Nepaisant abipusių karingų pareiškimų ir bandymų kaišioti pagalius į ratus, JAV ir Rusijos prezidentai susitiko Helsinkyje. Dėl ko buvo susitarta ar nerasta bendros kalbos, žino tik jie. Pasaulis anksčiau ar vėliau pamatys, kur papūs politikos vėjai.

Vakar JAV ir Rusijos prezidentai susitiko Baltijos jūros pakrantėje, tačiau už uždarų durų aptarė kur kas tolimesnius kraštus. 72 metų Donaldo Trumpo ir 65 metų Vladimiro Putino susitikimas bombos nesusprogdino, tačiau privertė kilstelėti antakius.

Daug spektaklio, bet mažai turinio. Taip pastaraisiais metais kalbama apie kone kiekvieną D.Trumpo susitikimą su užsienio lyderiais.

Ne išimtis ir šis istoriniu vadintas pokalbis su Rusijos prezidentu V.Putinu. Suomijoje, kuri pasirinkta dėl artumo Rusijai geografiškai, o Vakarams – morališkai, susitikę lyderiai aptarė opiausias globalines krizes.

Ką V.Putinas su D.Trumpu sutarė už uždarų durų, kur dvi valandas – pusvalandžiu ilgiau, nei planuota, – kalbėjosi lydimi tik vertėjų, nebūtinai sutapo su tuo, ką jie po to sakė žurnalistams.

JAV prezidentas žėrė pagyras Rusijai, taip itin nustebindamas žiniasklaidą ir net savo artimus sąjungininkus. O šalia jo stovėjęs V.Putinas amerikiečio keliaklupsčiavimą išklausė ramiu veidu. 

Kamuolys vienoje pusėje?

Prezidentai šypsojosi vienas kitam, po pareiškimų spaudė vienas kitam ranką, o D.Trumpas net gavo iš V.Putino rankų Rusijoje vykusio pasaulio vyrų futbolo čempionato kamuolį.

Tiesa, kalbant futbolo terminais, po susitikimo pasigirdo nuomonių, kad daugiau įvarčių skriejo į JAV prezidento vartus. Dažniausiai mėgstantis atsidurti dėmesio centre šįkart jis rampos šviesoje užleido vietą V.Putinui, kurio žodžiams nėkart nedrįso paprieštarauti.

Daugiausia nuostabos sukėlė JAV prezidento atsakymas į klausimą, kuo jis tiki labiau – apie Maskvos kišimąsi į prezidento rinkimus pranešusiomis nuosavomis žvalgybos institucijomis ar Rusijos lyderio žodžiu: „Prezidentas V.Putinas sakė, kad tai ne Rusija. Neturiu pagrindo manyti, kad tai galėtų būti ji.“

„Kartais atrodė, kad D.Trumpas žaidžia vienoje pusėje su V.Putinu. Tai buvo labai iškalbingas momentas. Vakarų žiniasklaida klausė prezidentų apie galimą kišimąsi, bet abu prezidentai sutartinai tai paneigė“, – „Lietuvos rytui“ sakė Helsinkio universiteto profesorius ir Rusijos ekspertas Veli Pekka Tynkkynenas.

Privertė vienas kitą laukti

Į Helsinkį D.Trumpas atvyko sekmadienį. Vykstant iš oro uosto raustantį Helsinkio dangų raižė sraigtasparniai, iš viršaus prižiūrintys tvarką mieste.

Prieš susitikimą JAV lyderis, kaip ir anksčiau, stebino nuotaikų kaita. Iš ryto pareiškęs, kad jo lūkesčiai dėl derybų labai maži, vėliau viešbutyje „Hilton“ laukdamas akistatos su Rusijos prezidentu D.Trumpas užsipuolė saviškius.

„Mūsų santykiai su Rusija niekada nebuvo tokie blogi. Dėl to kalti ilgi JAV kvailumo metai, o dabar – ir suklastota raganų medžioklė“, – „Twitter“ rašinėjo JAV prezidentas.

Taip reaguoti D.Trumpą privertė paskutinės akimirkos staigmena. Likus vos trims dienoms iki susitikimo Helsinkyje JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris pateikė kaltinimus 12 Rusijos žvalgybininkų dėl kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus 2016-aisiais ir kibernetinių atakų rengimo.

O V.Putinas į susitikimą, regis, neskubėjo. Suomijoje jis nusileido jau praėjus laikui, kada turėjo prasidėti lyderių susitikimas.

Tiesa, D.Trumpas taip pat atsakė tuo pačiu. Galynėtis nusprendęs politikas nepanoro palikti viešbučio, kol V.Putinas neįžengs į prezidentūrą, taip ir jį priversdamas laukti.

Kai galų gale susėdo pokalbio, prieš užveriant duris žurnalistams pozuodami prezidentai vengė šypsotis. Atkreiptas dėmesys, kad V.Putinas ant stalelio buvo pasidėjęs sąsiuvinį su rašikliu, o D.Trumpas sėdėjo tuščiomis.

Pasklido kalbos, jog JAV lyderis tokio susitikimo prie keturių akių pageidavo nenorėdamas, kad pagalbininkai užfiksuotų tai, kas buvo sakoma, o vėliau nenutekintų spaudai.

Prieš susitikimą lyderių kūno kalba įsiminė stebėtojams. Vienu metu D.Trumpas netgi mirktelėjo V.Putinui – iškart pasipylė spėlionės, ką tai galėtų reikšti.

Šypseną keliančių momentų buvo ir daugiau – padovanotą futbolo kamuolį D.Trumpas švystelėjo pirmosiose eilėse sėdinčiai savo žmonai ir pasiūlė jį perduoti jauniausiam sūnui Barronui.

Ar vaikas gaus jį, dar neaišku, nes po konferencijos iš prezidento rūmų kamuolį nešė vienas pareigūnas iš gausaus D.Trumpo apsaugos būrio.

Lyderiai atrodė įsitempę

Per spaudos konferenciją lyderiai atrodė pakilios nuotaikos, abu sveikino vienas kitą su sėkmingomis derybomis, tačiau jų veiduose buvo matyti įtampa.

Pirmasis prabilo V.Putinas: „Visi sutaria, kad mūsų santykiai išgyvena sunkią fazę. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl taip turėtų būti.“

D.Trumpas tvirtino, kad Rusijos ir JAV santykiai nebuvo tokie blogi net per Šaltąjį karą, bet abu lyderiai vakar per keturias valandas esą tai pakeitė.

Vėliau buvo surengta žurnalistų klausimų ir atsakymų sesija.

Per ją prezidentas V.Putinas padovanojo Vašingtono vadovui oficialų pasaulio futbolo čempionato kamuolį, kurį D.Trumpas pažadėjo padovanoti sūnui.

Klausiant ir atsakant salėje buvo girdėti ir žurnalistų aikčiojimas, ir juokas. Pateikiame įdomiausius klausimus.

– Per vizitą Europoje pareiškėte, kad Vokietija yra Rusijos įkaitė, o JAV ruošiasi padidinti dujų eksportą į Europą. Kokie santykiai tarp dviejų šalių numatomi šioje srityje?

D.Trumpas.: Putinas yra geras varžovas. Todėl kalbant apie dujotiekį, mes varžysimės. Žodis „varžovas“ šioje srityje – komplimentas.

Aš nesu įsitikinęs, ar dujotiekis „Nord Stream 2“ geriausiai atitinka Vokietijos interesus, bet tokį sprendimą pasirinko ji pati. Mes turėsime varžytis su dujotiekiu ir, manau, tai darysime sėkmingai.

– Pone Trumpai, socialiniame tinkle „Twitter“ rašėte, kad JAV yra kaltos dėl blogų santykių su Rusija. Ar dėl to kaltos tiktai JAV?

D.T.: Kaltos abi pusės. Manau, kad abi šalys buvo kvailos. Ir JAV buvo kvailos. Reikėjo pradėti dialogą kur kas anksčiau. Dabar turime galimybę padaryti daug gerų dalykų. Tarp jų – ir branduolinių ginklų arsenalo sumažinimas. R.Muellerio tyrimas – nelaimė šaliai.

Jis nepalietė nieko, kas buvo susiję su mano kampanija. Mes švariai nugalėjome Hillary. Žmonės tai žino ir supranta.

Tyrimas nieko neįrodė, bet turėjo blogą įtaką didžiausių branduolinių galių pasaulyje santykiams.

– Kodėl turėtume tikėti, kad Rusija nesikišo į 2016 metų prezidento rinkimus?

V.Putinas: Turime vadovautis faktais, o ne gandais. Ar galite pateikti faktą, kuris įrodytų, kad kišomės į rinkimus? Tai yra nesąmonė.

– Ar galite pasakyti, ką kalbėjote su D.Trumpu apie Krymo pusiasalio statusą?

V.P.: Prezidento D.Trumpo pozicija dėl Krymo aiški ir jis jos laikosi. Jis mano, kad jo prijungimas buvo neteisėtas. Mes manome priešingai.

– Ar iš tiesų turite kompromituojančios informacijos apie prezidentą D.Trumpą? (Matyt, turimi galvoje gandai, jog V.Putinas gali turėti vaizdo įrašų iš D.Trumpo pasilinksminimo su prostitutėmis. – Red.)

V.P.: Aš girdėjau tokių gandų. Kai tuomet būimasis JAV prezidentas apsilankė Maskvoje, niekas manęs apie tai neinformavo.

Išvedė iš salės žurnalistą

Žurnalistams tokio masto renginys – įspūdinga patirtis. Architekto Alvaro Aalto suprojektuotuose Suomijos rūmuose dirbo net 1,4 tūkst. žurnalistų iš 61 šalies, tačiau daugelis jų prezidentų susitikimą ir spaudos konferenciją galėjo stebėti tik didžiuliuose ekranuose.

Rusijos spaudos dėmesį itin patraukė vėlyvas V.Putino atvykimas į Helsinkį – po dramatiškai užtęsto laukimo spektaklio prezidentui išlipus iš lėktuvo per žurnalistų salę net nuvilnijo aiktelėjimas.

Apsaugos procedūros itin griežtos, tad apie patekimą į prezidentūros, kurioje pasikalbėti susėdo prezidentai, prieigas net Helsinkio gyventojams galima tik pasvajoti.

Nuo sekmadienio vakaro aplinkines akmenimis grįstas senamiesčio gatveles užtvėrė betoniniai užtvarai, savo valandos laukė ir geležinės tvoros, skirtos visiškai apsaugoti pastatą, kuriame susitiko prezidentai.

Per miestą riedančius žurnalistų autobusus lydėjo policija, o prezidentūroje vėl laukė patikra.

Matyt, nepakankamai kruopšti, nes prieš pat spaudos konferenciją prezidentūroje laukiančius žurnalistus sunerimti privertė į salę atėję pareigūnai ir paprašę, kad patalpą paliktų vienas reporteris.

Kaip vėliau paaiškėjo, jo kuprinėje buvo plakatas su priminimu apie branduolinio nusiginklavimo sutartį. Lapą apsaugos darbuotojai iš besipriešinančio vyro rankų išplėšė jėga ir, vos nenubloškę jo akinių, ištempė iš salės.

Svarbių lyderių susitikimų maratonas

Dviejų lyderių vizitas Helsinkyje vainikavo virtinę susitikimų, kuriuose pastaruoju metu jiems teko dalyvauti. D.Trumpas susitikimą su V.Putinu netgi pavadino „lengviausia kelionės į Europą dalimi“.

JAV vadovas vizitą Senajame žemyne pradėjo nuo Briuselio, kur dalyvavo NATO viršūnių susitikime. Čia jis sukėlė nemenką sumaištį, kai pasklido gandai, jog JAV gali pasitraukti iš NATO, jei Aljanso narės ir toliau neskirs 2 proc. BVP gynybai. Vėliau prezidentas pasakė, kad dalis krašto apsaugai turėtų būti dar didesnė – siekti 4 proc. Taip pat aiškino, jog valstybės skolingos JAV. Vis dėlto susitikimo pabaigoje jis pareiškė: „Esame labai laimingi, o NATO dabar yra labai galingas ir labai stiprus.“

Vėliau prezidentas skrido į Jungtinę Karalystę, kur bendravo su vyriausybės vadove Theresa May bei karaliene Elizabeth II. Prieš tai pareiškęs, kad su „Brexit“ geriau susidorotų premjerės kritikas Borisas Johnsonas, D.Trumpas pasiūlė Th.May paduoti ES į teismą, o ne derėtis. Karalienė Elizabeth II JAV vadovui pasirodė „fantastiškas žmogus“.

Užsiėmęs buvo ir prezidentas V.Putinas – daug dėmesio skyrė konfliktui Viduriniuose Rytuose. Trečiadienį jis susitiko su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, o savaitės pabaigoje Maskvoje jį aplankė palestiniečių lyderis Mahmoudas Abbasas. Per susitikimą su B.Netanyahu buvo aptarta padėtis Sirijoje ir santykiai su palestiniečiais. O M.Abbasas V.Putinui išreiškė susirūpinimą dėl JAV prezidento D.Trumpo sprendimo perkelti Amerikos ambasadą į Jeruzalę ir dėl Izraelio nausėdijų.

Užvakar, prieš pasaulio futbolo čempionato finalą, V.Putinas susitiko su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu. Rusijos vadovas pasidžiaugė, kad atkuria įšaldytą bendradarbiavimą: „Tai leidžia manyti, kad įveiksime visus sunkumus, su kuriais susidūrėme pastaruoju metu, ir sugrįžime į pozityvios plėtros kelią.“

Suomijos sostinė tapo politiniu aklagatviu

Savaip simboliška, kad vienintelis Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su tuomet Rusijos premjero pareigas ėjusiu V.Putinu (nuotr.) irgi įvyko Helsinkyje, – 2010 metų vasario 10 dieną. Tada buvo pasinaudota šiame mieste vykusiu tarptautiniu forumu.

Kaip „Lietuvos rytui“ papasakojo šį susitikimą rengęs, bet iki jo likus trims savaitėms iš užsienio reikalų ministro posto atsistatydinęs Vygaudas Ušackas, jokių didesnių politinių tikslų Helsinkyje nebuvo siekiama, bet buvo norima užmegzti asmeninį lyderių ryšį ir tuo pasinaudojant vėliau gerinti dvišalius valstybių santykius.

Buvusio mūsų šalies diplomatijos vadovo tvirtinimu, vos tapusi Lietuvos prezidente D.Grybauskaitė užsimojo gerinti santykius su Rytų kaimynais, o ir Lenkijos, ir JAV atžvilgiu laikėsi labai šaltai.

Pirmiausia šalies vadovė 2009 metų rugsėjo 16 dieną susitiko su į Vilnių jos pakviestu Vakarų ignoruojamu autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, o po kelių mėnesių jau pati vyko į Helsinkį kalbėtis su faktiniu Rusijos vadovu V.Putinu, tuomet ėjusiu premjero pareigas.

Tačiau Lietuvos vadovės pastangos užmegzti asmeninį ryšį su V.Putinu baigėsi visiška nesėkme ir tai nutiko netgi gerokai anksčiau, prieš 2014 metų įvykius, kai Rusija aneksavo Krymą ir įsiveržė į Donbaso regioną.

Beje, V.Ušackas prisiminė pokalbį su V.Putinu per vieną tarptautinį forumą 2014 metais. Kaip juokauja tuomet ES ambasadoriaus pareigas ėjęs diplomatas, 40 sekundžių turėjusi trukti kelionė liftu su Rusijos prezidentu ir tuomečiu Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso užsitęsė iki 40 minučių ir, be kita ko, V.Putinas tada jo paklausęs: „Ko ji taip varo ant manęs?“

V.Ušackas esą diplomatiškai paaiškinęs, kad pati Rusija vykdo labai agresyvią politiką ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos atžvilgiu, ir mūsų šalies vadovei nėra kito pasirinkimo, kaip laikytis griežtos pozicijos. V.Putinas esą išsisuko nuo diskusijos šiuo klausimu.

Grįžtant prie Helsinkio susitikimo, ir pati D.Grybauskaitė neslėpė, kad tada pokalbis su V.Putinu nenusisekė, nes esą jis įteikė reikalavimų sąrašą, o toks diktatas Lietuvai visiškai nepriimtinas.

Rusijos diplomatai neoficialiai yra prasitarę, kad pati D.Grybauskaitė pažeidė išankstinį susitarimą nekomentuoti susitikimo su V.Putinu ir tai galėjo supykdyti Rusijos lyderį.

Vienaip ar kitaip, 2010-ųjų susitikimas su V.Putinu netapo D.Grybauskaitės diplomatiniu proveržiu į Rytus, o virto visišku aklagatviu.