Sukūręs vieną populiariausių žaidimų išmaniajam telefonui – 2009-aisiais pasirodžiusį „Angry Birds“ („Pikti paukščiai“) 49-erių vyras dabar turi naują idėją: jo tunelis po Baltijos jūra turėtų sujungti Taliną ir Helsinkį.
Kai tik pasirodė žaidimas „Angry Birds“, pasaulis pametęs galvą svaidė piktus paukščiukus į po barikadomis besislepiančias žalias kiaules.
Žaidimas turėjo ne vieną pratęsimą, atsirado ir filmas, įvairiausių su šiais personažais susijusių prekių.
Praėjo beveik dešimt metų, ir P.Vesterbacka pribrendo sukurti kai ką visiškai naujo – gigantišką 18 mlrd. dolerių (14,4 mlrd. eurų) kainuojantį tunelį tarp jo gimtosios Suomijos ir Estijos.
Beveik visas apie 130 kilometrų ilgio tunelis drieksis po vandeniu.
Sujungs du oro uostus
„Pats kasimas atsieitų tik keletą milijardų eurų“, – viename Niujorko restoranų susitikęs su „BuzzFeed News“ žurnalistais sakė suomis, kaip visada vilkėdamas džinsais ir savo firminiu ryškiai raudonu bluzonu.
P.Vesterbacka nori statyti povandeninį tunelį ir greitaeigį geležinkelį tarp dviejų sostinių.
Siūlomas tunelis prasidėtų Talino oro uoste, tada lįstų po Suomijos įlanka Baltijos jūroje ir išleistų keleivius trijose stotelėse Suomijoje: pirmoji būtų dirbtinėje saloje, kurią P.Vesterbacka ketina supilti netoli Helsinkio, antra būtų įrengta miesto centre ir galutinė maršruto stotelė – Helsinkio oro uostas.
Mintis sujungti dvi Šiaurės Europos šalis kilo dar 1871-aisiais.
Pasiūlė pluoštą pinigų
Tačiau pastaraisiais metais apie galimybę tiesti tunelį kalbėta jau valstybiniu lygmeniu.
Kadangi Suomijai strategiškai svarbu turėti tiesioginį geležinkelio susisiekimą su žemynu, pradėta skaičiuoti, kiek išlaidų galėtų padengti Europos Sąjunga (ES), kiek projektas kainuotų estams ir suomiams.
Bet viskas liko kalbų lygio, kol pasirodė P.Vesterbacka su privačiomis lėšomis ir iniciatyva.
„Kai susitinka suomiai ir estai, dažniausiai kalba pasisuka apie tai, kad reikėtų daugiau bendradarbiauti, – sakė „Angry Birds“ autorius, prisimindamas konferenciją Taline 2016-ųjų gegužę. – Taip buvo ir tada.
Aš tądien pagalvojau: „Gerai, imkime ir galų gale pastatykime tą tunelį. Mažiau kalbų – daugiau darbų!“
Spinduliuojantis pasitikėjimu savimi, vilkintis bluzoną su „Angry Birds“ piešinukais, jis atsistojo ir nuėjo prie tuometės Estijos užsienio reikalų ministrės Marinos Kaljurand vakarienės stalo.
„Mes ką tik nusprendėme pastatyti tunelį“, – pareiškė jis ministrei.
„Kas būtent esate tie „jūs“?“ – paklausė M.Kaljurand, nes jie nebuvo pažįstami.
„Aš su draugais. Jie sėdi prie ano stalo“, – P.Vesterbacka parodė į bičiulius.
Naivūs pirmieji pažadai
M.Kaljurand patvirtino pasakojimą apie jų pirmąjį pokalbį.
„Pažiūrėjau į jį ganėtinai skeptiškai. Kaip į entuziastingą, tačiau labai naivų suomį.
Bet kai jis prisistatė, viskas ėmė skambėti labiau tikėtinai“, – sakė M.Kaljurand.
Pirmasis jos įspūdis neapgavo. P.Vesterbacka išties buvo naivus.
Tik po to, kai prisižadėjo įvykdyti projektą per penkerius metus, jis suvokė, kad 57,09 kilometro ilgio Gotardo tuneliui per Alpes Šveicarijoje pabaigti prireikė 20 metų.
Šiuo metu tai – ilgiausias transporto tunelis pasaulyje, galų gale pradėjęs veikti 2016-aisiais.
Praėjo pusantrų metų, ir P.Vesterbacka aiškina, kad norint pastatyti tunelį nebūtina būti ekspertu. Tam užtenka reikalą išmanančių žmonių.
„Tunelio statybos skiriasi nuo videožaidimo kūrimo, bet ne taip ir daug. Svarbiausia darbo dalis – įgyvendinti idėjas ir suburti projektui tinkamus žmones“, – sakė suomis.
Tačiau jo sugebėjimus įvykdyti planus nemažai žmonių vertina skeptiškai.
„Jeigu jiems norisi nevertinti mano galimybių, tai jau jų problema“, – atsikirto P.Vesterbacka.
Jis subūrė dvi inžinerijos kompanijas, turinčias patirties milžiniškų tunelių statybose, pavyzdžiui, statant 62,5 kilometro ilgio nuotekų tunelį Meksikoje ir atominės energetikos atliekų saugyklas po žeme Suomijoje.
Jos jau pradėjo planuoti naujojo tunelio po Baltija projektą.
Tiksliau, numatyti du lygiagrečiai nutiesti tuneliai.
Prieš pradedant statybas liko sulaukti oficialaus finansavimo patvirtinimo.
Tarptautinio konsultavimo ir inžinerijos įmonės „Pöyry“ Šiaurės Europos prezidentas Markku Oksanenas aiškino, kad tunelio Helsinkis–Talinas statyboms bus naudojamos tokios pat technologijos kaip Meksikos tunelyje ir techniškai tai nėra labai sudėtinga – viskas įmanoma.
Finansavimas ir iš Kinijos
P.Vesterbacka pasakojo, kad 70 proc. taip visų laukiamų lėšų statyboms atkeliaus iš Kinijos.
Bet jis dar neatskleidė, kas Kinijoje parūpins tuos pinigus.
Viename interviu Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“ rugsėjį P.Vesterbacka sakė, kad pats pramoko kinų kalbos, nes „jei ruošiesi prašyti penkiolikos milijardų eurų, būtų mandagu tai padaryti jų kalba“.
Likusios lėšos turėtų atkeliauti iš vieno Skandinavijos bankų viešo pensijos fondo.
Tie, kurie seka P.Vesterbackos pastangas, išlieka atsargūs optimistai.
Buvęs Estijos premjeras Taavi Rõivas ir informacinių technologijų specialistas Taavi Kotka asmeniškai pažįsta P.Vesterbacką ir yra susipažinę su naujojo tunelio projektu.
Abudu neabejojo, kad suomis žadėtas lėšas projektui surinks, ir primena P.Vestebacko pasiekimus versle bei keliones į Kiniją dukart per mėnesį pastaruosius šešerius metus.
„Nors manau, jog pinigus surinkti jam turėtų pavykti, bijau, kad jis per daug optimistiškai apskaičiavo, kiek laiko užtruks gauti visus reikiamus aplinkosaugos leidimus“, – sakė T.Roivas, Estijos parlamento narys.
Pajungtos ir ES struktūros
Pasak P.Vesterbackos, pagal jo užsakytą „PricewaterhouseCoopers“ tyrimą, projektas turėtų atsipirkti per 37 metus.
„Sudėlioti detalų planą, atskleisti partnerius Kinijoje, užtikrinti finansavimą, gauti leidimus, pradėti kasybą. Ir viskas“, – tolesnius žingsnius vardijo P.Vesterbacka, kurie iš šalies skamba ne taip jau paprastai.
Bet atrodo, jog sunkiausiai įveikti sekasi leidimų ir kitokias teisines kliūtis.
ES šiuo metu atlieka išankstinį vertinimą, ar realu įvykdyti tokio tunelio statybas.
Pats P.Vesterbacka pripažįsta, kad jo siūlomas grafikas yra agresyvus – kasti jis nori pradėti jau šiais metais. Jis viliasi, kad aplinkosaugos leidimai gali būti išduoti pagreitinta tvarka.
Nusiteikęs rimtai suomis reguliariai susitinka su abiejų valstybių politikais, informuoja visus apie projekto eigą ir renka jų palankumo taškus.
Jis pasakojo, kad pastarąjį kartą informavo Suomijos ministrą pirmininką Juhą Sipilä gruodžio pradžioje per Suomijos šimto metų nepriklausomybės minėjimą.
Gruodžio mėnesį Estijos ir Suomijos premjerai kalbėjosi Paryžiuje per klimato kaitos konferenciją ir susitarė vasarį surengti susitikimą tunelio klausimams aptarti, kai bus gautos ES tyrimo išvados.
Ambicijos – Šiaurės metropolis
P.Vesterbackos įsitikinimu, naujasis tunelis ne tiktai sujungtų du miestus, bet ir sukurtų vieną didelį metropolį.
Dešimt milijonų žmonių kasmet galėtų keliauti tarp Talino ir Estijos ne dvi valandas keltu, kaip dabar, o nulėkti traukiniu per dvidešimt minučių.
Taip šis regionas virs „FinEst Bay Area“ – tokią skambią etiketę projektui užklijavo žaidimo „Angry Birds“ kūrėjas.
Žodyje „FinEst“ sujungti Suomijos ir Estijos pavadinimai, o išvertus iš anglų kalbos jis reiškia „puikiausias“ arba „aukščiausios kokybės“.
Šalia pridėti žodžiai „bay area“ („įlankos regionas“) yra akivaizdi paralelė su Amerikos technologijų oaze Silicio slėniu – jis įkurtas San Fransisko įlankos regione ir sutrumpintai vadinamas būtent „Bay Area“.
P.Vesterbacka to nė kiek neslepia. Anaiptol, jo tikslas ir yra sukurti šiaurinį Silicio slėnį.
„Tik jame nebus problemų su būstais“, – juokavo P.Vesterbacka.
Tunelis yra tik viena šios dėlionės dalis. Suomis taip pat numato pastatyti naujus būstus kiekvienoje traukinio stotelėje, įkurdinti 50 tūkst. žmonių, dalį jų – supiltoje dirbtinėje saloje.
Taip pat ketinama privilioti į Suomiją 150 tūkst., o į Estiją – 30 tūkst. užsienio studentų, kad regionas greičiau augtų ir ekonomiškai būtų konkurencingesnis nei Kinija.
„Tai turi būti svarbu visai Europai. Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė nesugeba nieko įgyvendinti.
Labai svarbu, kad Šiaurės valstybės demonstruotų lyderystę“, – pareiškė suomis.
Jis sakė, kad tinkama data naujajam traukiniui paleisti būtų 2024 metų gruodžio 24-oji, nors tai ir yra šiek tiek vėliau, nei jam norėtųsi: „Turint galvoje visus leidimus, galbūt tai realiau.
Jei pavyks greičiau – puiku. Jei ne – 2024-ųjų Kalėdos bus gerai.“
