Kalbėdamas su leidinio „Kommersant žurnalistais, save tuometis šalies prezidentas vaizdavo kaip teisingus ir lemtingus sprendimus priėmusį asmenį. Tiesa, D.Medvedevas pripažino sulaukęs ir šiek tiek neigiamų reakcijų, tačiau iš esmės tikįs savo teisingumu, o esą tiek Europos Sąjunga, teik kitos valstybės greitai normalizavo santykius su Maskva ir apie įvykius Gruzijoje pamiršo.
Maža to, dėl 2008 m. įvykių Gruzijoje Rusijos ministras pirmininkas kaltino tuometį jos prezidentą Michailą Saakašvilį, negailėdamas jam aštrios kritikos.
Nors paliaubos tarp Gruzijos ir Rusijos buvo pasirašytos po penkių dienų, Maskva savo pažadų nesilaikė ir paliko Pietų Osetijoje savo kariuomenę. Galiausiai Kremlius pripažino separatistines Pietų Osetiją ir Abchaziją nepriklausomomis valstybėmis, nors tarptautinė bendruomenė to nepripažįsta iki šiol.
Prieš dešimtmetį Rusijos prezidento pareigas ėjęs D.Medvedevas Rusijos žiniasklaidai dabar tikino tuomet negalėjęs pasielgti kitaip ir įvardijo aplinkybes, dėl kurių regione vėl gali prasidėti konfliktas.
D.Medvedevas tteigė, kad konfliktas Gruzijoje kilo „dėl neatsakingo, amoralaus ir nusikalstamo Michailo Saakašvilio elgesio“. Pasak jo, nors įtampa regione buvo jaučiama dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, iki 2008 m. pasitelkus taikdarius padėtį pavykdavo suvaldyti.
„2008 m. Gruzijos valdžia su prezidentu priešakyje uždegė žalią šviesą agresijai ir atsitiko, kas atsitiko. Tai nebuvo neišvengiama. Tai buvo M.Saakašvilio ir jo aplinkos pasirinkimas“, – priekaištus tuometiniam Gruzijos prezidentui žarstė D.Medvedevas.
Tuometis Rusijos prezidentas tikino, kad prieš dešimtmetį M.Saakašvilis iš pradžių norėjo perkrauti dviejų šalių santykius, o vėliau esą tiesiog nutraukė bendravimą.
„Tačiau viena vertus, jis tikėjosi, kad naujasis Rusijos prezidentas laikysis kitokios pozicijos jo vyriausybės bei jo atžvilgiu. Kitaip tariant, kad tiesiog nesikišime į procesus, kurie ten vyks. Tikėjosi, kad nereaguosime į veiksmus, kurių bus imtasi prieš mūsų taikdarius ten ir, svarbiausia, prieš Rusijos piliečius Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.
Tačiau kita vertus, manau, kad tuo metu jis jau konsultavosi su savo sąjungininkais – visų pirma JAV“, – savo įvykių versiją pateikė D.Medvedevas.
Pasak jo, M.Saakašvilis tikėjosi, kad prasidėjus konfliktui, jį palaikys Amerika.
Gruzijai ir Rusijai pasirašius paliaubas, Maskva pagal susitarimą turėjo atitraukti savo pajėgas į pozicijas buvusias prieš karinių veiksmų pradžią, o Gruzija įsipareigojo nesiimti jėgos prieš separatistines respublikas. Tačiau Rusija šio susitarimo nesilaikė ir iš prieš konfliktą Gruzijos kontroliuotų Abchazijos ir Pietų Osetijos dalių nepasitraukė. Maža to, pripažino jas nepriklausomomis valstybėmis.
Nors kitos valstybės tokiu pačiu keliu nežengė ir pasmerkė Rusijos sprendimą, D.Medvedevas savo klaidų neįžvelgia.
„Kurį laiką galvojau ir supratau, kad geresnio varianto, nei pripažinti šias teritorijas nepriklausomomis šalimis, nėra. Siekiau užtikrinti taiką Užkaukazėje, užtikrinti stabilumą mūsų regione. Manau, tai buvo vienintelė išeitis. Premjero pareigas tuo metu ėjęs Vladimiras Putinas mano sprendimą palaikė. Žinojome, kokių reakcijų galime sulaukti“, – pasakojo D.Medvedevas.
Rusijos ministras pirmininkas tvirtino esą negalėjo palikti Abchazijos ir Pietų Osetijos klausimo „atviro diskusijai“, nes esą taip parodytų, jog Gruzija gali imtis kokių nors provokacijų ir nebus už tai baudžiama. Maža to, jis teigė, kad su tuomete Gruzijos vyriausybe susitarti tiesiog buvo neįmanoma, nes prie jos vairo stovėjo „neatsakingas žmogus“.
„Tikiu, kad kita valdžia nebūtų priėmusi tokio kvailo sprendimo pulti civilius žmones, Rusijos taikdarius ir skelbti karo Rusijai“, – kritiką žarstė D.Medvedevas.
Jis taip pat paaiškino, kodėl prieš dešimtmetį rusų tankai sustojo netoli Tblisio ir nežengė toliau.
„Mūsų tikslas buvo kitas. Norėjome išvaryti Gruzijos pajėgas iš Cchinvalio ir sustabdyti tolesnius karinius veiksmus.
Tai leido mums ne tik nuraminti padėtį Gruzijoje, Osetijoje, Abchazijoje, bet ir pasiekti gana stabilius santykius su Europos Sąjunga ir kitomis šalimis.
Sulaukėme, be abejo, kai kurių priekaištų, pavyzdžiui, dėl atsako Gruzijai proporcingumo. Tačiau svarbiausia, jog buvo padaryta išvada, kad agresijos pirmoji ėmėsi Gruzija. Nemaniau, kad verta žengti toliau, todėl priėmiau sprendimą apgręžti tankus“, – tvirtino D.Medvedevas.
Tiesa, besidžiaugdamas neva sukurtu stabilumu regione, Rusijos ministras pirmininkas čia pat perspėjo, kad galimi nauji konfliktai. O priežastis tam – Gruzijos siekis prisijungti prie NATO.
D.Medvedevas sakė, kad NATO planai ilgainiui pasiūlyti narystę Gruzijai yra „absoliučiai neatsakingi“ ir „kelia grėsmę taikai“.
„Kai mus pradeda supri vis daugiau NATO valstybių, o jų skaičius vis didėja, be abejo, negalime sėdėti ramiai. Kitaip tariant, NATO plėtra – tai vienareikšmė grėsmė Rusijai“, – kalbėjo D.Medvedevas.
