Apie po pasaulį plintančią grėsmę kavamedžiams žinota dar septintajame dešimtmetyje. Nusileidę Kolumbijos sostinės Bogotos oro uoste atvykėliai beveik iš karto pamatydavo didelį skelbimą su žodžiais: „Kavos rūdys – priešas. Negabenkite augalinių medžiagų iš užsienio.“
Tai – vienas pirmųjų oficialių perspėjimų apie ligą sukeliantį grybą Hemileia vastatrix, kuris grasina Kolumbijos kavos pramonei. Kavos rūdys ant lapų atrodo kaip rusvi taškeliai.
Ši liga gali iš dalies arba visiškai sunaikinti nacionalinį Kolumbijos produktą, kuris yra svarbiausia itin pelningos pramonės sudedamoji dalis. 2016 metais kava sudarė 7,7 proc. visų svetur parduotų kolumbietiškų produktų.
Jeigu kavos rūdys toliau plis ir mutuos, liga išės ne tik Kolumbijos ekonomiką, bet ir palies pasaulio kavos mėgėjus – jie staiga gali suvokti, kad jų piniginės per lengvos, kad įpirktų šį gėrimą.
Istorija vėl kartosis?
Kolumbijos mokslininkai kovą su kavos rūdimis pradėjo dar šios ligos nepastebėjus šalies plantacijose. Centrinis šių mokslininkų štabas – maža laboratorija aukštai kalnuose.
Didžiausias klausimas, kuris jiems neduoda ramybės – ar pavyks užtikrinti, kad kolumbietiška kava ne tik išliktų, bet ir kad jos skonis liktų nepakitęs?
Grybu užsikrėtusio kavamedžio lapai gamina ploną sluoksnį rudų miltelių, kurie primena rūdis. Lapai iš ryškiai žalios spalvos virsta rudai geltonais. Galiausiai augalas numeta lapus ir nebegali auginti sėklų – kavos pupelių, iš kurių verdama kava.
Mokslininkai siekia, kad Kolumbijos kavamedžiai išvengtų likimo, kurį patyrė augalai Šri Lankoje, Filipinuose ir kitose Pietryčių Azijos šalyse XIX a.
Tuo metu šios šalys buvo pagrindinės kavos eksportuotojas pasaulyje, tačiau per kelis dešimtmečius kavos rūdys taip įsisiautėjo, kad ten kavos pupelės beveik nebeauginamos.
Anot istorikų, tai gali būti viena priežasčių, kodėl britai tokie dideli arbatos, o ne kavos mėgėjai.
„Šri Lanka ėmė plėtoti arbatos pramonę“, – aiškino Londono karališkųjų botanikos sodų „Kew Gardens“ vyriausiasis kavos tyrėjas Aaronas Davisas. Anot jo, Šri Lankos ūkininkams tiesiog nebeapsimokėjo auginti kavamedžių.
Gražuolė ir pabaisa
Kavos rūdys yra pavojinga liga dėl to, kad ji puola tuos kavamedžius, kurie brandina daugumos žmonių mėgstamiausias pupeles.
Yra dvi pagrindinės kavamedžių rūšys – jas ekspertai vadina „gražuole“ ir „pabaisa“. Vadinamoji „gražuolė“ – kavamedis Coffea arabica, iš kurio sėklų gaminamas švelnų, subtilų skonį bei aromatą turintis gėrimas. Tai kava, kuria anksčiau garsėjo Kolumbija.
„Pabaisa“ – Coffea canephora, dar žinoma kaip robusta, yra ligai atsparesnis augalas, kurį pigiau auginti.
Iš šių kavamedžių pupelių gaminamas gėrimas turi šiurkštesnį, kartesnį skonį. Ši kavamedžių rūšis dėl to sudaro tik 37 proc. visos pasaulio kavos pramonės žaliavos.
Kavos rūdys puola tik didžiosios pasaulio dalies mėgstamas „gražuoles“, bet ne „pabaisas“. O Kolumbija eksportavo tik skanesnę kavą, gaunamą iš „gražuolių“.
Todėl septintajame dešimtmetyje mokslininkai įkūrė laboratoriją „Cenicafe“, kad surastų opios problemos sprendimą.
Karas su išnykimu
Laboratorija „Cenicafe“ įrengta aukštai kalnuose, kad būtų apsaugota nuo stichijų ir nelaimių.
Laboratoriją įkūrė Kolumbijos nacionalinė kavos augintojų federacija, dar žinoma kaip „Fedecafe“.
„Dėl „Cenicafe“ likome konkurencingi ir sumažinome riziką“, – sakė „Fedecafe“ technikos direktorius Hernando Duque.
„Cenicafe“ laboratorijoje dirbantys mokslininkai laikomi kovotojų su „didžiausia grėsme kavai Amerikoje“ lyderiais.
Taip mano vienas kavą į JAV importuojančios įmonės „Intelligentsia Coffee Roasters“ vadovų Michaelas Sheridanas.
Kolumbijos mokslininkai suvokė, jog norėdami išgelbėti savo gimtinės kavą jie privalo išvesti naują kavamedžių rūšį, kuri turėtų „gražuolės“ skonį ir „pabaisos“ atsparumą.
Mokslininkams žengti teisinga kryptimi padėjo radinys Timore.
Šioje mažoje Indijos vandenyno saloje „gražuolės“ ir „pabaisos“ romanas buvo vaisingas – atsirado hibridas.
Šis hibridas aptiktas 1927 metais, o derlius pirmą kartą nurinktas 1940 metais.
Nors iš hibrido pupelių gaminama kava nėra itin skani, pats augalas vertingas. Mat hibridą galima sukryžminti su „gražuole“ ir sukurti naujų rūšių, kurios turėtų „pabaisos“ atsparumą.
Tiesa, iš taip sukryžmintų kavamedžių sėklų verdama kava irgi nėra skani – visai kaip hibrido. Kadangi neskanią kavą pirks nedaug kas, ūkininkams nėra prasmės išrauti didžiulę paklausą turinčias „gražuoles“ ir sodinti atsparius kavamedžius.
Kolumbijos mokslininkai karą kavos rūdims paskelbė 1968 metais, nes žinojo, kad liga greitai atkeliaus iš užsienio.
Mokslininkai puolė kryžminti kavamedžių ir atrinkinėjo tuos augalus, iš kurių sėklų verdama kava turi geriausią skonį, subtiliausią aromatą, be to, kurie atspariausi ligai ir kuriuos lengviausia auginti.
1980 metais laboratorija „Cenicafe“ paviešino savo pirmąjį hibridą, išvestą iš Kolumbijoje dažniausiai auginto kavamedžio Caturra ir Timoro radinio.
Rezultatas Colombia padarė įspūdį tiek ūkininkams, tiek kavos gerbėjams. Trejus metus po to kavos rūdys siautėjo Kolumbijoje.
Pavojus nuolat kinta
Bet hibrido Colombia išveisimas nebuvo karo su grybu Hemileia vastatrix pabaiga. Šis grybas evoliucionavo ir užkrėtė kai kuriuos kavamedžius, iki tol buvusius atsparius.
Ligoms plisti padeda ir klimato kaita. Šalčiausiu metų laiku vyraujanti temperatūra kyla.
Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad dėl to sumažėjo laiko tarpas nuo akimirkos, kai kavamedį užpuola grybas, iki momento, kai liga apninka lapus. Toliau kylant temperatūrai epidemijos bus ilgesnės, o padariniai – skaudesni.
Vis dėlto laboratorijos „Cenicafe“ mokslininkai nenuleido rankų. 2005 metais jie paviešino naują kavamedžio Castillo sėklą.
O 2016 metais buvo pristatytas ligoms dar atsparesnis kavamedis Cenicafe 1. Mokslininkų tikslas – išvesti kavamedžius, kurių DNR būtų savybių, leidžiančių priešintis ligoms.
Jeigu kavamedis turi daugybę skirtingų genų, kurie jam suteikia atsparumą ligai, kai evoliucionuojantis grybas sugeba pralaužti vieną iš barjerų, vis dar lieka daugybė kitų kliūčių, kurios saugo kavamedį.
„Sumažinus genetinę įvairovę mažėja atsparumas klimatui, kenkėjams ir ligoms“, – sakė kavos tyrėjas A.Davisas.
Su kava dirbantys mokslininkai nėra naivūs – jie suvokia, kad būtina nuolat kurti naujas kavamedžių rūšis, nes augalus puolantis grybas nesiliaus mutuoti: kad kava išliktų, ir kavamedžiai privalo nuolatos kisti.
Didelė žmogiška kaina
Jeigu kavos rūdys dar labiau įsisiautės, kentės ne tik pasaulio gyventojų skonio receptoriai.
Kolumbijoje gyvena daugiau nei 48,6 mln. gyventojų, o 730 tūkst. jų dirba kavos pramonėje.
Didžioji dalis jų dirba skurdžiose šalies dalyse. Smulkūs kavamedžius auginantys ūkininkai kasmet viliasi, kad derlius bus geras. Jei viltys nepasiteisina, kenčia visa šeima.
Tiesa, įtikinti ūkininkus, kad reikėtų auginti ligai atsparesnius kavamedžius, sunku. Kavamedžiai derlių duoda iki aštuonerių metų, todėl naujausi, atsparesni, kavamedžiai sodinami ne iš karto, kai juos išveda mokslininkai.
Jau nekalbant apie tai, kad ūkininkai emociškai prisirišę prie tos kavamedžių rūšies, kurią jie augino visą gyvenimą ir pažįsta labai gerai. Be to, pasodinus naujas rūšis mažiausiai dvejus metus derlius būna mažas arba jo iš viso nesulaukiama.
Tiesa, „Fedecafe“ siūlo subsidijas ir paskolas ūkininkams, kad jie pirktų ligai atsparias sėklas.
O tokios epidemijos kaip 2008 metais, kai liga sunaikino ketvirtį viso Kolumbijos kavos pupelių derliaus, gali ūkininkus įtikinti, kad jie privalo keistis.
Anot „Fedecafe“, dabar 76 proc. visų Kolumbijos kavamedžių bent iš dalies atsparūs kavos rūdims. Tiesa, yra ir trūkumų.
Kai kurie gurmanai įsitikinę, kad Kolumbijoje dabar plačiai paplitusi Castillo rūšies sėklų kava nėra tokia kokybiška kaip ankstesnių kavamedžių produktas.
Tiesa, yra ir daugybė manančių, kad skonis niekuo nesiskiria.
Grėsmė kyla ne tik Kolumbijai ir kavai
Kolumbija nėra vienintelė kavamedžius auginanti pasaulio šalis, kurios pramonei iškilo pavojus. Antai mokslininkai prognozuoja, kad iki amžiaus pabaigos Etiopijoje temperatūra bus keturiais laipsniais aukštesnė. Dėl to gali daugiau nei perpus sumažėti kavamedžiams auginti skirtas plotas. Tiesa, to galima išvengti, jei bus saugoma gamta. Etiopijoje gyvena daugiau nei 102,4 mln. gyventojų, o 15 mln. iš jų dirba kavos pramonėje.
Klimato kaita pavojų kelia ir Brazilijoje auginamoms kavamedžių pupelėms. Tuos regionus, kur auginami kavamedžiai, pastaruosius kelerius metus sekina didžiausia sausra per šimtmetį: paveikta ne vien aromatinga kavos rūšis arabica, bet ir kartesnė robusta. Toliau kylant temperatūrai Brazilijos kavamedžiams gresia toks pats likimas kaip ir Etiopijos.
Žinoma, kava toli gražu nėra vienintelis pasaulio gyventojų mėgstamas produktas, kuriam kyla pavojus. Bananai irgi bet kada gali išnykti, o dėl to kalta genetinės įvairovės stoka. Beveik visi bananai, kuriuos galima nusipirkti dabar, yra vieno augalo „Cavendish“, kuris XIX a. išvestas Jungtinėje Karalystėje, klonai.
„Cavendish“ toli gražu nėra skaniausias vaisius, bet jis atsparus grybui, kuris XX a. viduryje išnaikino tuo metu pasaulyje populiariausią bananų rūšį „Gros Michel“. Šis grybas – Fusarium cubense, dar žinomas Panamos ligos pavadinimu. Grybas mutavo ir dabar sugeba sunaikinti „Cavendish“, todėl visiems pažįstami parduotuvėse geltonai švytintys bananai artimoje ateityje gali imti ir išnykti.
