Sproginėjo fejerverkai. Akino trimatis lazerių šou. Atvyko dvikupris kupranugaris ir Abu Dabio sosto įpėdinis princas. Taip Rusijos Čečėnijos Respublika atidarė milžinišką viešbutį Grozne.
Suprojektuotas tarsi arabiška prekyvietė šis prašmatnus pastatas yra pirmasis už užsienio kapitalą įgyvendintas projektas šioje musulmoniškoje respublikoje.
Pinigai atkeliavo iš arabiškojo pasaulio, kaip ir kitiems ateityje čia numatytiems projektams.
Netrukus šis viešbutis sulauks pirmųjų svečių – Egipto futbolo rinktinės, kuri čempionatui nutarė ruoštis Čečėnijoje.
Nors šiame regione jokios rungtynės nevyks, tai, kad Egipto komanda priėmė Čečėnijos vadovo 41 metų Ramzano Kadyrovo kvietimą, yra reikšmingas įvykis žinant, kaip jis puoselėja savo ambicijas Viduriniuose Rytuose.
Pasauliniu mastu įtaką atgaunančiai Rusijai norint plėsti savo interesus ir kontratakuoti Vakarų dominavimą dabar be galo svarbu padidinti savo svorį Viduriniuose Rytuose, kur tinklai užmesti įvairių sovietų eros aljansų dėka.
Ras musulmonišką aplinką
Čečėnijos pareigūnai sako, kad nieko keista, jog Egiptas pasirinko rengti stovyklą šiame Rusijos Šiaurės Kaukazo regione: jie įsikurs greta mečečių, pagal chalalio reikalavimus paruošto maisto (atitinkančio islamo taisykles. – Red.) ir vietos valdininkų, užsienyje išmokusių arabiškai.
„Jie – musulmonai, mes irgi. Visi esame sunitai“, – „The Washington Post“ aiškino informacijos ministras Džambulatas Umarovas miestui besiruošiant ramadano pradžiai.
Kalbėdamas apie Egipto futbolo žvaigždę, kuri po kiekvieno įvarčio krinta ant aikštės melstis, ministras pridūrė: „Man atrodo, Mohamedas Salah bus patenkintas.“
Tiesa, M.Salah gavo traumą atstovaudamas „Liverpool“ komandai Čempionų lygos finale, tad nėra garantijų, kad jis galės žaisti pasaulio čempionate.
Kai „The Washington Post“ apsilankė visai greta Achmato stadiono pastatytame viešbutyje, kuris priklauso Abu Dabyje registruotai įmonei, nuo kilimų buvo nuimama plėvelė, o didžiuliame vestibiulyje kabinamas sietynas.
Valdo tartum feodalas
Nuo Emyratų iki Sirijos R.Kadyrovas bando dalyvauti musulmoniškojo pasaulio reikaluose ir atlikti pusiau oficialaus Kremliaus atstovo pareigas.
Vos prieš kelerius metus Maskva jį laikė neišvengiama brutalia jėga bandant slopinti islamistų judėjimą Čečėnijoje – respublikoje, kurioje per keletą dešimtmečių vyko du nepriklausomybės nuo Maskvos karai. Dabar R.Kadyrovas jau tampa 20 milijonų Rusijos musulmonų veidu.
Pagal savo rėmėjo Vladimiro Putino formą iškeptas R.Kadyrovas sukūrė gana asmenišką teisėtvarkos sistemą. Kritikai kaltina Čečėnijos vadovą, kad jis nedidelę milijono gyventojų respubliką valdo tarsi feodalas.
Jau dešimtmetį trunkanti jo kadencija pažymėta įtarimais dėl respublikoje vykdomų kankinimų ir mirties bausmių. Tai asmenybė, kurios taktika yra ir bekompromisė, ir populistinė.
41 metų R.Kadyrovas užsiauginęs kaštonų spalvos barzdą, plačią krūtinę rodo vilkėdamas sportinius kostiumus ir neslepia meilės egzotiškiems gyvūnams.
Kaip sakė Maskvoje įsikūrusio Civilizacijų dialogo tyrimų instituto tyrėjas Aleksejus Malašenka, Kremliui patinka didėjantis R.Kadyrovo vaidmuo.
„Egipto rinktinei skirtas kvietimas yra labai išmintinga viešųjų ryšių kampanija. Ramzanui tai dar vienos durys nepriklausomai patekti į pasaulinę musulmoniškąją erdvę“, – „The Washington Post“ sakė A.Malašenka.
Anot A.Malašenkos, V.Putinas skatina R.Kadyrovo asmenines ambicijas, kad tik neramiame regione nusistovėtų stabili padėtis.
„Jiems tarsi dvyniams reikia vienam kito. Įsivaizduokite, kad nebelieka Ramzano. Kad jis suserga arba miršta. Ten kiltų pilietinis karas“, – įsitikinęs A.Malašenka.
Karo žymių nė kvapo
Kai sužydėjo R.Kadyrovo draugystė su Jungtinių Arabų Emyratų faktiniu vadovu šeichu Mohammedu bin Zayedu al-Nahyanu, pernai Grozne įsikūrė Zayedo fondas, remiantis vietos verslą.
Tai buvo pirmasis tokio tipo rusiškas-arabiškas projektas.
Šių metų balandį paleistas „Air Arabia“ oro bendrovės tiesioginis skrydis tarp Grozno ir Jungtinių Arabų Emyratų. Priešais Grozno mečetę, kuri yra viena didžiausių Europoje, statomas naujas švytintis dangoraižis, kuris primins viduramžių gynybinį bokštą.
R.Kadyrovas ne tik ėmėsi verslo ryšių su arabiškomis šalimis puoselėjimo, bet ir stojo į protestų prie Mianmaro ambasados Maskvoje pirmąsias eiles palaikydamas rohinjų musulmonus.
Į Siriją jis nusiuntė karinės policijos batalioną, o Alepe suremontavo mečetę ir suteikė amnestiją vietos „Islamo valstybės“ kovotojų žmonoms ir vaikams.
„Atrodo, kad V.Putinas šias galias delegavo R.Kadyrovui“, – sakė Zayedo fonde dirbantis Beslanas Visambijevas.
Grozno centre karo neliko nė žymės, nors miestas buvo beveik sugriautas – Čečėnijos gyventojams tai daug kainuoja.
Teisių gynėjai susirūpinę
Žmogaus teisių stebėtojai nerimauja, kokį vaidmenį šis regionas atliks pasaulio futbolo čempionato metu.
Praėjusiais metais Čečėnija nuskambėjo naujienose, kai pasirodė pranešimai, kad pareigūnai brutaliai susidorojo su homoseksualais.
Tarptautiniu mastu buvo bandoma padėti vyrams rasti užuovėją užsienyje. R.Kadyrovo tai nejaudino.
„Pas mus gėjų nėra“, – tada pareiškė Čečėnijos vadovas.
Žmogaus teisių gynėjai pastebėjo paraleles ir su didėjančiu gėjų persekiojimu Egipte.
Dar prieš tai, kai Egiptas savo treniruočių bazei pasirinko Čečėniją, „Human Rights Watch“ nusiuntė laišką tarptautinei futbolo federacijai FIFA ragindama paspausti Egipto valdžią nepriimti siūlomo įstatymo, nukreipto prieš homoseksualus ir transseksualus.
Grupė žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į FIFA prašydama įsikišti į Čečėnijos įvykius, kur sufabrikavus kaltinimus už grotų įkištas paskutinės čia likusios žmogaus teisių organizacijos vadovas.
Praėjusių metų pradžioje Ojubas Titijevas, vadovavęs „Memorial“ atstovybei, buvo sulaikytas policijos, nes esą turėjo marihuanos. 60-mečiui gresia 10 metų kalėjimo.
Jo pirmtakė Natalija Estemirova prieš 9 metus buvo pagrobta.
Kulkų suvarpytas jos kūnas vėliau numestas pakelėje.
„Stulbinantis tarptautinis spaudimas privertė prezidentą V.Putiną užglostyti persekiojimo klausimą su R.Kadyrovu ir šie veiksmai buvo suspenduoti, – sakė „Human Rights Watch“ Rusijos padalinio vadovė Tania Lokšina. – Dabar norime, kad tas pat nutiktų O.Titijevo byloje“.
