Laukia išskirtinė galimybė – pasivaikščiojimas ant ilgiausio pasaulyje jūros tilto, kuris bus atidarytas jau šią vasarą, o kol kas čia dar vyksta paskutiniai baigiamieji darbai.
Tiltas, kuris laikomas vienu svarbiausių šių dienų Kinijos megaprojektų, sujungs Džuhajaus miestą žemyninėje dalyje, Honkongą ir Makao. Jo ilgis – beveik 55 km.
Šį tiltą pastatyti kainavo 120 mlrd. juanių (16 mlrd. eurų). Tai tiltų, dirbtinės salos ir povandeninio tunelio kompleksas.
Tačiau šis statinys Kinijai svarbus ne tik kaip įspūdingas civilinės inžinerijos pasiekimas. Jis parodo, kokios didelės šios valstybės ambicijos.
Gerokai sumažina kelionės laiką
Pasivaikščioti – tik su čia budinčių pareigūnų priežiūra – išlipame vietoje, iš kurios matyti Makao dangoraižiai, o Džuhajus, iš kurio išvykome, skendi rūke, kažkur tolumoje.
Vėjas ant tilto toks stiprus, kad verčia iš kojų. Apačioje – nemažos bangos.
„Jūs – viena iš nedaugelio pėsčiųjų, kurie galės čia pasivaikščioti. Ir, žinoma, tik iki tol, kol tiltas bus atidarytas. Mat jis bus skirtas tik transporto priemonėms, ne pėstiesiems ir ne dviračiams“, – lrytas.lt žurnalistei sako Evelyn Tang.
Ant tilto – šešios juostos automobiliams, leistinas greitis ant šio mokamo tilto kai kur bus 80 km/h, kai kur – 100 km/h.
Šis tiltas gerokai sumažins kelionės trukmę tarp šių vietų. Vairuotojai galės pervažiuoti virš Perlų upės estuarijos pastatytu iš Honkongo į Džuhajų – per maždaug 40 minučių, įskaitant sustojimą muitinės postuose ir susimokėjimą už kelią.
Dabar šis maršrutas užtrunka keturias valandas.
Manoma, kad kasdien šiuo tiltu pervažiuos 40 tūkst. transporto priemonių. Įskaitant maršrutinius autobusus, kurie kursuos iš stotelių 10 minučių intervalais.
Sudėtingos tilto statybos
Čia taip pat įrengti keturi tuneliai. Vienas jų – po vandeniu. Jis įrengtas negręžiant vandenyno dugno, visa konstrukcija pastatyta ant jo. Povandeninio tunelio ilgis – 6 kilometrai.
„Didžioji tilto konstrukcijos dalis buvo pastatyta specialiose aikštelėse, nulieta fabrikuose ir tuomet transportuojama į šią vietą. Procesas buvo panašus, lyg statytume kažką iš „Lego“ kaladėlių“, – papasakoja Evelyn Tang.
Povandeninis tunelis – ilgiausias po vandeniu panardinta tokio tipo struktūra pasaulyje.
„Perlų upės estuarijos dugne mes iškasėme įgriuvą, į kurią atitempėme ir paguldėme tunelio dalis, jas sujungėme. Jis sudarytas iš 33 atskirų dalių, – vardina atstovė. – Tai gali skambėti kaip labai paprastas procesas, tačiau iš skaičių suprasite, kad taip nėra.
Viena tunelio detalė yra daugiau negu 180 metrų ilgio, 11,5 metro aukščio ir 38 metrų pločio. Vienos detalės svoris – 69 tūkst. tonų.“
Evelyn Tang teigimu, nemenku iššūkiu tapo ir dirbtinės salos sukūrimas: „Kad būtų suformuota sala, Šanchajuje buvo išlydyti specialūs plieno cilindrai.
Jie buvo atgabenti čia ir panardinti, kad būtų sukurta apribota zona. O tada į tą zoną bei cilindrus buvo supiltas smėlis, akmenys, betonas. Vieno tokio cilindro aukštis – kaip 18 aukštų pastato.“
Siekia sustiprinti pakrantės zoną
Šis tiltas ne tik įrodymas, kokius užmojus gali įgyvendinti auganti Kinijos ekonomika, tačiau ir didžiulių Kinijos ambicijų simbolis.
Jis buvo sumanytas siekiant paversti šią šalies dalį, sudarytą iš dviejų specialiųjų administracijų regionų bei žemyninės dalies šalies pietryčiuose, vienu iš Kinijos naujųjų technologijų ir pažangos centrų.
Į ją įeis Honkongas, Makao ir 9 pakrantės miestai Guangdongo provincijoje. Čia gyvena maždaug 68 mln. žmonių.
Tai atsakas įlankų regionams San Fransiske, Niujorke bei Tokijuje – kinai siekia šią, 56,5 tūkst. kvadratinių kilometrų užimančią vietą padaryti tokią pat konkurencingą technologinių inovacijų ir ekonominio augimo prasme.
Nors šioje vietoje gyvena tik 5 proc. Kinijos populiacijos ir šio regiono plotas sudaro apie 1 proc. visos Kinijos teritorijos, čia sukuriama net 12 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto. Kinai tikisi, kad netrukus šis skaičius bus dar didesnis.
„1978 metais Kinijos ekonomika ėmė augti. Tačiau šioje šalies dalyje, rytiniame ir vakariniame Perlų upės krante, augimas tapo labai netolygus.
Šendženas, kuris ribojasi su Honkongu, vystėsi labai sparčiai, o Vakarų dalis – Džuhajus ir Makao – lėčiau, – pasakoja Evelyn Tang. – Šis tiltas kartu yra tiltas tarp ekonominio vystymosi netolygumų. Tikimasi, kad jis padės juos sumažinti. Jis turėtų sustiprinti šio regiono vystymosi ir bendradarbiavimo procesą.“
Šis tiltas buvo statomas devynerius metus su pertraukomis. Iš pradžių planuota jį atidaryti 2016-aisiais, tačiau darbai užsitęsė dėl viršyto pradinio biudžeto ir kelių teismo bylų dėl įtarimų korupcija.
Dabar tiltas baigtas ir, tikimasi, šią vasarą juo jau riedės pirmieji automobiliai.
„Tai vienas iš megaprojektų, kuriais mes didžiuojamės. Jis turėtų visiškai pakeisti šį regioną“,– teigia šio tilto valdymos komunikacijos vadovė.
