Birželio 9-ąją JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas, ar jis pasiruošęs peržiūrėti JAV poziciją dėl Krymo aneksijos, atsakė: „Pažiūrėsime“. Liepos 16-ąją JAV prezidentas susitinka su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir daugelis baiminasi, kad šio žaidimo metu D.Trumpas gali pralošti Krymą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad Krymas yra neatsiejama Rusijos dalis ir prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą tai aiškino savo pašnekovams, todėl šis klausimas nebus aptarinėjamas per vėliau šį mėnesį vyksiantį JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo pagalvoti, kaip išspręsti Rusijos aneksuoto Krymo problemą.

„Mes neatšaukėme sankcijų – jos „kandžiojasi“, ir mes jų neatšaukėme. Kalbant apie Krymą, šią (problemą) gavau iš ankstesnės (JAV administracijos). Daug apie tai negaliu pasakyti. Mes tai svarstysime lygiai taip pat, kaip ir kitas katastrofas, kurias paveldėjau“, – pareiškė D. Trumpas.

Jis nepatikslino, kaip ketina spręsti Krymo aneksijos klausimą.

„Pažiūrėsim, kas bus. Turiu omeny, kad tai yra procesas. Net jei žinočiau, to joms nepasakyčiau, nes patektume į nepalankią padėtį“, – į klausimą, kaip jis ketina spręsti Krymo problemą, atsakė Baltųjų rūmų šeimininkas.

D. Trumpas vėl sukritikavo ankstesnės JAV administracijos veiksmus per įvykius, vedusius prie 2014 metų kovą įvykdytos Krymo aneksijos, ir pareiškė, kad Krymas nebūtų buvęs prijungtas prie Rusijos, jei Amerikos prezidento poste būtų dirbęs ne Barackas Obama, o jis.

Nuo 2014 m. JAV laikėsi vienareikšmės pozicijos – Krymas yra Ukrainos dalis ir kol jis bus okupuotas, tol galios sankcijos Rusijai. Tačiau dabar pasirodė ir kitokių kalbų. Ekspertai įvertino, ar iš tiesų JAV gali pripažinti Krymą Rusijos dalimi.

Andersas Aslundas „The Atlantic Council“ vyriausias mokslo darbuotojas:

„Prezidentas D.Trumpas ignoruoja nacionalius JAV interesus. Jis taip pat priešiškai nusiteikęs visų demokratinių Amerikos sąjungininkų atžvilgiu. Po nemandagumo kauke jis slepia savo antivakarietišką politiką.

D.Trumpas kalba tik apie tai, ką jis gali pasiūlyti V.Putinui. Tačiau nekalba apie tai, ko jis nori iš Rusijos prezidento. Ką jis gali atiduoti? JAV Kongresas pareikalavo galutinio sprendimo dėl galimybės atšaukti Rusijai taikomas sankcijas, tačiau D.Trumpas tik kvailino juos, kad sankcijas būtų sunkiau palaikyti.

D.Trumpas gali žengti kitą žingsnį dėl Krymo ir pareikšti, kad tai – Rusija, juk jame gyvena rusai. Tačiau neaišku, kokios tokio pareiškimo pasekmės.

Jis taip pat gali pasakyti, kad JAV sumažins savo paramą Ukrainai taip suduodamas smūgį NATO. Šis Helsinkio susitikimas gali būti itin prastu.“

Michaelis Carpenteras, buvęs Pentagono vadovo padėjėjo pavaduotojas, vyriausias „The Atlantic Council“ mokslo bendradarbis:

„Leidęs suprasti, kad jis gali peržengti Ukrainą ir tiesiogiai su V.Putinu aptarinėti Krymo statusą, D.Trumpas suduoda smūgį esminiams tarptautinės tvarkos principams: suverenitetui ir teritoriniam šalies vientisumui.

Tokie pareiškimai neatsakingi ir pavojingi. Atėjo laikas nustoti gražinti realybę ir pradėti vadinti daiktus savo vardais: tai mūsų vertybių pardavimas siekiant nuraminti V.Putiną“.

Arielis Cohenas „The Atlantic Council“ Globalios energetikos ir Eurazijos centro vyresnysis mokslo bendradarbis:

„Negalima suvokti Krymo, kaip kažko, ką gali atiduoti D.Trumpas. Pagal tarptautinę teisę, jis priklauso Ukrainai. Tačiau norėdama sugrąžinti V.Putiną prie derybų stalo, D.Trumpo administracija gali elgtis kaip su Baltijos šalimis nuo 1940-ųjų iki 1900-ųjų. JAV tuomet nepripažino sovietų okupacijos, tačiau iš esmės nieko dėl to nedarė.

Jei taip, D.Trumpo administracija pareikalaus, kad Rusija nutrauktų paramą separatistams Donbase, atkurtų Ukrainos vientisumą, o mainais į tai pažadės atšaukti sankcijas.

Kiek D.Trumpo administracija gali atšaukti Kongreso priimtas sankcijas, reikės išsiaiškinti.

Atsižvelgiant į tai, kad V.Putinas yra žmogus, didinantis Rusijos teritoriją, tokia įvykių seka būtų jo laimėjimas. D.Trumpo administracija tuo tarpu pareikalaus iš Rusijos pažado nenaudoti jėgos prieš buvusias Sovietų Sąjungos valstybes. Ar Rusija tokio pažado laikysis, lieka neaišku.

Williamas Tayloras, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje:

„Liepos 16-ąją D.Trumpas neatiduos Krymo. Pirmiausia, ne jam spręsti tokius klausimus. Kai 1991-aisiais žlugo Sovietų Sąjunga, Krymas buvo pripažintas Ukrainos dalimi. Jis iki šiol juridiškai priklauso Ukrainai.

Įsiveržusi į Krymą Rusija pažeidė tarptautinius įstatymus ir visus susitarimus, pasirašytus su Ukraina bei tarptautine bendruomene nuo 1992 m. Rusija neturi jokių teisėtų pretenzijų į Krymą. Tarptautinės sankcijos Rusijai bus taikomos tol, kol ji negrąžins Krymo Ukrainai“.

JAV nepripažįsta nelegalios okupacijos ir greitai pamatysime, kad JAV savo politikos nepakeitė.

Orestas Deychakiwskis, buvęs JAV politikos patarėjas Helsinkio komisijoje:

„Tikimybė, kad Ukraina sutiks su susitarimu „Krymas už Donbasą“, yra praktiškai lygi nuliui.

Kaip JAV, taip ir Europoje (galimai su kai kuriomis išimtimis) reakcija į tokią įvykių seką būtų labai neigiama. Taip D.Trumpas žengtų prieš savo paties nacionalinio saugumo aparatą, Valstybės departamentą ir Kongresą.

Be to, reikia nepamiršti, kad praėjusiais metais su Respublikonų partijos dauguma Kongrese buvo priimtas įstatymas numatantis, kad atšaukti sankcijas Rusijai galima tik su Kongreso pritarimu. Tame tarpe ir sankcijas dėl Krymo aneksijos. Taip, D.Trumpas jas pasirašė nenoriai, tačiau vis gi pasirašė.

Todėl nemanau, kad D.Trumpas sutiks su Rusijos okupacija Kryme arba sudaryti neatsakingus susitarimus. Tačiau atsižvelgiant į D.Trumpo nenuspėjamumą, visiškai atmesti tokios galimybės negalima“.