Pagrindinė 39-erių katalono, dirbusio DIPLOCAT, užduotis buvo informuoti Baltijos šalių žurnalistus, politikus ir akademikus apie Katalonijos nepriklausomybės referendumo organizavimą, tad pastaruosius penkerius metus jis dažnai lankydavosi Lietuvoje.
Tačiau situacija pasikeitė, kai Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont’as paskelbė regiono nepriklausomybę.
Ispanijos vyriausybė greitai sureagavo ir spalį Katalonijoje įvedė tiesioginį valdymą. Centrinė valdžia paskelbė DIPLOCAT valstybės priešais ir uždarė, tad Jordi tapo bedarbiu.
Nors darbo J.Arrufatui ilgai ieškoti neteko ir nuo rugsėjo jis pradės dirbti ekonomikos mokytoju, vyras sugalvojo atsidėkoti Baltijos šalims už ilgus bendravimo metus.
Katalonas sumanė papasakoti pasauliui apie šių šalių nepriklausomybės istoriją ir tuo pat metu pereiti Baltijos keliu.
Paskatino latvių žurnalistas
J.Arrufatas „Lietuvos rytui“ teigė, jog leistis į kelionę Baltijos keliu jį paskatino dvi priežastys.
„Pirma, tai šių šalių žmonės, kuriuos sutikau čia dirbdamas ir kurie man daug padėjo.
Antra, tai 2013 metais organizuota Katalonijos kelio akcija“, – pasakojo J.Arrufatas.
Keliautojo teigimu, idėją žmonių grandine sujungti Kataloniją padėjo įgyvendinti ir Baltijos valstybių žmonės, o prabėgus keleriems metams latvių žurnalistas Otto Uozuolas nusprendė pėsčiomis pereiti šiuo keliu Katalonijoje.
„Aš norėjau padaryti tą patį, tik čia“, – tvirtino katalonas.
Vyras juokauja – eiti Baltijos keliu jį taip pat paskatino dažnai matyti ženklai „Čia buvo Baltijos kelias“ ir jis pamanė, kad populiaru juo eiti, tačiau greitai suprato – yra vienas iš saujelės.
Baltijos keliu iki šiol buvo perėję dar du žmonės – britas ir latvis, o J.Arrufatą sužavėjo dviejų milijonų rankomis susikabinusių žmonių istorija.
„2013 metais mums buvo lengva suorganizuoti Katalonijos kelią, nes visi turi mobiliuosius telefonus ir internetą, bet 1989 metais žmonės, gyvendami Sovietų Sąjungoje, to neturėjo.
Pagalvojau, kad ši istorija turėtų būti geriau žinoma“, – pasakojo J.Arrufatas.
Kelionėje netrūko sunkumų
Baltijos keliu J.Arrufatas pradėjo eiti gegužės 1-ąją ir visą kelią įveikė per penkias savaites.
Vyras atviravo, kad kelionėje susidūrė su daugeliu sunkumų: pavyzdžiui, bandydamas susirasti nakvynę, kurios gali nebūti keliasdešimt kilometrų.
J.Arrufatas pasakojo, kad neradęs nakvynės vietų tarp Panevėžio ir Ukmergės jis, nuėjęs numatytą dienos atstumą, grįžo autobusu atgal į Panevėžį, o ryte atvažiavo atgal ir nuo tos vietos tęsė kelionę.
Katalonui kelionę taip pat apsunkino ir neįprastai karštas gegužės mėnuo.
„Kai ruošiausi į šią kelionę, kovo mėnesį vaikščiojau Barselonoje pilant lietui, maniau, kad čia bus panašios oro sąlygos.
Bet čia mane pasitiko Viduržemio jūros klimatas. Jaučiausi kaip Barselonoje rugpjūtį“, – pasakojo J.Arrufatas.
Kiekvieną dieną keliautojas pradėdavo eiti 8 valandą ryte ir per kelias valandas nueidavo po 20–30 kilometrų.
„Jei nueini mažiau nei 20 kilometrų, neprogresuoji, jei daugiau nei 30, kelionė pasidaro pernelyg sunki“, – tikino keliautojas.
Taip pat reikėjo būti atsargiam einant kelkraščiuose šalia greitkelių, o kiekvieną vakarą ir rytą tepti pėdas specialiais kremais, kad neatsirastų žaizdų.
„Kelionė buvo sudėtingesnė psichologiškai negu fiziškai: reikėjo suplanuoti, kur gyvensiu, valgysiu, kur pasipildysiu vandens atsargas“, – tikino J.Arrufatas.
Sujaudino žmonių istorijos
Keliautojui patiko ištrūkti iš miestų ir eiti, kur akys mato.
„Lietuvoje yra tiek daug kryžių. Tiek prisiminimų, jog čia kažkas buvo, ko tau nepasako „Google“ žemėlapiai. Labai daug gražių bažnyčių. Gaila, kad jas aplankyti galima tiktai per sekmadienio pamaldas“, – sakė J.Arrufatas.
Keliaudamas katalonas taip pat bandė susitikti su kuo daugiau žmonių ir išgirsti jų istorijas apie Baltijos kelią.
J.Arrufatas su šypsena prisiminė, kaip viename Estijos kaime sutiko moteriškę, kuri mokėjo keturias kalbas, tarp jų ir esperanto, tačiau jiems susišnekėti be vertėjo vis tiek nepavyko.
Rygoje katalonas sutiko vyrą, kuris net nedalyvavo Baltijos kelyje, tačiau jo istorija paliko neišdildomą įspūdį.
Latvis slapta pogrindyje būrė pasipriešinimo grupes ir ilgą laiką išvengė KGB dėmesio, tačiau galiausiai atsidūrė Sibire.
Jis per aplankyti atvažiavusią žmoną perdavė žinutę, iš kurios visas pasaulis sužinojo apie kalinių gyvenimo sąlygas Sibire.
JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pasirūpino vyriškio išlaisvinimu, tad jis buvo išvežtas iš Sovietų Sąjungos ir 1989 metais negalėjo sugrįžti į Latviją, tačiau šaliai atgavus nepriklausomybę sugrįžo.
Iš viso J.Arrufatas Baltijos šalyse padarė apie trisdešimt interviu, kurie, kaip jis tikisi, suguls į knygą.
„Noriu parašyti knygą apie Baltijos šalis ir jų santykį su mišku, saugumu, technologijomis, politikos problemomis. Paaiškinti viską, ką man tie žmonės papasakojo“, – teigė J.Arrufatas.
Katalonas taip pat nori parašyti patarimus kitiems keliautojams, norintiems pamatyti daugiau nei tik šalių sostinės.
Neužmiršta problemų
Kol J.Arrufatas keliavo, gimtojoje šalyje įvyko daug pokyčių. Premjeras Mariano Rajoy pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo ir premjeru tapo socialistas Pedro Sanchezas.
Taip pat birželio 2-ąją prisaikdinta naujoji Katalonijos vyriausybė ir buvo užbaigtas tiesioginio Madrido valdymo laikotarpis.
Tačiau visa tai, katalono nuomone, permainų šalyje neatneš.
„Aš esu labai skeptiškas, nes P.Sanchezas palaikė buvusį ministrą pirmininką M.Rajoy, kai vyko protestai Katalonijoje.
Taip pat naujasis premjeras užsienio reikalų ministru skyrė buvusį Europos Parlamento (EP) pirmininką Josepą Borellį, kuris, nors ir yra katalonas, EP pasisakė prieš mūsų kalbos vartojimą“, – situaciją gimtinėje komentavo J.Arrufatas.
Katalono teigimu, didžioji Socialistų partijos narių dalis yra kilę iš Andalūzijos regiono, tad yra griežtai nusistatę prieš Katalonijos nepriklausomybę.
„Niekas nepasikeis, o jeigu kas nors nutiks, būsiu pirmasis švęsiantis“, – juokavo keliautojas.
J.Arrufatas, kalbėdamas apie naujos katalonų valdžios perspektyvas, taip pat išliko skeptiškas, tačiau teigė, kad naujasis regiono prezidentas Quimas Torra yra C.Puigdemont’o pasiuntinys.
„Man ši kelionė buvo proga atsitraukti nuo visų vyraujančių spekuliacijų, kurios veda į niekur.
Nežinau, ką pasieks naujoji vyriausybė, reikia duoti jai laiko ir pažiūrėti, kas nutiks“, – tikino katalonas.
Baltijos šalys – pavyzdys
J.Arrufatas teigia, jog Katalonijos kelias turi panašumų su Baltijos keliu, svarbiausias iš jų – kad tai buvo taikios akcijos, kurių metu žmonės pareiškė norą būti laisvi.
Katalonas tikisi, jog ateityje pavyks suorganizuoti dar vieną referendumą pasekant Škotijos pavyzdžiu ir paliekant visus konfliktus nuošalyje, kad demokratiškai būtų nuspręsta, ko nori regiono žmonės.
Bet J.Arrufatas tvirtina, kad Baltijos šalių atvejis buvo visiškai kitoks. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės buvo pasiryžę eiti iki galo ir iškovoti nepriklausomybę.
„Žmonės man pasakojo, kad jie siekė nepriklausomybės bet kokia kaina“, – kalbėjo katalonas.
Skiriasi ir režimai. Baltijos šalys buvo neteisėtai okupuotos, o Ispanija, kaip apibūdina katalonas, yra „savotiška demokratija“.
„Madride vis dar vyrauja diktatoriaus Francisco Franco laikų mentalitetas, kad Ispanija yra viena ir negali būti padalinta, todėl šaliai apsaugoti jie į Kataloniją atsiuntė policiją.
Aišku, jie mūsų nežudė, tačiau negali suvokti, kad Europos Sąjungoje kas nors daužytų žmones lazdomis“, – samprotavo J.Arrufatas.
Nors Katalonijoje daugiau žmonių pasisako už nepriklausomybę, jei tektų dėl jos grumtis iki paskutinio atodūsio, dauguma, matyt, pasitrauktų. Todėl katalonai gali imti pavyzdį iš Baltijos šalių.
J.Arrufatas teigia, kad Katalonijos klausimą būtina išspręsti taikiu būdu, priešingu atveju „tuo pasinaudoti ir destabilizuoti situaciją regione gali kaimynas iš Rytų“.
