Metų sandūroje didžiausią autoritetą turinti Rusijos sociologinė organizacija – Levados centras, kurį Kremlius neseniai pripažino užsienio agentu, atliko įdomius tyrimus.
Paaiškėjo, jog rusų, kurie įsitikinę, kad pasaulio istorijoje jų tauta turi ypatingą reikšmę, dabar yra daugiausia per visus tyrimų metus. Taip dabar mano 64 proc. respondentų.
Dabar dėl Sovietų Sąjungos subyrėjimo apgailestauja net 58 procentai rusų. Tai – didžiausias rodiklis nuo 2009 m.
Apsauginis nacionalizmas
Levados centro sociologės Karinos Pipijos nuomone, tokių nuotaikų augimą galima vertinti kaip reakciją į tai, ką Kremlius skelbia „neteisinga ir antirusiška“ Vakarų valstybių politika.
Pastaruosius trejus metus rusai teigia, kad jaučiasi „priešų apsuptyje“.
„Toks apsauginis nacionalizmas paprastai lemia susitelkimą aplink istorinį ir kultūrinį branduolį. Rusijos atveju tai tampa ypatingo rusų tautos kelio ideologija, jie tiki turintys ypatingą vaidmenį pasaulio istorijoje“, – įsitikinusi K.Pipija.
Nacionalinio išskirtinumo nuotaikos Rusijoje kaupėsi labai seniai – nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio.
Apklausos atskleidžia, kad rusai tebėra susierzinę dėl bendros ekonominės sistemos griuvimo, išaugo tarpusavio nepasitikėjimas, žiaurumas, nutrūksta ryšiai su giminaičiais, draugais, nebeliko jausmo, kad visur esi kaip namuose, sunku laisvai keliauti, vykti pailsėti.
Parama net suvaržymams
Rusijos žiniasklaida Levados centro apklausą lygina su kitu tyrimu, kurį šių metų gruodžio mėnesį paviešino Friedricho Naumanno fondas.
Vokiečių sociologai nustatė, jog 64 proc. rusų svarbu, kad jų šalyje būtų demokratija. Tai – 15 proc. daugiau nei pernai.
Tuo pat metu pusė – 50,5 proc. apklaustųjų – mano, kad daugumai jų bendrapiliečių ne taip svarbu, ar Rusijoje yra demokratija.
Negana to, dažniausiai rusai pasirengę palaikyti savo valstybę net tais atvejais, kai ji riboja piliečių teises ir laisves.
Pavyzdžiui, 40 proc. apklaustųjų pritaria, kad valstybė kontroliuotų žiniasklaidą ypatingais atvejais – saugumo tikslais.
30 proc. respondentų pritaria tokiai kontrolei bet kokiomis aplinkybėms.
Priešinga įprastai logikai
1992 metais, kai šalies ekonomika buvo virtusi griuvėsiais, apie ypatingą rusų vaidmenį pasaulio istorijoje kalbėjo tik 13 proc. apklaustųjų.
Padėtis pradėjo keistis kylant pasaulinėms naftos kainoms ir dėl to kylant gyventojų gerovei.
O vėliau, kai šalies pajamos iš naftos vėl smigo žemyn, sustiprėjo demokratinės visuomenės nuotaikos, nors propaganda visus drąsino.
Tuomet kalbėdami apie televizoriaus ir šaldytuvo priešpriešą politologai prognozavo, kad mažėjant šaldytuvo turiniui mažės ir televizoriaus įtaka.
Bet jie klydo, ir tai rodo Levados centro apklausa. Šalyje jau 4 metai lėtai, bet nuolat mažėja gyventojų pajamos, o visuomenės nacionalistinės nuotaikos tik stiprėja.
Visuomenėje dominuoja tiktai bendriausi pageidavimai valdžiai – pavyzdžiui, kad tauta gyventų truputį geriau, kad alga būtų didesnė ir parduotuvių lentynose būtų nebrangių prekių.
