Į renginį Vilniuje atvyko įtakingi politikai ir strategai iš visų svarbiausių NATO sostinių – JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, taip pat Briuselio, kaimyninės Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Gruzijos, Rusijos disidentai.
Didžiausias iššūkis – imperialistinės užmačios
Europos Parlamento užsienio politikos komiteto vadovas Elmaras Brokas, paklaustas apie tolesnį Europos ir jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimą, teigė, kad tarptautiniai iššūkiai dideli, tad europiečiams ir amerikiečiams būtų neprotinga nesiekti bendradarbiavimo. „Akivaizdu, kad reikia kovoti su Kinijos ir Rusijos rėžimais, kurie turi karinių, imperialistinių idėjų“.
Anot jo, Europa tikrai suinteresuota bendradarbiavimu su amerikiečiais.
„Svarbu įveikti nesusipratimus, kurių būta pastaraisiais mėnesiais, tad turime grįžti prie bendros strategijos tiek saugumo, tiek ekonominio bendradarbiavimo srityje“, – sakė E. Brokas.
Ukraina savo ateitį mato Europoje
Kalbėdamas apie tolimesnę ES ir NATO plėtrą buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko patikino, kad jo šalis pasirengusi siekti narystės Europos Sąjungoje.
„Rusijos imperija mirė prieš devyniasdešimt septynerius metus, bet imperializmas liko. Tai pagrindinis iššūkis mums ir mūsų taikiai Europai. Nuo to labiausiai kenčia Rytų Europa.
Jaučiame, kokia vieninga turi būti Europos saugumo politika pasaulyje“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad daugiau nei pusė ukrainiečių palaiko šalies prisijungimo prie ES ir NATO idėją.
„Tai didelė europietiškos dvasios ir politikos pergalė per pastarąjį dešimtmetį“, – sakė jis ir priminė, kiek daug Europos buvo Ukrainos Maidane bei pažymėjo, kad jo šalies ateitis yra Europoje.
