Kai kurie mano, kad 64 metų Xi Jinpingas taps tokiu lyderiu, kaip Kinijos komunistų partijos įkūrėjas Mao Zedongas. Tuo metu kiti svarsto, kad Xi Jinpingas tampa vis panašesnis į Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong-uną arba jau daugybę metų Rusiją valdantį V.Putiną.
Sekmadienį Komunistų partija paskelbė, kad ketina panaikinti kadencijų limitą prezidento ir viceprezidento postams. Teoriškai Xi Jinpingas antrą didžiausią pasaulio ekonomiką ir vieną galingiausių planetos armijų turinčią Kiniją galėtų valdyti iki mirties, rašo „The Guardian“.
Lyderis iki mirties?
„Pokyčiai reiškia, kad ilgą laiką Kinija judės į priekį besivadovaudama Xi Jinpingo mintimis ir principais“, – paaiškino tarptautinių santykių profesorius iš Pekino Renmino universiteto Shi Yinhongas.
JAV prezidento Billo Clintono laikais valstybės sekretoriaus padėjėju dirbęs Billas Bishopas svarstė, kad Xi Jinpingas tampa lyderiu, kurį jis vadina „Putinas-plius“.
„Tik Xi Jinpingas efektyvesnis, galingesnis ir, tiesą sakant, labiau ambicingas lyderis nei V.Putinas, – sakė B.Bishopas. – Xi Jinpingas kloja pamatus, kad Kiniją iki pat mirties valdytų tvirta ranka ir asmenybės kulto pagalba. Neturiu jokių problemų to vadinti diktatūra.“
Žengia link tironijos
2012 metais Xi Jinpingas tapo Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi ir nuo to laiko jis vykdė didžiulę susidorojimo su politiniais priešininkais kampaniją.
Kinijos aktyvistai, disidentai ir intelektualai nuogąstavo, ką tolesnis Xi Jinpingo valdymas gali reikšti dar daugiau represijų.
„Situacija blogės, dėl to galima neabejoti. Pasekmės bus smarkios “, – aiškino žinomas disidentas Wu'er Kaixi, kuris iš Kinijos spruko, nes padėjo organizuoti 1989 metų protestus Tiananmeno aikštėje.
Pasak jo, kadencijų limito panaikinimas yra „dar vienas žingsnis link tironijos“. Wu'er Kaixi vienas iš žmonių, kurie pasirašė skubų pranešimą.
„Mes netylėsime. Kinija yra mūsų šalis ir negalime leisti, kad vos kelių žmonių ambicijos ją nusitemptų į bedugnę“, – skelbiama pranešime.
Wu'er Kaixi manymu, iškilti ir sustiprėti Xi Jinpingui padėjo Vakarų lyderiai, kurie jį liaupsino ir tariamai „maitino“ jo ambicijas tapti „nauju XXI a. diktatoriumi“.
Žiniasklaida liaupsina pokytį
Nors pilna nuogąstaujančių dėl Kinijos ateities, šios šalies valstybinė žiniasklaida ketinimą panaikinti kadencijų limitą pateikė, kaip labai teigiamą dalyką.
Dviejų kadencijų iš eilės limitas buvo priimtas devintajame dešimtmetyje, kad Kinijoje nebebūtų tokių asmenybės kultų, kokį turėjo Mao Zedongas.
Laikraštis „Global Times“ skelbia, kad kadencijų limito pašalinimą remia „visi Kinijos gyventojai“, o Xi Jinpingas – pajėgus lyderis, kuris Kiniją nuves į „naują erą“. Laikraščio vyriausiasis redaktorius Hu Xijinas tikino, kad tai nereiškia, jog Xi Jinpingas Kiniją valdys iki mirties.
Viskas priklausys nuo ekonomikos
Niujorko universiteto kinų teisės bei žmogaus teisių ekspertas Jerome'as Cohenas svarstė, kad Kinija greičiausiai pamiršo „vieną pagrindinių Mao Zedongo despotizmo pamokų“ ir teigė, kad šalis juda link „dar vienos ilgos ir griežtos diktatūros“.
Xi Jinpingas surengė „valymą“ Kinijos politiniame, kariniame ir saugumo sluoksniuose, todėl jo politinių priešininkų – mažiau nei bet kada anksčiau.
Vis dėlto dalis ekspertų mano, kad tai ateityje gali sukelti rimtų problemų. Be to, pasak jų, Xi Jinpingo politinės ambicijos dar gali žlugti ir nėra garantuota, kad jis Kiniją valdys amžinai.
„Daug kas priklausys nuo to, kas per kitus 10–20 metų nutiks ekonomikai. Jei ekonomika toliau augs po 6–7 proc., pasaulis po 20 metų bus visai kitoks nei dabar, nes Kinija viešpataus“, – kalbėjo „SOAS China Institute“ direktorius Steve'as Tsangas.
Slypi daug pavojų?
Ekspertė S.Shirk aiškino, kad sugrįžimas prie „neotradicinės diktatūros“ kupinas pavojaus tiek Kinijai, tiek Xi Jinpingui.
„Kai aplinkui tave vien tik pataikūnai, kurie bijo sakyti, ką mano iš tiesų, tada išauga pavojus, kad lyderis priims blogus sprendimus.
Nesakau, kad Kinijoje pasikartos masinis badas arba sąmyšis kaip po revoliucijos, bet jau dabar priimami blogi sprendimai“, – tvirtino S.Shirk. Pasak jos, vienas pavyzdžių yra vadinamasis naujasis Šilko kelias, dar žinomas kaip Ruožo ir kelio iniciatyva.
Komunistų partija skyrė net 5,7 trln. Juanių (725 mlrd. eurų) plėtoti 900 projektų visame pasaulyje, kad infrastruktūros tinklu sujungtų Aziją su Europa ir Afrika. S.Shirk manymu, pasaulyje daugėja pasipriešinimo naujajam Šilko keliui.
„Man sunku suvokti, kaip policinė valstybė, kuri griežtai varžo pilietinę visuomenę, informaciją ir švietimo sistemą, galės tapti sėkminga ir modernia Kinija.
