Kalbos apie pirmadienį Helsinkyje rengtą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą iki šiol netyla.
D.Trumpas buvo priverstas teisintis, kad buvo ne taip suprastas, kai pareiškė tikintis V.Putino žodžiais, neigiančiais JAV žvalgybos agentūrų išvadą, kad Maskva kišosi į Amerikos prezidento rinkimus.
Be to, JAV lyderis sulaukė daug kritikos, nes kone vieningai daug aistrų sukėlusio pasirodymo Suomijoje laimėtoju buvo paskelbtas Rusijos prezidentas, mat jam atvirai nuolaidžiavo D.Trumpas.
Bet jam pačiam atrodo kitaip.
„Susitikimas su Rusijos prezidentu buvo visiškai pasisekęs, to nesuprato tik tikrieji žmonių priešai – melaginga žiniasklaida“, – aiškino D.Trumpas, vėl maišydamas su žemėmis jam nepritarusius JAV žurnalistus.
Dėl to JAV lyderis pranešė pakviesiantis V.Putiną rudenį į Baltuosius rūmus.
„Lauksiu mūsų antrojo susitikimo, kad galėtume aptarti mums svarbius klausimus – terorizmo sustabdymo, saugumo Izraelyje, branduolinio nusiginklavimo, kibernetinių atakų, Ukrainos, taikos Viduriniuose Rytuose, Šiaurės Korėjos. Kai kurie atsakymai lengvi, kai kurie sunkūs, bet viską galima išspręsti“, – rašė JAV lyderis.
Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas pranešė, kad Kremlius sutiktų tartis dėl tokio susitikimo. Tiesa, žinia nustebino net JAV žvalgybos direktorių Daną Coatsą, kai jis apie Baltųjų rūmų užmojį priimti V.Putiną sužinojo dalyvaudamas Aspeno saugumo forume Kolorado valstijoje.
„Gal galėtumėte pakartoti?“ – naujieną perskaičiusios moderatorės paprašė žvalgybos vadovas.
Vos neišdavė amerikiečių
Nerimą sukėlė ir JAV lyderio užuomina apie svarstomą V.Putino pasiūlymą mainais į leidimą amerikiečiams apklausti 12 Rusijos žvalgybininkų, kurie kaltinami kišęsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, leisti apklausti ir 12 amerikiečių.
Nors Helsinkyje šį pasiūlymą D.Trumpas vadino neįtikėtinai dosniu, vėliau pareiškė to nedarysiantis.
Tarp šių JAV piliečių esantis buvęs Amerikos ambasadorius Michaelas McFaulas ir Rusijos persekiojamas kalėjime mirusio Sergejaus Magnitskio advokatas Billas Browderis džiaugėsi, kad savų piliečių išdavimui kelią užkirto ir JAV Senatas.
„Esu dėkingas, kad D.Trumpas nesiruošia manęs atiduoti į V.Putino rankas, kad mirčiau Rusijos kalėjime“, – teigė investuotojas B.Browderis.
Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders patvirtino, kad V.Putino vizitui rudenį jau ruošiamasi. Pastarąjį kartą Rusijos lyderis JAV lankėsi 2015 m., kai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos paraštėse su Baracku Obama aptarė Ukrainos ir Sirijos klausimus.
Siūlė slaptą sandėrį dėl Ukrainos?
Po pirmadienio susitikimo pasigirdo ir daugiau nerimą keliančių žinių. Nors iki šiol nėra aišku, apie ką lyderiai dvi valandas kalbėjosi už uždarų durų tik su vertėjais, Rusijoje paviešinta viena galima pokalbių detalė.
Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas pripažino, kad V.Putinas užsiminė su Amerikos prezidentu aptaręs galimybę Rytų Ukrainoje organizuoti referendumą.
Pasak diplomato, Rusijos prezidentas pateikė D.Trumpui konkrečius pasiūlymus, kaip išspręsti konflikto Ukrainoje klausimą, tačiau apie tai per spaudos konferenciją nekalbėjo, kad JAV lyderis turėtų laiko juos apgalvoti.
A.Antonovas daugiau detalių apie pokalbį nepateikė. V.Putinas susitikimo su D.Trumpu turinį papasakojo susitikime su ambasadoriais, tai patvirtino du jame dalyvavę diplomatai.
JAV prezidentas taip pat užsiminė, kad Helsinkyje aptarė Ukrainos reikalus, tačiau nepaminėjo, jog buvo kalbama apie Rusijos pasiūlymą Luhanske ir Donecke surengti referendumą. To dabar nekomentuoja nei Maskva, nei Vašingtonas.
Rytų Ukrainoje konfliktas tęsiasi nuo 2014 metų pradžios, kai ten pradėjo veikti prorusiški separatistai, o Kremlius aneksavo Krymo pusiasalį, vėliau savo okupaciją taip pat mėginęs pateisinti nelegaliai surengtu referendumu. V.Putino pasiūlyta idėja taip išspręsti 4 metus trunkantį konfliktą gali sukelti didelį nepasitenkinimą Ukrainoje ir Europoje. Sąjungininkai Europoje pabrėžia, kad taiką Ukrainoje galima pasiekti tik vykdant įsipareigojimus, pasiektus 2015 metais Minske.
