„Visi grasinimai užblokuoti „Telegram“, jei neatskleisime privačių programėlės vartotojų duomenų, bus bevaisiai.
„Telegram“ toliau kovos už laisvę ir privatumą“, – praėjusią savaitę „Twitter“ rašė 33 metų P.Durovas, ir toliau teismuose besigrumiantis su Rusijos valdžia.
Teismas pareikalavo, kad balandžio pradžioje slapto susirašinėjimo programa „Telegram“ Federalinei saugumo tarnybai (FST) pateiktų šifrų kodus, tačiau į užsienį pabėgęs P.Durovas neketina nusileisti.
Perbėgo juoda katė
P.Durovas juokauja, kad užblokavus „Telegram“ nukentės patys Rusijos valdininkai, – negalės slapta susirašinėti.
Ir ką tada darys? Perbėgs į Vakarų konkurentų programėles, kurios gali išduoti jų paslaptis.
Bet Kremlius laikosi savo: nesusekami pokalbiai – grėsmė vidaus saugumui. „Telegram“ naudojasi opozicija, čia nekart planavo protestus.
FST teigia, kad ir teroras Rusijoje buvo suplanuotas būtent per šią pokalbių programą.
Beje, Vladimirui Putinui priešiški demonstrantai Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui remti naudojosi ir „VKontakte“.
Todėl tarp P.Durovo ir Kremliaus pareigūnų perbėgusi juoda katė. Dabar technologijų bendrovių sumanytojas į tėvynę, kurioje anksčiau gyveno kaip meškos ausyje, nekeltų kojos.
Paslaptingasis keliautojas
Dabar milijardus iš savo verslo susikrovęs P.Durovas nuolatos keliauja po pasaulį su keturiais darbuotojais. Jis kas mėnesį, kartais ir kas porą savaičių, keičia gyvenamąją vietą – vis kitame pasaulio krašte nuomojasi butus.
P.Durovas garsėja savitu aprangos stiliumi: nešioja tiktai juodos spalvos drabužius, todėl yra pravardžiuojamas Neo – kaip veikėjas filme „Matrica“.
Jis keliauja po pasaulį jau ketverius metus – pabėgo iš Rusijos, kai valdžia norėjo užmauti apynasrį portalui „VKontakte“ ir reikalavo atskleisti vartotojų asmeninius duomenis.
„Deja, šioje šalyje neįmanoma užsiimti interneto verslu“, – 2014 metais sakė P.Durovas.
Tais metais, kai prie jo namų durų pasirodė ginkluotas greitojo reagavimo būrys, jis suprato, kad kovoja su pačia Kremliaus viršūne, ir nutarė išvykti.
Geriausia Rusijoje P.Durovui buvo tada, kai internetinės veiklos Rusijoje nereguliavo įstatymai ir valdžia nesusigaudė, kokią galią turi socialiniai tinklai.
Tiesa, tada „VKontakte“ klestėjo ir piratai: nelegaliai buvo platinami filmai, muzika. Pats portalas nereguliavo tokios veiklos.
Tinklą įkūrė su broliu
Studijų metais (jis mokėsi kalbotyros) P.Durovui sekėsi: jis gavo Rusijos prezidento bei Rusijos vyriausybės stipendijas ir triskart – verslininko Vladimiro Potanino fondo stipendiją.
Bet jau tada jį domino ne kalbos, o kiek kitokia veikla – jis bandė nulaužti įvairias svetaines, su broliu matematiku kūrė žaidimus.
Baigęs universitetą su broliu Nikolajumi 2006 m. Pavelas įkūrė socialinį tinklą „VKontakte“. Jis neslėpė, kad idėją pasiskolino iš M.Zuckerbergo: kai P.Durovas lankėsi JAV, bičiulis jam parodė „Facebook“ – tada socialinis tinklas dar tik buvo pradėjęs veikti.
Namo grįžęs Pavelas su broliu nutarė sukurti rusišką socialinio tinklo versiją. Jis funkcionavo panašiai kaip „Facebook“ ir pritraukė daugiau nei 350 mln. vartotojų – daugiausia iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos.
„Tuo metu interneto Rusijoje niekas neribojo. Jis buvo laisvas – dar laisvesnis negu JAV“, – yra sakęs P.Durovas.
Vyras mėgavosi tikros žvaigždės statusu tarp šalies verslininkų. Jo neliesdavo šalies valdžia, jis dalyvaudavo tarptautinėse konferencijose ir vaikštinėdavo apsuptas gražių moterų.
Geras gyvenimas tiesiog badė kitiems akis. Kartą P.Durovas ir keletas jo darbuotojų pro „VKontakte“ būstinės Sankt Peterburge langus mėtė popierinius lėktuvėlius, sulankstytus iš 5000 rublių banknotų.
Išvykę sukūrė „Telegram“
Kai Rusijos valdžia ėmė suvokti, jog „VKontakte“ buriasi opozicija, reikalavo, kad P.Durovas leistų įsikišti Kremliui.
Tačiau kai 2011-aisiais Rusijos vyriausybė reikalavo didesnės portalo kontrolės, į tai P.Durovas atsakė savo šuns, aprengto megztiniu su gobtuvu ir iškišusio liežuvį, nuotrauka.
Tais pačiais metais, kai V.Putinas pareiškė vėl kandidatuosiantis prezidento rinkimuose, Kremliaus kritikai, tarp jų ir A.Navalnas, susivienijo socialiniame tinkle „VKontakte“.
A.Navalnas sukūrė socialiniame tinkle opozicinę paskyrą, kuri turėjo per 100 tūkst. sekėjų. Bet paskyra buvo uždaryta.
P.Durovas suskubo A.Navalnui į pagalbą ir pakeitė socialinio tinklo algoritmus.
Vėliau prasidėjo dar kiti nemalonumai. 2013 m. P.Durovui mesti kaltinimai, jog vairuodamas baltos spalvos „Mercedes“ nepakluso kelių policininkų reikalavimui sustoti.
Pareigūnas patyrė kojų sumušimus ir nubrozdinimus.
Iš pradžių „VKontakte“ spaudos tarnyba neigė bet kokį P.Durovo ryšį su šiuo įvykiu. Buvo teigiama, kad generalinis direktorius neturi automobilio, o minėtas priklausė kompanijos viceprezidentui.
Bet Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo tyrimų skyrius įrodė, kad prie „Mercedes“ vairo sėdėjo P.Durovas. Buvo iškelta baudžiamoji byla, bet ji nutraukta 2014 m. pradžioje, nes tyrėjai nesurinko jo kaltumą patvirtinančių įrodymų.
Netrukus „VKontakte“ biuruose surengti reidai.
Po jų du investuotojai pardavė savo turimus kompanijos akcijų paketus Kremliui artimai investicijų kompanijai.
Per vieną naktį P.Durovas neteko nuosavybės teisių į įmonę, kurios akcijos tuo metu buvo vertinamos dviem milijardais dolerių.
„VKontakte“ ėmė kontroliuoti Kremlius.
Tada Pavelas su broliu pasitraukė į užsienį. Broliai Durovai turėjo naują planą – slapta Niujorko valstijos Bafalo mieste įkūrė bendrovę, pasikvietė keletą „VKontakte“ darbuotojų.
Bėdos dėl slapto susirašinėjimo programėlės
Susirašinėjimo programa „Telegram“, dėl kurios P.Durovas dabar turi problemų, yra nemokama atvirojo kodo susirašinėjimams ir pokalbiams skirta programa. Ji veikia visose pagrindinėse mobiliojo ryšio įrenginių bei kompiuterių operacijų sistemose. Teigiama, kad ja visame pasaulyje naudojasi 100 mln. žmonių.
„Telegram“ vartotojai gali pasirinkti šifruojamąjį bendravimą, kai darbinėse stotyse nelieka jokių duomenų apie pokalbius. Žinučių siuntimo metu jų negali perimti tretieji asmenys, nes kiekvieno pokalbio atveju sugeneruojamas vis naujas kodas.
Pasak P.Durovo, žinučių, kurios siunčiamos per „Telegram“, negali iššifruoti vartotojų pranešimų tarnybos serveriai, net jei to pareikalautų teisėsauga. Šioje žinučių siuntimo programoje siunčiamas turinys – ne tik tekstinis, bet ir vaizdinis – negalėtų būti perskaitytas kitų asmenų. Taip pat galima nustatyti, kad jūsų parašytos žinutės dingtų po kurio laiko – jos gali būti saugomos nuo kelių sekundžių iki valandos. „Telegram“ kūrėjai teigia, kad pranykusių žinučių atkurti neįmanoma.
Programa kritikuojama dėl to, kad ji, įtariama, tapo ne vieno teroristo įrankiu. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) aiškino, kad būtent ja pasinaudota 2017 metų birželį, kai buvo rengiamas teroro aktas Sankt Peterburgo metro. Susirašinėdami šifruotuose grupiniuose pokalbiuose sprogdintojai aptarinėjo savo nusikalstamus planus. Teigiama, kad per ją bendrauja ir grupuotės „Islamo valstybė“ teroristai.
Rusijoje pernai sausį įsigaliojo įstatymas, jog šalyje veikiančios internetinės kompanijos privalo kaupti vartotojų duomenis duomenų centruose, esančiuose šioje valstybėje, ir pareikalavus teikti informaciją atitinkamoms tarnyboms. P.Durovas dėl to įsivėlė į konfliktą. Rusijos valstybinė ryšių rinkos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ pagrasino užblokuoti „Telegram“, jei P.Durovas neįregistruos kompanijos Rusijoje. Galiausiai vyras tai padarė, tačiau pareiškė: „Formalumai mums nekelia problemų. Tačiau nė vienas privačios informacijos bitas niekada nebus perduotas jokios šalies vyriausybei.“
Šių metų kovo 20-ąją Rusijos teisme P.Durovas pralaimėjo bylą prieš FST, kuri reikalauja, kad „Telegram“ išduotų tarnybai visus žinučių šifravimo kodus. „Roskomnadzor“ davė P.Durovui 15 dienų paklusti teismo sprendimui – antraip jo laukia didelė finansinė nuobauda.
„Telegram“ atstovaujantys advokatai žada apskųsti teismo sprendimą ir sako, kad programos kūrėjas nepaklus nurodymams: „FST mums sako: „Duokite šifravimo kodus, mes jų nenaudosime, nebent iškils didelė grėsmė.“ Čia tas pat kaip pasakyti: „Aš turiu tavo elektroninio pašto slaptažodį, bet aš pašto nevaldau, tik turiu galimybę jį valdyti.“
