Šią savaitę amerikiečiai išgyveno panašius pakilius jausmus, kaip 7 ir 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, kai prasidėjo „Apollo“ misijos į Mėnulį.
Privačios kosmoso tyrinėjimų bendrovės „SpaceX“ triumfas įvyko simbolinėje vietoje.
Raketa „Falcon Heavy“ 15 val. 45 min. JAV Rytų pakrantės laiku atsiplėšė nuo NASA aikštelės Kanaveralo kyšulyje.
Sunkiosios raketos priekyje buvo simbolinis kosmoso užkariautojas prie 46-erių E.Musko kabrioleto „Tesla Roadster“ vairo.
Prie „Falcon Heavy“ pritvirtinta mašina su žmogaus muliažu paleidimo metu tvirtai laikėsi ir išskriejo į kosmosą.
Sėkmingas „Falcon Heavy“ paleidimas buvo milžiniškas žingsnis pirmyn plėtojant žmonių keliones į kosmosą.
„Stebime, kaip „SpaceX“ palieka visas kitas raketų kompanijas dulkėse.
Sveikinimai visiems ten esantiems!“ – tviteryje rašė Kanados astronautas Chrisas Hadfieldas.
Pranoko rusų kūrėjus
Regis, kad dulkėse liko ir konkurentai kitame žemyne, kurių kosmoso programos pastaruoju metu vis klupinėja.
Niekur kitur šios galingos raketos paleidimas taip garsiai nenuaidėjo kaip Rusijoje.
Privati JAV tyrimų bendrovė daro dalykus, dėl kurių rusams jau buvo nusvirusios rankos.
Pirmiausia gamina raketas, kurios sugeba grįžti į Žemę ir gali būti vėl panaudojamos. O dabar dar ir pagamino galingiausią pasaulyje raketą nešėją.
27 variklių raketa „Falcon Heavy“ į Žemės orbitą gali iškelti 64 tonų svorio krovinį – maždaug tiek sveria visiškai pakrautas orlaivis „Boeing 737“.
Tai daugiau kaip dvigubai sunkesnis krovinys, nei pajėgtų iškelti antroji pagal galingumą pasaulyje raketa „Delta IV Heavy“.
Užmojų sukurti panašaus galingumo raketą būta dar Sovietų Sąjungoje 7–8-ajame dešimtmečiais.
Raketinės ir kosminės technikos konstruktorius Sergejus Koroliovas, kuris paleido į kosmosą pirmąjį palydovą ir pirmąjį žmogų, plėtojo raketos „N-1“ projektą.
„N-1“ turėjo būti 30 variklių sunkioji raketa, galinti gabenti 75 tonas sveriančią kosminę stotį. Po S.Koroliovo mirties 1966 metais raketa buvo išbandoma. Visi keturi mėginimai ją paleisti nepavyko.
Tiktai tolimi planai
Rusijos planai sukurti „Falcon Heavy“ prilygstančią raketą, galinčią nuskristi iki Mėnulio arba Marso, nei užbaigti, nei pakankamai finansuojami.
Tačiau Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Igoris Komarovas yra žadėjęs, kad tokia raketa galėtų pakilti 2028 metais.
Data gana vėlyva, todėl tikėtina, kad rusus pralenks dar ir kinai, kurie pastaruoju metu sparčiai investuoja į savo kosmoso programą.
Už „Roskosmos“ pečių – visa valstybė. O štai „SpaceX“ vadovauja berniokiškai atrodantis E.Muskas, kurio galva grūste prigrūsta netikėčiausių idėjų.
Kuo labiau visi purkštauja, kad „Tesla“ įkūrėjas skraido padebesiais, tuo su didesniu užsidegimu jis įgyvendina vieną idėją po kitos. Be to, prideda joms savito žavesio.
Pavyzdžiui, ant į kosmosą skridusio „Tesla“ automobilio prietaisų skydelio angliškai užrašyta „don’t panic“ („nepanikuok“).
Tai ne šiaip patarimas, o nuoroda į E.Musko mėgstamiausią knygą – Douglaso Adamso „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ („The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy“).
Šioje knygoje keliautojas Arturas Dentas turi gidą, ant kurio viršelio įspausti būtent tokie žodžiai. Anot E.Musko, ši knyga nuo paauglystės jam buvo įkvėpimo šaltinis.
Kartūs pavyduolių pokštai
Ir netgi šis pokštas užkliuvo rusams, internete pasipylė pikti juokeliai ar buvo juntama nusivylimo gaida. Tačiau iš to buvo galima suprasti: juokiamasi tada, kai skauda.
Vitalijus Jegorovas, vadovaujantis privačiai Rusijos palydovų gamintojai „Dauria Aerospace“, kuri bendradarbiauja su „Roskosmos“, rašė feisbuke: „Iš tiesų tai E.Muskas nieko fantastiško nepadarė.
Koroliovas tai darė, taip pat ir Valentinas Gluško (raketų variklių inžinierius). Jeigu tai darė sovietai, tai gali ir rusai.
Manęs daug žmonių klausė: „Ar mes galime pakartoti „SpaceX“ sėkmę?“ Techniškai galime. Galiausiai tai juk yra matematinė užduotis, o mums matematikų netrūksta.
Mums tiesiog trūksta svajotojų. Kad žinotume, kaip skristi ir kur skristi, reikia žinoti, kodėl mes tai darome.“
Jungtinės Valstijos turi didžiulį svajotoją – E.Muskas trokšta kolonizuoti Marsą, paversti žmonių keliones į kosmosą realybe.
O štai Rusijoje nėra svajotojo, kuris galėtų jam prilygti.
Maskva turi Dmitrijų Rogoziną – premjero pavaduotoją, kuris atsakingas už gynybos ir kosmoso industriją ir nuolat riejasi su „Roskosmos“.
Ypač po to, kai lapkritį paleidžiant raketos „Sojuz-2.1b“ viršutinę dalį su 19 palydovų, tarp kurių buvo ir tris tonas sveriantis hidrometeorologinis aparatas „Meteor-M“, įvyko greitinančiojo bloko avarija.
Palydovas nukrypo nuo reikiamos trajektorijos ir nukrito į Atlanto vandenyną dėl algoritmo klaidos.
„Vienas siuvėjas prisiuva kišenes, kitas atvartus, bet kostiumas nepavyksta“, – tada komentavo D.Rogozinas.
Fantastikos knygų prisiskaitęs E.Muskas greta rimtų, valstybiniu mastu dėl kosmoso programos dirbančių valdininkų neatrodo taip rimtai.
Bet jo svajonės tikrai padeda mokslui judėti pirmyn.
