Rusijos pilietę pasamdė JAV slaptoji tarnyba. Ji ir suteikė moteriai prieigą prie slaptos informacijos. Dokumentuose, kurie jai buvo prieinami, šnipė galėjo rasti ir prezidento bei viceprezidento darbotvarkę.
Slaptosioms tarnyboms moteris dirbo ketverius metus. Įtarimai kilo JAV valstybės departamento regioninio saugumo tarnybos (RSO) tyrėjams 2016 metais, vykdant standartinę darbuotojų patikrą.
Tarnybos veikti neskubėjo
RSO pareigūnai tyrimo išvadas paskelbė 2017-ųjų sausį, tačiau saugumo tarnybos dar kelis mėnesius neskubėjo veikti – greičiausiai norėdamos išvengti žinios apie klaidą išplitimo.
Moteris, kurios tapatybė nėra atskleidžiama, buvo atleista tik praėjusią vasarą po to, kai saugumo tarnybos panaikino šnipės leidimą dirbti.
Kaip tik tuo metu Kremlius įsakė daliai JAV diplomatų palikti šalį dėl paskelbtų naujų sankcijų Rusijai.
Daugiau nei 750 JAV pareigūnų išsiuntimas iš šalies suteikė priedangą atleisti šnipinėjusią moterį.
Saugumo tarnybų pareigūnai bandė užglaistyti situaciją tvirtindami, kad ši moteris nebuvo reikšminga ambasados darbuotoja, tačiau neatmetė tikimybės, kad ji galėjo būti šnipė.
„JAV saugumo tarnybos pripažįsta, kad visi užsienio šalių piliečiai, kurie dirba ambasadose, gali būti paveikti kitų šalių žvalgybininkų, – skelbiama saugumo tarnybų pareiškime. – Tai pabrėžiama Rusijoje, kur pašalinių darbuotojų pareigos yra apribotos iki vertimo, kultūrinės ir administracinės pagalbos.“
Išdavė susitikimai su FST
Saugumo tarnyba yra JAV nacionalinio saugumo departamento dalis, kuri pasaulyje turi daugiau kaip 150 atstovybių. Jų misija yra „apginti šalies vadovus ir finansinę bei pagrindinę JAV infrastruktūrą“.
Žinia, kad šios tarnybos į darbą ambasadoje Maskvoje priėmė dirbti FST šnipę, galėtų labai pakenkti jų reputacijai.
„The Guardian“ žurnalistai bandė susisiekti su įtariama šnipe, tačiau ji atsisakė komentuoti savo darbą ambasadoje ir jai mestus kaltinimus.
RSO pareigūnai saugumo tarnybų darbuotojų patikrą vykdo kas 5 metus. Skelbiama, kad moteris turėjo priėjimą prie saugumo tarnybų vidaus tinklo ir elektroninio pašto bei padirbtų pinigų stebėjimo sistemos.
„Ją išdavė nuolatiniai susitikimai su FST pareigūnais, o jų buvo daugybė“, – tvirtino istoriją atskleidęs šaltinis.
2016 m. įsilaužimų priežastis?
Paaiškėjus, kad ambasadoje galimai dirba šnipė, apie tai buvo pranešta devyniems aukšto rango saugumo tarnybų pareigūnams.
Tuo pat metu atskirus tyrimus pradėjo Centrinė žvalgybos valdyba ir Federalinis tyrimų biuras, tačiau buvo tikimasi, kad iniciatyvos imsis saugumo tarnybos, kurios nusprendė iš karto nereaguoti.
„Ji priėjo ne tik prie dabartinių valstybės lyderių darbotvarkės, bet ir prie buvusių. Taip pat ir jų žmonų“, – teigė šaltinis.
Rusė nepastebėta galėjo rinkti informaciją ilgą laiką.
„Su ja asmeniškai bendravo ir dalis kolegų asmeniniu elektroniniu paštu. Tai yra draudžiama“, – pasakojo šaltinis.
Išlieka neaišku, kokią informaciją moteris perdavė FST pareigūnams. Saugumo tarnybos taip pat neatskleidžia, kodėl ji buvo pasamdyta dirbti ir kokia patikra buvo vykdoma tuo metu.
Manoma, kad šis incidentas galėtų prisidėti prie specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vykdomo tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
