tvirtino, jog tai karinio laidojimo vieta ir jokių pakeitimų negali būti. Paskui atvyko aiškintis pas mus į Rotušę. Dar vėliau rusai pasiūlė didelius pinigus paminklo rekonstrukcijai“, – atskleidė J.Lacina.
Bet Rusijos diplomatams nieko neišdegė. Minint Čekoslovakijos okupacijos, įvykusios 1968 m. rugpjūčio 21 d., metines, nauja lentelė ant I.Konevo paminklo buvo pritvirtinta.
Dabar iš jos galima sužinoti apie sovietų maršalo veiklą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, jo vaidmenį sovietams 1956-aisiais malšinant sukilimą Vengrijoje ir Varšuvos pakto kariuomenių įsiveržimą į Čekoslovakiją prieš pusšimtį metų.
– Kodėl prireikė papildyti informaciją ant paminklo I.Konevui?, – echo24.cz paklausė J.Lacinos.
– Ten iki šiol buvusi informacija – neteisinga. Iš pradžių buvo parašyta, kad 1945 m. gegužės 9 d. Raudonoji armija išgelbėjo Prahą nuo sunaikinimo. Tai netiesa.
Sovietai į Prahą įžengė praėjus dienai po Vokietijos kapituliacijos, jau baigiantis Prahos sukilimui, nors mieste, žinoma, dar buvo vokiečių kariškių.
Mes tiesiog atkuriame istorinę teisybę. Paminklas I.Konevui ir lentelė su informacija atsirado 1980 m. Tada apie maršalo veiklą jau viskas buvo žinoma, ir skulptūra tikrai netapo spontaniška padėka Raudonajai armijai.
Ant I.Konevo gulėjo sovietų imperijos ekspansijos antspaudas, o jo ryšys su Čekoslovakijos išlaisvinimu – netiesioginis.
Jei šioje vietoje būtų paminklas Raudonajai armijai, pastatytas, tarkim 1946 ar 1948 m., tikriausiai, niekam tai nebūtų kėlę pasipiktinimo.
– Kas dabar parašyta ant informacinės lentos?
– Keturi svarbūs jo karjeros epizodai. Neginčijami nuopelnai Raudonosios armijos, kuri vadavo Čekoslovakiją 1945-aisiais. Bet mes pridėjome dar tris itin svarbius momentus.
1956 metus, kai I.Konevas vadovavo sukilimo Vengrijoje numalšinimui.
1961 metus, kai Berlyne jis vadovavo Berlyno sienos statybai.
Taip pat tai, kas kelia didžiausią pasipiktinimą. Kalbu apie 1968-ųjų gegužę, kai I.Konevas asmeniškai kuravo žvalgybinę operaciją prieš Varšuvos pakto karių įsiveržimą į Čekoslovakiją.
– Naujai informacijai ant paminklo prieštaravo Rusija savo pasiuntinybės lūpomis. Kas jai nepatiko?
– Paminklas su ankstesne informacija Rusijai buvo žymė, patvirtinanti, kaip toli driekėsi buvusi sovietų imperija.
Tai idealus pavyzdys, kaip skiriasi europietiškas liberaliai-demokratiškas mąstymas nuo rusiško ir azijietiško.
Rusams turbūt sunku suvokti, kad valstybė ir vyriausybė negali uždrausti savivaldybei kažko panašaus kaip Prahoje. Jie norėtų, kad vyriausybė neleistų mums keisti lentelės.
Buvęs Čekijos užsienio reikalų ministras Martinas Stropnicky pagrįstai atsakė rusams, kad Prahos gyventojai patys nuspręs, kaip jiems išreikšti dėkingumą už miesto išvadavimą ir nereikia čia kištis.
Be to, vyriausybė tiesiog negali daryti įtakos Prahos 6-ojo rajono administracijai, kurios teritorijoje yra paminklas I.Konevui.
– Jūs konsultavotės su istorikais kurdami naują tekstą apie I.Konevą?
– Surašyti informaciją mes paprašėme vieno specialisto. Tekstą įvertino dvi autoritetingos organizacijos: Čekijos mokslų akademijos Šiuolaikinės istorijos institutas ir Karo istorijos institutas. Abi jos patvirtino teksto teisingumą.
– O kas tas istorikas, parašęs tekstą?
– To mes neįvardijame dėl jo asmeninio saugumo.
– Kodėl?
– Taip nusprendėme vardan jo paties. Gyvename „Novičiok“ laikais, periodu, kai Čekijoje veikia Rusijos specialiųjų tarnybų agentai ir kai šalies prezidentas Milošas Zemanas begėdiškai tylia apie okupacijos metines.
Mes nenorime pakišti teksto autoriaus po kūju.
– Tema apie tai, kaip Raudonoji armija išvadavo Čekoslovakiją iki šios lieka labai jautri. Ketinate tęsti diskusiją?
– Pabandysiu nupasakoti situaciją. Ginčai dėl paminklo I.Konevui vyksta nuo 1990-ųjų, kai Čekoslovakijoje įsigalėjo demokratinė tvarka.
Egzistuoja dvi nesutaikomos stovyklos. Vieni sako: nelieskite Konevo. Kiti: nedelsiant pašalinkite, jis buvo kruvinas žudikas.
Nauja lentelė ant paminklo duoda impulsą visuomenės diskusijai. Ir tai didžiausia vertybė.
Apie kai kuriuos dalykus žmonės mažai žino. Pavyzdžiui, karo pabaigoje „Smerš“ (sovietų karinė saugumo ir kontržvalgybos tarnyba, sumanyta paties Josifo Stalino) siuntė į Sibiro lagerius šimtus Čekoslovakijos piliečių, turėjusių rusiškų šaknų, emigravusių iš Rusijos po 1917-ųjų bolševikų revoliucijos.
