Italija skaičiuoja precedento neturinčios tragedijos aukas – jų jau 39 – ir ieško kaltųjų.
Paaiškėjo, kad prieš pusę amžiaus statytas gigantiškas viadukas, vingiuojantis virš Genujos miesto, niekada nebuvo kapitališkai suremontuotas.
Apie tai, kad jo būklė kritinė, inžinieriai kalbėjo dar prieš kelerius metus. Esą nelaimė anksčiau ar vėliau vis tiek būtų įvykusi.
Politikai tikino, kad atsakyti už nelaimę turės autostradas prižiūrinti privati įmonė, kuri rinko didžiausius Europoje greitkelių mokesčius ir uždirbo milijardus eurų, tačiau į saugumą neinvestavo.
Kelionė užgniauždavo kvapą
Autostrada A10, kurios dalis buvo sugriuvęs tiltas, rugpjūtį, kai visa Italija atostogauja, dažniausiai būna sausakimša.
Ji vingiuoja per vieną gražiausių Italijos regionų Ligūriją, šiuo greitkeliu galima pasiekti ir kitą populiarų atostogų tašką – Prancūzijos Žydrąjį Krantą.
Kelionė palei jūrą, per kalnus nutiestu greitkeliu neprailgsta dėl įspūdingų vaizdų, tačiau tai tikras išbandymas vairuotojams dėl gausybės tunelių ir viadukų.
Įspūdingiausias jų ir buvo Morandi tiltas, dar vadinamas Bruklino tiltu, – virš Genujos miesto pakibęs gigantas, kurio aukštis 45 metrai, o ilgis kiek daugiau nei kilometras.
Keliauti šiuo tiltu teko kone kas vasarą, o pernai net keturis kartus. Dar tuomet pastebėjome, kad vietoj anksčiau buvusių keturių eismo juostų buvo paliktos tik dvi – po vieną pirmyn ir atgal.
Kvapą užgniauždavo kone kaskart juo važiuojant. Bet apie kritinę tilto būklę niekas viešai nekalbėjo, o minčių, kas bus, jei gigantiškas tiltas neatlaikys, kilo tik juo vykstant pirmą kartą.
Nerealus atrodęs tragiškas scenarijus vis dėlto ėmė ir išsipildė: antradienio vidurdienį virš Genujos miesto pakibęs tiltas ėmė byrėti.
Į apačią nugarmėjo maždaug pusantro šimto metrų tilto atkarpa, o su ja ir ant tilto spūstyje įstrigę automobiliai.
Skaičiuojama, kad žuvo 39 žmonės, trys iš jų vaikai, dar kelios dešimtys buvo sužeista.
Be poilsio dirbę gelbėtojai kelis sužeistuosius ištraukė iš po griuvėsių, dar keletas žmonių kol kas laikomi dingusiais.
„O Dieve, o Dieve! – iš siaubo šaukė apokaliptinę griūtį matę liudininkai. – Iš pradžių buvo didžiulis smūgis, po to dulkių debesis.“
„Pamanėme, kad sprogo bomba, įvyko žemės drebėjimas ar lėktuvo katastrofa, – sakė po tiltu gyvenę žmonės. – Daugybę metų gyvenome su baime, kad tiltas gali griūti.“
Daugiau kaip 400 po tiltu gyvenusių žmonių turėjo skubiai evakuotis baiminantis, kad gali griūti ir likusi viaduko dalis.
Kaltuosius jau surado
Tikslios nelaimės priežastys bus tiriamos dar ilgai, tačiau jau dabar aiškėja, kad prieš pusę amžiaus pastatytas tiltas buvo kritinės būklės.
Šiuo metu jis buvo taisomas, bet kapitalinio tilto remonto niekas neatliko dešimtmečius, nors eismo intensyvumas čia nuolat augo.
Italų žiniasklaida tilto griūtį pavadino užprogramuota tragedija, o viešumoje pasirodė daugybė nuotraukų ir liudijimų, kokia apgailėtina buvo šio milžiniško viaduko būklė.
Liudininkai pasakojo matę, kad kažkas nuo tilto atskilo ir nukrito dar tragiškos nelaimės rytą, tačiau eismas tiltu nebuvo sustabdytas.
Buvo mačiusių, kad į tiltą prieš pat nelaimę trenkė žaibas, nes tuo metu Genujoje stipriai lijo. Ar jis galėjo tapti lemtingas, kol kas neaišku.
Akivaizdu tik tai, kad tiltas, kurio saugumas nuo pat atidarymo kėlė abejonių, buvo blogai prižiūrimas.
Italijos politikai jau spėjo įvardyti tuos, dėl kurių aplaidaus darbo įvyko siaubinga tragedija.
„Atsakingi už nelaimę turi vardą ir pavardę. Ir jie yra iš organizacijos, kuri prižiūri šalies greitkelius, – žiniasklaidai sakė vicepremjeras Luigi di Maio. – Daugybę metų buvo sakoma, kad privatus verslas geriau dirba. Tačiau dabar girdime, kad vienas didžiausių koncesininkų Europoje mums aiškina, esą tas tiltas buvo saugus. Tai tik išsisukinėjimas.
Ši organizacija turėjo prižiūrėti tiltą ir to nepadarė. Jei jų kaltė bus įrodyta, koncesijos sutartis bus nutraukta, o kaltieji turės mokėti baudą, kurios dydis gali siekti iki 150 milijonų eurų.“
Infrastruktūros ministras Danilo Toninelli jau pradėjo koncesijos sutarties panaikinimo procedūrą, pareiškęs, kad šalies autostradas gali prižiūrėti ir valstybė. Esą rinkdama bene didžiausius Europoje greitkelio mokesčius, kurie kasmet auga, ši įmonė tiltą užleido.
„Nelaimės buvo galima išvengti. Tilto būklė matoma visiems, nereikia būti inžinieriumi, kad suprastum, jog jis nebuvo tinkamai prižiūrimas ir dėl to griuvo. Jis griuvo ne dėl fatališkų aplinkybių, o dėl to, kad nebuvo remontuojamas.
Šiai organizacijai mes mokame didžiausius Europoje greitkelio mokesčius. Ji uždirba milijardus, o mokesčių sumoka vos kelis milijonus ir neatlieka net būtiniausios priežiūros“, – piktinosi D.Toninelli.
Jam pritarė ir Vidaus reikalų ministerijai vadovaujantis Matteo Salvini: „Tokia organizacija kaip ši, uždirbanti milijardus, turi pasiaiškinti visiems italams, kodėl nepadarė to, ką privalėjo, kodėl neinvestavo dalies savo pelno į saugumą.“
Autostradas prižiūrinčios organizacijos vadovai gynėsi, kad tiltas buvo prižiūrimas, tačiau įvyko kai kas nenumatyto.
„Nebuvo jokio signalo, rodančio, kad tiltas pavojingas. Kaip tik šiuo metu vyko tilto dangos sutvirtinimo darbai ir jis buvo nuolat stebimas“, – gynėsi vadovai.
Buvo blogai suprojektuotas
1967 metais nutiestas tiltas tapo Italijos ekonominio renesanso simboliu, o jį suprojektavęs architektas Riccardo Morandi, pastatęs ir daugybę kitų viadukų, vadintas cemento genijumi.
Tačiau Bruklino tiltą primenantis įspūdingas statinys jau nuo pat atidarymo kėlė daugybę diskusijų.
Genujos universiteto profesorius Antonio Brencichas dar prieš dvejus metus viename interviu suabejojo tilto būkle.
Italijos žiniasklaidos po nelaimės iš archyvų iškapstytame interviu profesorius perspėjo, kad jis gali neatlaikyti šiuolaikinių automobilių srautų.
„Viadukas jau nuo pat pradžių buvo problemiškas ne tik dėl to, kad jo statybos išlaidos buvo daug didesnės nei projekte. Jo griūtį nulėmė daugybė klaidų: projektavimo, priežiūros ir sprendimo leisti per jį važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Užtenka tilto viduryje sustoti kroviniams automobiliams ir leistina jo svorio atlaikymo riba viršijama dvigubai. Be to, per kelis dešimtmečius tokių tiltų struktūros nusėda ir duoda aiškų rizikos signalą. Kai tiltas griūva, akivaizdu, kad kai kas pražiūrėta.
Morandi tilto rekonstrukcijos darbai būtų kainavę tiek daug, kad būtų buvę pigiau pastatyti naują“, – dabar įvykusios nelaimės priežastis aiškino profesorius.
Italijos vyriausybė jau prižadėjo, kad bus patikrinti visi šalies tiltai ir viadukai, o jų būklę nuolat fiksuos speciali stebėjimo sistema.
„Vyriausybė kiek įmanoma greičiau parengs išskirtinį planą, pagal kurį bus stebimos visos struktūros, ypač senesnės statybos.
Kontrolė bus ypač sugriežtinta. Negalime leisti įvykti kitai tokiai tragedijai. Visi italai turi keliauti saugiai“, – kalbėjo po nelaimės į Genują skubiai atvykęs Italijos premjeras Giuseppe Conte.
