„Daug kas kinų klausia, ar Katie Melua dainuoja tiesą apie devynis milijonus dviračių Pekine. Po to, kai prisisteigė tiek nuomos kompanijų, nenustebčiau, jei tai būtų tiesa“, – juokiasi Fan, kai važiuojame per 21,7 milijono gyventojų turintį miestą.
Mergina pasakoja, kad dviratį išsinuomoti Kinijos sostinėje ir patogu, ir labai pigu. O dviračių, kuriuos užsisakyti galima pasinaudojus mobiliąja programėle, yra ant kiekvieno kampo.
Vartotojai tiesiog turi atsisiųsti specialią programėlę, sumokėti nedidelį mokestį, kad atrakintų dviratį ir tam tikrą mokestį už laiką, kurį jie pravažinės pasiskolintu dviračiu.
Balandžio pabaigoje darytais skaičiavimais, Pekine veikė 10 dviračių dalinimosi bendrovių, kurios iš viso siūlė miesto gyventojams 1,9 mln. dviračių.
Iš viso šalyje veikia 60 įmonių, kurios į Kinijos didmiesčių gatves paleido 16-18 milijonų dviračių.
Tačiau čia ir slypi problema: pasiūla jau gerokai viršija paklausą. O bendrovės menkai rūpinasi tuo, kad sugadinti ar į pakeles numesti dviračiai būtų surenkami.
„Kai kurie tai vadina dviračių tarša“, – portalo lrytas.lt žurnalistei sakė Pekino gyventoja Fan.
Ieškojo žalesnio sprendimo
Iš pradžių, kai Kinijoje įsisteigė pirmosios dviračių dalinimosi platformos, miestiečiai buvo nepaprastai patenkinti. Dvi iki šiol populiariausios tarnybos Kinijos rinkoje – „Mobike“ ir „Ofo“.
Tai buvo išsigelbėjimas tiems, kurie negali nusipirkti mašinos ar nenori stovėti Pekino kamščiuose. Taip pat išeitis žmonėms, kurie neturėjo vietos namuose laikyti dviratį.
Galiausiai, miesto savivaldybė sveikino tokia iniciatyvą, mat Pekinas susiduria su didele oro tarša dėl vis didėjančio automobilių skaičiaus.
Netgi valstybės penkmečio plane, sudarytame 2016-2020 metų laikotarpiui, buvo numatytas tikslas: Pekine dar padidinti skaičių žmonių, kurie į darbą ir kitas vietas važiuoja dviračiu.
2017-aisiais tokiu būdu keliavo 14 procentų Pekino gyventojų. Norima, kad šis skaičius pakiltų dar 4 proc.
Beje, anksčiau Pekinas atrodė visai kitaip: pasak miesto Transporto komisijos, kelionės dviračiu sudarė 63 proc. visų kelionių praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.
Dabar šis skaičius smarkiai nukritęs ir tai lėmė ekonomikos augimas – didmiestyje gerokai padaugėjo motorizuotų transporto priemonių.
Nevaldomas sektoriaus augimas
Valstybės skatinama dviračių dalinimosi rinka visoje Kinijoje per kelis pastaruosius metus ėmė sparčiai plėstis – kartu su augančiu technologijų sektoriumi.
Didžiuosiuose miestuose gatvės prisipildė ryškių spalvų dviračių, kuriuos išsinuomoti buvo patogu ir paprasta. Įmonės steigėsi viena po kitos, pigi ir patogi dviračių dalinimosi idėja buvo labai patraukli.
Visa bėda, pasiūla netrukus ėmė gerokai viršyti paklausą. To rezultatą buvo galima pamatyti ir važiuojant Pekino gatvėmis.
Kai kur stovi ištisi parkai dviračių, kurie, regis nė nenaudojami. Taip pat neretai galima pamatyti dviračius lyg šiukšles numestus po tiltais, parkuose, ant šaligatvio.
Žmonės jais pavažiuoja ir tada palieka pastatytus tiesiog gatvės – kol jo prisireiks kitam praeiviui. Mat antraip, nei daugumoje dalinimosi sistemų, Pekine dviračiu sgalima palikti tiesiog gatvėje, o ne specialiame stende.
Kai kurios kompanijos nė nenumačiusios konkrečių parkavimo vietų, į kurias būtina dviračius grąžinti baigus kelionę.
Konkuruodamos tarpusavyje ir siekdamos gauti kąsnį ir taip perpildytoje rinkoje kai kurios bendrovės savo dviračius nuomoja už centus, kai kurios leidžia kurį laiką minti juos nemokamai. Palikti, kur nori.
Tačiau tai tik lėmė dar mažesnę vartotojų atskaitomybę – pigiai jiems kainavusius dviračius jie palikdavo, kur papuola.
Pekino valdžia nepatenkinta: dviračius nuomojančios bendrovės skyrė per mažai dėmesio dviračių priežiūrai ir tai tapo miesto problema, dažnai ir trukdžiu transportui.
O kai kurios bendrovės žengė į rinką su gerokai per dideliais ištekliais dviračių, jie dabar guli nebereikalingi.
Kai kurios bendrovės valstybės pareigūnų paliepimu išvežė tūkstančius nenaudojamų dviračių į aikšteles, kurios pramintos dviračių kapinėmis.
Nuosavų dviračių nebereikia
Kad ir kokios patogios vartotojams dviračių dalijimosi programėlės, jos turi ir neigiamų pasekmių. Apie nuostolius prabyla senieji Kinijos dviračių gamintojai – vis mažiau žmonių didmiesčiuose perka nuosavą dviratį.
Anksčiau šią transporto priemonę turėjo kas trečias iš 1,3 mlrd. šalies gyventojų. Tai reiškė ne tik pajamas gamintojams, bet ir pelningą darbą remontuotojams.
Dviračių dalinimosi fenomenas nuo šios industrijos atsikando savo pelno dalį,
„Dviračių dalijimosi schemos pakeitė visą industriją, mes praradome beveik visus savo klientus, – žurnalui „Time“ yra pasakojęs Yan'as Yiming'as vienos žymiausių Kinijos dviračių gamintojos „Forever Bikes“ vadovas. – Dabar niekam nebereikia nuosavo dviračio.“
Kinijoje yra išlikęs posakis: „Kad susituoktum, reikia keturių dalykų: radijo, rankinio laikrodžio, siuvimo mašinos ir „Forever Bike“ dviračio.“ Tokį gerą vardą užsitarnavusi ši bendrovė.
„Senais laikais, – sako ponas Yan'as. – Kinas, kuris turėjo „Forever Bike“ dviratį, prilygo žmogui, kuris šiais laikais turi BMW ar prabangią vilą.“
Imsis griežtesnių priemonių
Visai neseniai Pekino savivaldybės Transporto komisija nusprendė imtis ryžtingesnių priemonių, kad gatvėse, pakrūmėse ar patiltėse nebeliktų numestų dviračių. Taip pat skirs daugiau dėmesio rinkos reguliavimui.
Pareigūnų užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu panaudojama tik 50 proc. dviračių, kuriuos siūlo nuomos bendrovės.
Miesto valdžia dabar reikalaus, kad dviračių dalinimosi paslaugą siūlančios bendrovės sutvarkytų išmėtytus dviračius, sutaisytų sulaužytus ir vykdytų reguliarią jų priežiūrą.
Taip pat bus pareikalauta, kad šios bendrovės suskurtų sistemą, kurioje vartotojai galėtų įvertinti kiekvieno panaudoto dviračio būklę.
O nenaudojamų dviračių armijos, kurios išrikiuotos tik užima vietą gatvėse, bus apmažintos valdžios paliepimu.
Netrukus bus sukurtos ir atskiros stovėjimo vietos nuosaviems dviračiams, į kurias nebus galima statyti nuomotų.
