Šiltais orais kone nuo balandžio besidžiaugianti Lietuva – ne išimtis pasaulyje. Kone visame Šiaurės pusrutulyje – nuo Kalifornijos iki Japonijos, nuo Alžyro iki Arkties – ši vasara svilina neįprastu karščiu.
Nors poilsiautojams saulėti orai – grynas malonumas, sausra nuskurdino žemės ūkį. O išsausėjusiuose miškuose ir krūmynuose kylantys gaisrai jau nusinešė dešimčių žmonių gyvybę.
Karštis alina ir silpnesnės sveikatos žmones.
Mažiausiai 80 japonų mirė, o dar tūkstančiai kreipėsi į medikus dėl širdies problemų, kurias sukėlė didesnė negu 40 laipsnių kaitra.
O nuo karščio oro kondicionieriais besiginančioje Kalifornijoje ėmė trūkti elektros energijos.
Šilumos banga Šiaurės pusrutulyje šiemet pagrįstai gali būti vadinama rekordine.
Alžyrui priklausančioje Sacharos dykumos meteorologijos stotyje buvo užfiksuota 51,3 laipsnio temperatūra – tokio karščio Afrikos žemyne dar nebuvo.
Rekordų būta ir daugiau – šiųmetė liepa karščiausia Pietų Kalifornijos, Rytų Kanados ir Norvegijos istorijoje.
Omane užfiksuota neįprastai karšta naktis – temperatūra tamsiuoju paros metu nukrito tik iki 42,6 laipsnio pagal Celsijų.
Kodėl tai vyksta? Kaip „Lietuvos rytui“ aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas, ekstremalius gamtos reiškinius lemia klimato kaita.
„Tai pasireiškia ir tokiais karščiais, kokie yra dabar. Žinoma, ekstremalių gamtos reiškinių yra buvę ir anksčiau, tačiau vykstant globaliniam atšilimui tokie procesai stiprėja ir dažnėja“, – teigė klimatologas.
Nusiaubė baisūs gaisrai
Karštis tragiškai paženklino Atėnų apylinkes.
Netoli Graikijos sostinės įsiplieskę gaisrai savaitės pradžioje nusinešė daugiau nei 80 žmonių gyvybę, dar beveik 200 patyrė įvairių sužalojimų.
Pajūrio kurortą Matį liepsnos apėmė akimirksniu, todėl ne visi dūmų uždangoje pasiklydę žmonės sugebėjo pasiekti jūrą.
Joje gelbėtojai rado šimtus nuo ugnies pabėgusių žmonių.
Keliose vietose įsiplieskę gaisrai sunaikino tūkstančius namų, o nelaimės vietoje apsilankęs Constantine Michalosas palygino matomą vaizdą su karo zona: „Tai panašu nebent į visiškai subombarduotą Sirijos miestą.“
Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą, bet dingusiųjų paieškos užtruko ilgiau. Ugniagesiams į pagalbą atvyko ir specialistų iš Italijos bei Kipro.
Tarp aukų atsidūrė ir medaus mėnesį Graikijoje praleidęs airis. Brianas O’Callaghanas-Westroppas atsiskyrė nuo žmonos Zoe Holohan, kai juos važiuojančius automobiliu pasivijo gaisras ir teko gelbėtis pėsčiomis.
Z.Holohan pavyko pasiekti paplūdimį. Dėl rankų ir galvos nudegimų ji atsidūrė ligoninėje, o trečiadienį moters šeima patvirtino žinią apie jos vyro mirtį.
Kepantis žemynas susivienijo
Pietinė Europa dažniau siejama su svilinančiu karščiu ir dėl išsausėjusių krūmynų kylančiais gaisrais, tačiau už poliarinio rato liepsnų tikimasi rečiau.
Vis dėlto Šiaurės Švedijoje pastarosiomis savaitėmis įsiplieskė kelios dešimtys gaisrų. Nelaimės zonų miškuose tiek daug, kad gelbėtojams padeda ir ugniagesiai iš užsienio.
Kad ir tokiomis siaubingomis sąlygomis, pastarosiomis dienomis žinių apie susivienijusias šalis pasirodė labai daug.
Švedams gesinti miškus padeda norvegai, italai, prancūzai, lietuviai, lenkai, danai, portugalai ir austrai.
Beje, Švedija gaisrus gesino net bombomis.
Šalies karinių oro pajėgų pilotai mėtė lazeriu kontroliuojamas bombas, kurios sprogdamos išsiurbia deguonį, reikalingą ugniai, ir taip sumažina liepsnas.
Latvija, kur sudegė 800 hektarų miško, už pagalbą padėkojo Lietuvos ir Baltarusijos ugniagesiams, talkinusiems per liepsnų gesinimo operacijas.
Kai kuriose Rytų Vokietijos dalyse rimtesnio lietaus nebuvo nuo balandžio pabaigos, tad ūkininkai jau paskelbė šią vasarą blogiausia iš visų, kurias atsimena.
Tiesa, visoje Vakarų Europoje penktadienį meteorologai jau žadėjo lietų, tad karščius savaitgalį turėtų nuplauti audros.
Atgaivino karštus prisiminimus
Kepinančiu karščiu, visai nebūdingu lietumi garsėjančioms Jungtinės Karalystės saloms, britai iš pradžių džiaugėsi. Pajūrio gyventojai pastebėjo, kad Lamanšo sąsiaurio vanduo paskutinę liepos savaitę buvo šiltesnis nei Kalifornijos paplūdimiuose.
Saulė padėjo atskleisti ir malonių paslapčių.
Vieno Derbišyro dvaro kieme nugeltus žolei atsiskleidė XVII a. sukurtas raštas, kadaise buvęs apsodintas skirtingomis gėlėmis ir išklotas plytelėmis, o vėliau sunaikintas.
Išdegusi žolė, išsilydęs Glazgo mokslo centro stogas, nauji karščio rekordai – šios vasaros britų kasdienybė.
Jorko dvasininkai žmones kvietė atsivėsinti šaltose bažnyčiose.
O Londono gyventojai su kartėliu šaipėsi iš žinios, kad pagrindinėje metro linijoje oro kondicionierius bus įrengtas tik 2030 metais: „Neblogai, liko laukti tik 11 su puse metų.“
Karštis atgaivino kai kurių vyresnio amžiaus žmonių prisiminimus apie 1976 m. karščio bangą.
„Atsimenu, dėl karščių net naktį nebuvo įmanoma miegoti. Išbandėme rūsį, bet ten buvo pernelyg ankšta, o sode labai anksti pažadindavo saulė.
Tuo metu nesupratau, kad kenčiu nuo vienos didžiausių stichijų per visą šalies istoriją“, – rašė BBC mokslo redaktorius Davidas Shukmanas.
Tąkart situacija buvo tokia sudėtinga, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė netgi įkūrė naują sausros ministro postą.
Jį užėmusio Denio Howello pareiga buvo priminti žmonėms vartoti kuo mažiau vandens – dėmesį politikas patraukė patikinęs, kad jį taupo maudydamasis vonioje kartu su žmona.
Prieš 42 metus karščio banga buvo labiau išimtis negu taisyklė, bet dabar tokių vasarų daugėja.
Nors mokslininkai kalba, kad dėl ekstremalių temperatūros pokyčių kalta klimato kaita, tyrėjai turi ir kitą paaiškinimą – atmosferos sraujymių virsmus.
Šie stipraus vėjo gūsiai, tarsi srovės vandenyne, keliauja kelių kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus iš vakarų į rytus ir reguliuoja orus visame pasaulyje.
Sustiprėjusios sraujymės atneša audras, o lėtos – ramias dienas. Kai kurie mokslininkai mano, kad būtent jos ir įkaitino Europą.
„Šiuo metu atmosferos sraujymės labai silpnos, todėl aukšto slėgio zonos toje pačioje vietoje užsibūna labai ilgai“, – aiškino Bristolio universiteto klimatologas Dannas Mitchellas.
Nepadėjo ir pasiruošimas
Karščiai užplūdo ne tiktai Europos, bet ir Amerikos žemyno šiaurę.
Kanadoje šią vasarą jau buvo 18 dienų, kai temperatūra buvo perkopusi 30 laipsnių. Pernai vasarą Toronte tokių dienų buvo tik devynios.
Šalyje dėl kilusios karščio bangos liepos mėnesį mirė mažiausiai 70 žmonių.
Monrealio visuomenės sveikatos departamento gydytojas Davidas Kaiseris teigė, kad daugiausia nukentėjo žmonės, kurie gyveno vieni, skundėsi sveikatos sutrikimais ir namuose neturėjo oro kondicionieriaus.
Kvebeko provincijos gelbėjimo tarnybos per dieną sulaukdavo net 1,2 tūkst. skambučių dėl pablogėjusios sveikatos.
Beje, Monrealyje dėl karščio bangos kilo neįprasta problema – morguose neliko vietų, nes mirė neįprastai daug žmonių.
„Tai pirmas kartas, kai miesto lavoninės perpildytos dėl tokios priežasties“, – tvirtino Monrealio koroneris Jeanas Brochu.
Miestas turėtų būti pasiruošęs, nes 2002 m. tapo pirmuoju miestu, kuris parengė specialų planą, kaip elgtis užklupus karščiams.
Tiesa, jau 2010 m. jį teko tobulinti, nes pakilus temperatūrai Monrealio apylinkėse nuo karščio mirė daugiau nei 100 žmonių.
Pritrūko net elektros
Kalifornijos valstiją šį mėnesį užklupo ne viena, bet dvi karščio bangos.
Per pirmąją liepos savaitę termometrų stulpeliai viršijo ne vieną rekordinę ribą.
Naktį iš liepos 5-osios į 6-ąją Santa Barbaros apylinkėse užfiksuotas beveik 38 laipsnių karštis.
O įdienojus Los Andžele termometro stulpeliai rodė beveik 44 laipsnius.
Antroji karščio banga vakarinei Jungtinių Valstijų pakrantei smogė su nauja jėga – temperatūrą šią savaitę kilo iki sunkiai ištveriamų 49 laipsnių.
Nors Kalifornija ir saulė – o pastaraisiais metais ir sausra – neatsiejami dalykai, klimatologai vis tiek yra nustebę.
„Įprasta, kad slėniuose toliau nuo jūros Kalifornijoje temperatūra perkopia 43 laipsnius, bet pakrantėje ir Los Andžele tokie karščiai yra neįprasti“, – tvirtino Kalifornijos universiteto Los Andžele klimatologas Danielis Swainas.
Užklupus karščiams valstijos gyventojai sulaukė ir neįprasto valdžios prašymo.
Elektros sistemų prižiūrėtojai prašė žmonių nesinaudoti oro kondicionieriais, indaplovėmis ir kitais daug elektros sunaudojančiais prietaisais nuo 17 iki 21 valandos, nes valstijoje ėmė trūkti elektros energijos.
Tokios rekomendacijos pasirodė po to, kai pirmadienio vakarą keliems tūkstančiams žmonių dėl pernelyg didelės apkrovos staiga nutrūko elektros energijos tiekimas.
Grėsmė olimpiadai
Dar prieš porą savaičių Japoniją siaubė rekordiškai smarkios liūtys, jų sukelti potvyniai ir purvo nuošliaužos pražudė mažiausiai 220 žmonių, bet lietų greitai pakeitė svilinantis karštis.
Japonijoje kilusi karščio banga per savaitę pražudė mažiausiai 80 žmonių. Karščiai šalyje jau yra paskelbti gamtos katastrofa.
Kumagajos mieste pirmadienį temperatūra siekė 41,1 laipsnio. Tokijuje termometro stulpelis irgi viršijo 40 laipsnių ribą.
„Pastarosios kelios dienos priminė gyvenimą saunoje“, – kalbėjo Tokijo gubernatorius Yuriko Koike.
Daugiau nei 35 tūkst. žmonių dėl karščio bangos šį mėnesį atsidūrė ligoninėje.
Japonijos katastrofų valdymo agentūra prisipažino nuo veiklos pradžios 2008 m. tokios situacijos dar neregėjusi.
Karščio banga šienavo ne vien senyvus ir širdies ligomis sergančius asmenis. Grįždamas iš išvykos su klase sąmonę prarado ir mirė 6 metų berniukas.
„Turime imtis būdų, kad apsaugotume moksleivius“, – ragino Japonijos ministrų kabineto sekretorius Yoshihide Suga.
Vyriausybė paskelbė, kad bus skirta lėšų iki kitos vasaros visose šalies mokyklose įrengti oro kondicionierius.
Šias sistemas dabar turi tik mažiau nei pusė mokyklų.
Y.Suga taip pat tvirtino, kad jeigu karščio banga užsitęs, mokyklos bus priverstos pratęsti ir mokinių atostogas.
Japonai jau pradėjo nerimauti net dėl 2020-ųjų olimpinių žaidynių Tokijuje.
Mokslininkai tvirtina, kad dėl ekstremalių temperatūrų per olimpiadą gali būti pavojinga rengti bėgimo ar kitas varžybas.
„Organizatoriai turi pagerinti dabartinę situaciją.
Reikia apsvarstyti net idėją perkelti maratono varžybas į Hokaido prefektūrą šalies šiaurėje arba pradėti bėgimą 2 valandą nakties“, – siūlė tyrimą atlikęs Tokijo universiteto profesorius Makoto Yokohari.
Žaidynių organizatoriai savo ruožtu tvirtina, jog 2019 metų liepą bus atlikti bandymai priemonių, kuriomis bus mėginama sumažinti alinantį liepos mėnesio karštį.
Olimpiada Tokijuje po dvejų metų vyks nuo liepos 24-osios iki rugpjūčio 9-osios.
Kai Tokijas rengė olimpines žaidynes 1964 metais, organizatoriai nusprendė varžybas nukelti į vėsesnį spalio mėnesį.
Savaime ritasi viščiukai
Nukentėjo ir kitos Azijos dalys. Dar anksčiau šią vasarą karščiai prasidėjo Pakistane – per ramadaną temperatūra siekė net iki 45 laipsnių.
Musulmonai šventąjį mėnesį negalėjo nei valgyti, nei gerti, tad nuo kaitros slėpėsi pavėsyje ir gaivinosi fontanuose.
Bet Karačyje kaitra vis tiek pražudė 65 žmones, o žuvusiųjų skaičius visoje šalyje dėl duomenų trūkumo išlieka neaiškus.
O Pietų Korėjoje dėl šilumos iš dangoraižių netgi ėmė kristi langai išsilydžius stiklą laikančiam silikonui. Vienas žmogus pranešė apie netikėtai užsidegusią saulėtame kambario kampe paliktą latekso pagalvę.
Neįprastų reiškinių buvo ir daugiau. Kangvono provincijoje balkone paliktoje dėžutėje išsirito vienas viščiukas, nors kiaušinių niekada neperėjo višta. Už ją darbą atliko vasaros kaitra.
Vasara Lietuvoje irgi pasižymėjo išskirtinumais
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas tvirtino, kad vasara Lietuvoje pasižymėjo keliais išskirtinumais. Visų pirma vasara šiais metais prasidėjo labai anksti.
„Klimatologinė vasara į Lietuvą atėjo gegužės mėnesį. Šis mėnuo irgi buvo rekordiškai šiltas. Tokios šiltos gegužės neturėjome daugiau nei 50 metų. Dalyje Lietuvos buvo užregistruota sausra ir šalyje paskelbta ekstremali situacija“, – teigė D.Valiukas.
Nors Lietuvoje termometro stulpeliai nepagerino ankstesnių rekordų, aukštesnė nei 30 laipsnių temperatūra Lietuvoje anksčiau nebuvo toks įprastas reiškinys kaip šią vasarą.
„Pažvelgę keliasdešimt metų atgal galime pamatyti, kad aukštesnė nei 30 laipsnių temperatūra būdavo reta. Dabar dėl globalios klimato kaitos tai Lietuvoje nieko nestebina ir tampa norma“, – pasakojo klimatologas.
Oficialios statistikos apie mirties atvejus dėl karščių Lietuvoje nėra, tačiau, kaip ir visame pasaulyje, galima pastebėti bendrą tendenciją, kad vyraujant karščiams išauga žmonių mirtingumas.
Klimatologas D.Valiukas teigė, kad į rizikos grupę patenka tie, kurie lauke dirba fizinį darbą, taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. „Žmonės dažnai neįvertina kilusios rizikos. Kilus karščiams reikia elgtis atsakingai ir nekelti pavojaus savo sveikatai“, – kalbėjo D.Valiukas.
Likusi vasaros dalis, anot D.Valiuko, bus šiltesnė nei visada, tačiau klimatas ir toliau svyruos tarp kaitros ir liūčių.
„Pagal dabartines tendencijas ir prognozes artimiausios keturios savaitės turėtų būti vidutiniškai šiltesnės, nei įprastai būna Lietuvoje, – tvirtino D.Valiukas. – Bus apie pusantro laipsnio šilčiau nei šių mėnesių vidurkis, o tai turėtų pasijusti.“
