Antradienį kone visame pasaulyje žiniasklaidos priemonės mirgėjo antraštėmis, kurias gerai reziumavo Suomijos dienraščio „Kauppalehti“ pirmasis puslapis: „D.Trumpas – 0, V.Putinas – 1“.
Kad ir koks būtų šio susitikimo rezultatas, dabar svarstoma, kas laukia Rusijos ir JAV santykių.
Kad ir kaip Rusija dabar džiaugiasi, kad D.Trumpas jai tapo geriausiu JAV prezidentu, kokį tik galėjo įsivaizduoti Kremlius, ateitis gali būti ne tokia šviesi.
Rusijos žiniasklaida alsavo pasigėrėjimu savo prezidentu, tačiau atsirado ir suprantančių, kad ateityje tikėtis rožėmis kloto kelio nereikėtų.
„Kuklus D.Trumpas nublanko prieš V.Putiną. Aišku, kad jis pasirodė geriau.
Tai kelia pasididžiavimą, bet ir verčia nerimauti – laimėti prieš D.Trumpą nereiškia laimėti prieš visą JAV politinę klasę.
Baisu, kad Vašingtonas gali į tai atsakyti“, – rašė Rusijos leidinys „Moskovskij komsomolec“.
Tai, ko gero, ir yra pagrindinė priežastis Kremliui nerimauti.
Mat po spaudos konferencijos, kurioje D.Trumpas kone išsižadėjo apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus pranešusių Amerikos žvalgybos agentūrų ir teigė pasikliaunantis V.Putino žodžiu, kad kišimosi nebuvo, Vašingtono jausmai Rusijai tikrai nesušvelnės.
O bet kokius Baltųjų rūmų mėginimus toliau artėti su Maskva amerikiečių politinis elitas gali vėl paskelbti išdavyste.
Maža to, iš visų pusių skriejančios patyčios D.Trumpą, kuriam rūpintis įvaizdžiu yra itin svarbu, gali paskatinti visiškai neprognozuojamam kerštui.
Kritikos D.Trumpui negailėjo net jo partijos nariai. Respublikonų senatorius Johnas McCainas pareiškė, kad tai buvo vienas iš gėdingiausių JAV prezidento pasirodymų.
Pasirodymą kritiškai įvertino ir politologai.
Helsinkio universiteto profesorius Veli Pekka Tynkkynenas „Lietuvos rytui“ sakė, kad, jo nuomone, Rusijos lyderis su klausimais spaudos konferencijoje susidorojo geriau.
„Jis ne tik paneigė, kad padėjo D.Trumpui laimėti rinkimus, bet ir pateikė savų kaltinimų Amerikai dėl daromos įtakos Rusijoje, taip, galima sakyti, permesdamas kamuolį į kitą tinklo pusę. Tokio gebėjimo JAV lyderis neparodė“, – svarstė Rusijos ekspertas.
Dėl to, kad JAV prezidentas nusprendė pareikšti, esą Vašingtonas yra kaltas dėl pablogėjusių šalių santykių lygiai taip pat kaip Maskva, pradėta kalbėti net apie jo doktrinos pasikeitimą.
„Jo šūkis „Amerika pirmiausia“ pavirto į „Pirmiausia – aš“, – rašė naujienų agentūros AP apžvalgininkai.
Regis, tokią situaciją dar jam nepalikus Europos prognozavo kitų Senojo žemyno šalių atstovai. NATO susitikime sukritikuotos Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas dar prieš JAV ir Rusijos prezidentų susitarimą skėlė: „Mes nebegalime visiškai pasitikėti Baltaisiais rūmais.“
Svarbu, kad ir H.Maasas paminėjo ne visą Ameriką, o tiktai D.Trumpo rezidenciją. Regis, tai atspindi, kad europiečiai vis dažniau ima ieškoti ryšių su Vašingtonu kitais kanalais išvengdami neprognozuojamo prezidento.
O kaip dėl Sirijos, Ukrainos ir kitų klausimų, kuriuos prezidentai teigė aptarę? Jais pažangos kol kas sunku tikėtis, nes pažadų konkuruoti energetikos rinkoje ar spręsti Ukrainos ar Sirijos klausimus net ir paprašyti jie detalizuoti negalėjo.
Dar prieš susitikimą kalbintas Helsinkio universiteto Rusijos ir Rytų Europos studijų centro Aleksandro instituto tyrimų vadovas Markku Kivinenas tikino, jog Sirijos situacija išlieka sudėtinga, todėl staigių pokyčių ten tikėtis sunku.
„Tai yra ne dėl to, kad lyderiams trūktų politinės valios.
Tiesiog prezidentai nėra nepriklausomi, o ypač svarbų vaidmenį tarpusavio santykiuose vaidina kariuomenė ir karinė pramonė“, – „Lietuvos rytui“ aiškino politologas.
