Siras H.al-Kontaras Kvala Lumpūro oro uoste yra įstrigęs nuo kovo 7-osios. Praėjo jau 159 dienos, per kurias vyras nebuvo išėjęs į lauką įkvėpti gryno oro, nes paprasčiausiai negali.
„Aš čia tik skaičiuoju dienas“, – tvirtina vyras.
Paskutinė H.al-Kontaro viltis – Kanada. Siras tikisi, kad jam bus suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas ir jis galės palikti savo laikinus namus.
Bandė išvengti kariuomenės
Siriją 37 metų vyras paliko 2006 metais, kad išvengtų tarnybos kariuomenėje. H.al-Kontaras svajojo apie ramią ateitį svetur.
10 metų jis dirbo draudimo sektoriuje Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kol nesusidūrė su problemomis.
Pasibaigus jo vizos ir paso galiojimui H.al-Kontaras nuvyko į Sirijos ambasadą, bet pilietinio karo draskomos šalies diplomatai atsisakė atnaujinti vyro dokumentus.
Neradęs kitos išeities vyras bandė nelegaliai dirbti, tačiau pernai sausį JAE pareigūnai išsiuntė jį į Malaiziją – vieną iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioje sirai laikiną vizą gali gauti jau atvykę į šalį.
H.al-Kontaras taupė pinigus ir mėgino išskristi iš Malaizijos du kartus – pirmiausia į Ekvadorą, tačiau oro linijų bendrovė atsisakė aptarnauti vyrą.
Antrą kartą jis mėgino patekti į Kambodžą, tačiau buvo sugrąžintas į Malaiziją.
Tačiau ir ši šalis atsisakė nelaimėlį priimti atgal. Todėl šiuo metu siras laikomas pažeidusiu Malaizijos vizos galiojimo trukmę, tad yra įkalintas Kvala Lumpūro oro uosto tranzitinėje zonoje.
Dalijasi savo istorija
H.al-Kontaras naujienomis apie savo gyvenimą kasdien dalijasi socialiniame tinkle „Twitter“ taip bandydamas kovoti su vienatve.
Kiekvieną rytą siras pradeda bandydamas susisiekti su įvairiomis vyriausybių agentūromis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir žurnalistais.
Vėliau H.al-Kontaras laiką leidžia vaikštinėdamas po terminalą ir spręsdamas problemas, apie kurias jam anksčiau net nereikėdavo susimąstyti.
Antai net prausimasis ir drabužių skalbimas sirui tapo bėdomis.
„Pavyzdžiui, aš neturiu kur išdžiaustyti rūbų. Jei atsiranda galimybė juos išsiskalbti, po to juos apsivelku dar šlapius“, – pasakojo H.al-Kontaras.
Vyras pasakoja, kad nusiprausti jam pavyksta tik po vidurnakčio, nes tiktai taip išvengia keistų kitų žmonių žvilgsnių.
Laimei, terminale įstrigęs siras turi ką valgyti: oro linijų bendrovės jam tris kartus per dieną duoda maisto, o oro uoste jam taikomos nuolaidos.
„Tiesa, pastarąsias 136 dienas po tris kartus per dieną valgiau tą patį patiekalą“, – atviravo siras.
Žinoma, sudėti bluostą niekada nemiegančiame oro uoste sunku.
Pirmus mėnesius siras miegojo ant kėdžių, vėliau savanoriai jam padovanojo čiužinį, kurį vyriškis pasitiesė nuošalioje vietoje po laiptais. Tačiau bet kuriuo paros metu miegus išblaško nenutylantys pranešimai apie išskrendančius lėktuvus.
Tikisi rasti sprendimą
H.al-Kontaras tikisi, kad netrukus jam pavyks išspręsti savo problemas, kurios šiek tiek primena pagal dar įspūdingesnę tikrą istoriją sukurtą 2004 metų filmą „Terminalas“, kuriame vaidina Tomas Hanksas.
Malaizija vyrą galėtų priimti atgal, bet ši šalis nėra ratifikavusi 1951 metų konvencijos dėl pabėgėlio statuso.
„Jie man siūlo likti kiek tik reikės, bet čia aš negalėsiu nei dirbti, nei gauti pabėgėlio statuso“, – kalbėjo H.al-Kontaras.
Siras juokauja, kad vienintelė jo viltis – Marsas.
H.al-Kontaras dalyvauja NASA paskelbtoje atrankoje keliauti gyventi į Marsą, nes Žemėje vietos jam nėra.
Tiesa, viena šalis sirą gali priimti. Kanadoje vyras turi artimųjų, o grupė savanorių surinko reikiamą sumą pinigų, kad H.al-Kontaras galėtų atvykti į šią šalį, ir net sukūrė peticiją, raginančią pareigūnus greičiau imtis veiksmų.
Tačiau pabėgėlio statuso suteikimas šioje šalyje gali užtrukti iki dvejų metų, todėl bent jau kol kas H.al-Kontaras toliau išlieka įstrigęs Kvala Lumpūro oro uoste.
„Tol, kol neprarandu vilties, esu pasirengęs kovoti už save“, – viliasi siras.
