Šiltą praėjusių metų rugpjūčio 10-osios vakarą 30-metė žurnalistė K.Wall su 47-erių danu išradėju P.Madsenu nusileido į jo povandeninį laivą „UC3 Nautilus“.
Švedė žurnalistė norėjo parašyti straipsnį apie įžymųjį keistuolį, bet po dviejų savaičių buvo rasta negyva.
Teisme atrodė ramus
Povandeninio laivo ir raketų statytojas, išradėjas, kadaise buvęs Danijos numylėtinis per aštuonias bylos nagrinėjimo sesijas bandys atremti kaltinimus dėl sunkaus, pasaulį šokiravusio nužudymo.
Prokuratūra siekia įrodyti, kad P.Madsenas planavo žiaurų nusikaltimą ir jį įvykdė. Jis kaltinamas seksualine prievarta ir savo aukos lavono išniekinimu.
Greta genitalijų rastos peilio dūrių žymės, moteriai perrėžta gerklė, ji galimai buvo laikoma surišta. Jos kūno dalys išmestos į vandenį krepšiuose, į kuriuos buvo pridėta svarmenų.
Tyrėjai nustatė, kad lemtingo susitikimo išvakarėse P.Madsenas žiūrėjo filmą, kuriame moteriai pjaunama galva.
„Nesmurtavau prieš jokį žmogų, taip pat ir prieš jokį negyvą žmogų“, – šią savaitę teisme liudijo P.Madsenas. Jis atrodė atsipalaidavęs, nors klausimai, į kuriuos jam tenka atsakinėti, sunkūs.
Kaltinamasis neigia įvykdęs žmogžudystę, tvirtina tik išmetęs palaikus, kai moteris žuvo per nelaimingą atsitikimą.
Teisėjai ir du patarėjai spręs, ar P.Madsenas privalės likusį gyvenimą praleisti kalėjime. Ar teismą įtikino P.Madseno liudijimai, paaiškės balandžio 25-ąją.
Tiktai trumpa stotelė
Kas tikrai įvyko tą naktį povandeniniame laive, žino tik P.Madsenas. Bet yra netiesioginių įkalčių, susijusių su nusikaltimu ir jo gyvenimu.
K.Wall ir P.Madsenas susitiko Kopenhagos miesto pakraštyje, Refšalejoeno saloje. Pastarąją turtingieji vadina miesto gėda.
O menininkai ir svajotojai sako, kad jiems tai vienintelis likęs nevaržomos laisvės lopinėlis.
Šioje nykioje vietoje P.Madsenas siekė savo svajonių. Iš rėmėjų gautus pinigus investavo į savo rankomis tris pastatytus povandeninius laivus ir raketas.
Netoli P.Madseno angaro tiktai trumpam buvo apsistojusi K.Wall. Tai buvo tik neilgas veržlios, smalsios žurnalistės sustojimas jos kelionėse po pasaulį.
K.Wall tą rugpjūčio ketvirtadienį planavo su draugu Ole Stobbe surengti atsisveikinimo vakarėlį. Po kelių dienų pora norėjo išvykti į Kiniją. Ole – studijuoti dizaino, o Kim – ieškoti medžiagos ir rašyti straipsnių populiariems laikraščiams ir žurnalams.
K.Wall buvo lemta būti žurnaliste. Ji užaugo Malmėje dviejų žurnalistų šeimoje. Baigusi mokyklą studijavo žurnalistiką Švedijoje, Londone ir Kolumbijos universitete Niujorke. K.Wall dirbo laisvai samdoma žurnaliste.
Prieš keletą mėnesių ji buvo paprašiusi P.Madseno susitikti su ja. Gal kokį nors leidinį sudomins rašinys apie povandeninių laivų ir raketų kūrėją?
Ir kai tą rugpjūčio ketvirtadienį paskambino P.Madsenas, jie susitarė susitikti popietę prie jo angaro.
Po pusės valandos, kaip žurnalo „Wired“ reporterei papasakojo O.Stobbe, Kim trumpam užsuko į namus. Ji pasakojo, kad garsusis danų išradėjas P.Madsenas pakvietė ją į povandeninį laivą.
Kim dar paklausė Ole, ar jis nenorėtų eiti drauge – tai būtų taip šaunu! Bet jis dvejojo – draugai, vakarėlis – ir atsisakė. Kim pažadėjo, kad grįš prieš devynias – kaip tik tuo laiku, kai krantinėje bus kuriamas laužas.
Pasak prokuratūros, P.Madsenas ruošėsi Kim vizitui: į povandeninį laivą nugabeno nusmailintą atsuktuvą, pjūklą oranžinės spalvos rankena ir sunkių metalinių vamzdžių.
Visada išalkęs žinių
P.Madsenas, kaip pasakojo buvę jo verslo partneriai, meilužės, kolegos ir draugai, žavėjo paslaptingumu.
Jis degė savo idėjomis 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. Visada ir be kompromisų.
Annie Langkjaer 1971 metais pagimdė P.Madseną.
Jis buvo jauniausias iš keturių moters vaikų – visų jų ji susilaukė nuo skirtingų vyrų.
Anuomet Annie dirbo padavėja Skelskiore, 36-erių Carlo Madseno kavinėje.
Iš tikrųjų vyriškis buvo dailidė, nuolat svaidėsi keiksmais ir šūkavo.
Nepaisydama to, A.Langkjaer ištekėjo už jo ir kentėjo, kai jis mušė ją ir tris jos sūnus, išskyrus savąjį – Peterį.
Po septynerių metų tėvai pagaliau išsiskyrė. Į klausimą, su kuo nori gyventi, Peteris atsakė: „Su tėvu.“ Jo sprendimą nulėmė baimė. Tėvas grasinęs: jei Peteris liks su motina, niekuomet su juo nepasimatysiąs. Bet labiau nei baimė sūnų prie tėvo traukė nepasotinamas žinių alkis.
1908-aisiais gimęs C.Madsenas galėjo Peteriui valandų valandas pasakoti apie pasaulinius karus ir šarvuotą Adolfo Hitlerio traukinį, povandeninius laivus ir dirižablius, sparčią raketų technikos plėtrą nacistinėje Vokietijoje.
„Turėjau milijoną klausimų, o mano tėvas, atrodė, turėjo atsakymą į kiekvieną klausimą. Motina – ne. Ji buvo labai religinga. Tad taip pat sėkmingai, kaip ir su ja, galėjau pasikalbėti su kate“, – vėliau savo biografui Thomui Djursingui sakė P.Madsenas.
Kur tik persikeldavo tėvas su sūnumi, o kraustėsi jie dažnai, tėvas jam įrengdavo dirbtuvę.
Būdamas 15-os P.Madsenas įkūrė „Danish Space Academy“ ir paleido savo pirmąją raketą.
Iš vamzdžio, natrio druskos ir miltinių apmušalų klijų pagamintas pirmasis P.Madseno kūrinys nuskriejęs 100 metrų sudegė ir nukrito į griovį.
Bet jis neatsisakė savo idėjos ir tęsė bandymus. Iki tos dienos, kai, vienai raketai nukritus ant žemės vos keli metrai nuo senelių prieglaudos, jam buvo uždrausta vykdyti eksperimentus.
P.Madsenas pradėjo lankyti laivų inžinerijos studijas. Ir vieną dieną universiteto laboratorijoje turėjo ištyrinėti žibalo savybes ir jas aprašyti. Jam nebuvo įdomu.
Vaikinas nutraukė studijas, išmoko virinti, užsirašė į mechanikos inžinerijos kursus. Gręžė, pjovė, keikėsi – ir vėl bandė iš naujo. Po daugelio metų jis pelnė rimto išradėjo reputaciją.
Prakeiksmo lydimas laivas
Tą vakarą K.Wall ir P.Madsenas nusileido į 18 m ilgio, 40 tonų sveriančią juodą pabaisą. Didžiausią kada nors mėgėjo pastatytą povandeninį laivą.
Šį milžiną P.Madsenas pastatė per dvejus metus padedamas 20 pagalbininkų.
Oficialiai „Nautilus“ priklausė jo, rėmėjų ir akcininkų įkurtai organizacijai „Ubadsgruppen“. Tačiau iš tikrųjų jis nuo pat pradžių buvo juodos povandeninės pabaisos valdovas.
P.Madsenas didžiavosi, kai 2008 m. gegužės 3-iąją „Nautilus“ turėjo išplaukti į pirmąją kelionę.
Jis dalijo interviu, buvo kviečiamas skaityti pranešimų, už juos gaudavo gerą honorarą. Kita vertus, P.Madsenas norėjo daugiau nei pinigų ir šlovės – jis troško amžinybės.
P.Madsenas pykosi su „Ubadsgruppen“ vaikinais. Jie nervino jį. Ir tuomet išradėjas nusprendė palikti organizaciją – jos nariai turėjo įžūlumo darytis reklamą iš jo kūrinio.
„Žinokite, kad „Nautilus“ slegia prakeiksmas. Tas prakeiksmas esu aš.
„Nautilus“ neturės ramybės tol, kol aš egzistuoju. Paleiskite jį!“ – P.Madsenas parašė dviem organizacijos „Ubadsgruppen“ nariams.
Kai K.Wall įlipo į laivą, nusiuntė savo draugui O.Stobbe į mobilųjį telefoną porą nuotraukų.
Vėliau O.Stobbe, sukinėdamasis prie laužo krantinėje, matė povandeninį laivą. Kim jam linktelėjo, Ole jai atsakė tuo pačiu.
Vėliau, apie 20 val., plaukdamas pripučiamąja gumine valtimi vyriškis nufotografavo P.Madseną ir K.Wall, žvelgiančius pro liuką, iškilusį virš ramaus Eresuno sąsiaurio vandens.
Pasak prokuratūros, žurnalistė K.Wall buvo nužudyta tarp 22 val. rugpjūčio 10-ąją ir 10 val. rugpjūčio 11-ąją povandeniniame laive „Nautilus“.
Dažnai kvietėsi moteris
P.Madsenas į savo povandeninį laivą dažnai pasikviesdavo moterų. Truputis artumo, nuotykių ir kartais aistringas seksas jūros dugne.
„Jis buvo pamišęs dėl dviejų dalykų – darbo ir sekso“, – sakė ilgametis „Nautilus“ šeimininko draugas Jensas Falkenbergas.
Kai jie drauge vakarais vaikštinėdavo po kavines ir vakarėlius, Peteris neretai dingdavo su jaunomis gražiomis merginomis.
P.Madsenui patiko salono „Kinky“ fetišo vakarėliai, jis buvo sadomazochistinio klubo „ManiFest“ narys.
Anot prokuratūros, P.Madseno dirbtuvėje buvo rasta ir paimta standžiųjų diskų, kuriuose – vaizdo įrašai. Filmai, kuriuose moterys kankinamos, joms nukertamos galvos, jos sudeginamos.
Apie šitą siaubingą P.Madseno gyvenimo pusę nei buvę verslo partneriai ir meilužės, nei kolegos ir draugai nieko nenumanė.
Kiekvienas stengiasi viešai parodyti savo nudailintą paveikslą. Bet P.Madseno riedėjimas į bedugnę, regis, iš tikrųjų vyko visą gyvenimą.
Daugelis pažįstamų yra patyrę staigių jo įniršio proveržių, atgrasaus elgesio akimirkų, jautė nuolatinį susireikšminimą.
Steenas Lorckas, su P.Madsenu prieš daugelį metų plaukęs laivu „Nautilus“, dabar prisiminė keistą pokalbį.
Anuomet išradėjas pasakojo apie naują svajonę: jis įvykdo tobulą nusikaltimą, jį persekioja sraigtasparniai ir policijos automobiliai, o jis pasprunka dirižabliu.
Iki teismo P.Madsenas sėdėjo Vestrės kalėjime, dešimties kvadratinių metrų vienutėje, ir iš ten rašė laiškus ankstesniems savo draugams.
Viename jų pasakojo apie save trečiuoju asmeniu: „Atrodė, kad toks energingas žmogus neištvers ankštoje kalėjimo kameroje, bet taip nėra.
Jis vis dar pakilios nuotaikos – lyg būtų įžengęs į kitą pasaulį. Pasaulį, kuriame negalioja jokios taisyklės. Atrodo, lyg jis tuo didžiuotųsi.“
