Didžiausi 2017 metų skandalai: dėl daugumos jų kaltas vienas žmogus

Šiuos metus ženklino skandalų bangos, kurios, regis, toliau vilnys ir 2018-aisiais.

Planetos gyventojus siutino ir stebino vienas už kitą įspūdingesni JAV prezidento D.Trumpo žingsniai.

Taip pat išaiškėjo milžiniškas seksualinio išnaudojimo mastas pasaulio šalių politiniuose sluoksniuose, pramogų pasaulyje ir įvairiose bendrovėse.

Ne ką mažiau pasaulio dėmesį kaustė nepavykęs, bet visą Europą sukrėtęs Katalonijos nepriklausomybės referendumas.

D.Trumpas šįmet buvo ir pokyčių, ir chaoso nešėjas. 45-uoju JAV prezidentu sausio mėnesį prisaikdinto D.Trumpo vardas buvo siejamas su skandalais, kurie vienas kitą keitė milžinišku greičiu.

Daugelio nuomone, pažadais žarstęsis D.Trumpas pridarė daugiau žalos nei naudos.

Jis patraukė Ameriką iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties bei Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Kritikų nuomone, D.Trumpo veiksmai veda prie Amerikos, kaip galingiausios pasaulyje valstybės, titulo užleidimo Kinijai.

Abu lyderiai garsiai žvangino kardais ir nuogąstauta, kad Pchenjanas gali smogti Amerikai arba Vašingtonas nuspręs suduoti Šiaurės Korėjai išankstinį smūgį.

O metams judant link pabaigos prezidentas D.Trumpas susprogdino politinę bombą: jis paskelbė, kad Jeruzalė – Izraelio sostinė, į kurią iš Tel Avivo perkels Amerikos ambasadą.

Šis prieštaringai vertinamas veiksmas sulaukė kritikos ir pakurstė smurtą regione.

Pasaulio šalys nuogąstavo dėl byrančios palestiniečių ir žydų taikos galimybės ir plūdo D.Trumpą. O Viduriniuose Rytuose, musulmoniškose Azijos šalyse ir net Europoje kilo protestai.

D.Trumpas ne vien tik paveikė Amerikos reputaciją svetur ir tarptautinę bendruomenę. Jis taip pat atstūmė daugelį amerikiečių.

Apklausų vidurkius skaičiuojantis tinklalapis „FiveThirtyEight“ rodo, kad gruodį tik 37 proc. rinkėjų rėmė D.Trumpą. Su prastu įvertinimu greičiausiai susijęs šešėlis, supantis D.Trumpą ir jo patikėtinius.

Amerika išleidžia labai daug mokesčių mokėtojų pinigų valdant D.Trumpui. Slaptoji tarnyba jau vasarą išnaudojo visų metų biudžetą, nes darbo krūvis – milžiniškas.

Agentams ne tik reikia saugoti daugybę D.Trumpo artimųjų, bet ir leisti didžiules sumas užtikrinti saugumą per dažnas prezidento keliones.

D.Trumpas kiekvieną savaitgalį keliauja į savo rezidencijas Floridos, Virdžinijos arba Naujojo Džersio valstijoje.

Kiekvienas D.Trumpo apsilankymas jo „Mar-a-Lago“ viloje Floridoje saugumo agentams kainuoja 3 mln. JAV dolerių (2,53 mln. eurų).

Ne tik vila, bet ir poilsio kompleksas po D.Trumpo pergalės prezidento rinkimuose pritraukė daug naujų narių, kurie nori su politiku užmegzti draugystę.

Tiesa, narystė po rinkimų „Mar-a-Lago“ pabrango iki 200 tūkst. dolerių (169 tūkst. eurų).

Panaši situacija D.Trumpo prabangiame viešbutyje Vašingtone „Trump International“, kuris yra prie pat Baltųjų rūmų. Čia zuja diplomatai, verslininkai ir politikai, kurie visi nori D.Trumpo dėmesio.

Viešbutyje apsistoja užsienio šalių lobistai ir vyriausybės atstovai, kurie, anot vieno respublikono Vašingtone, naudodamiesi D.Trumpo paslaugomis atiduoda „duoklę“ mainais už įtaką.

Pirmieji D.Trumpo metai valdžioje sukosi ir aplink Rusijos skandalą.

Specialusis prokuroras Robertas Muelleris tiria Kremliaus kišimąsi į praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir ieško sąsajų tarp D.Trumpo patikėtinių bei Maskvos.

Šiais metais paaiškėjo, kad buvęs D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas melavo Federaliniam tyrimų biurui apie ryšius su tuometiniu Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku. Su S.Kisliaku bendravo ir D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris.

J.Kushneris su Donaldu Trumpu jaunesniuoju bei buvusiu rinkimų kampanijos pirmininku Paulu Manafortu susitiko su rusų teisininke Natalija Veselnickaja. Ryšių su Kremliumi turinti rusė siūlė jiems kompromituojančios medžiagos apie demokratų kandidatę rinkimuose Hillary Clinton.

Skandalingai elgiasi ir kiti prezidento patikėtiniai. Antai Aplinkosaugos tarnybos vadovas Scottas Pruittas dažnai vakarieniauja su pramonės sektorių, kuriuos jis reguliuoja, lobistais.

Tuo metu veteranų reikalų sekretorius Davidas Shulkinas naudojo mokesčių mokėtojų pinigus, kad su žmona atostogautų Europoje. Dėl pinigų švaistymo skraidant įtariamas ir vidaus reikalų sekretorius Ryanas Zinke’as.

Per pasaulį nuvilnijo Holivudo režisieriaus Harvey Weinsteino seksualinio priekabiavimo skandalas, kuris įplieskė su išnaudojimu kovojantį judėjimą „Me Too“ („Aš irgi“).

Skandalas sudrebino įtakingų vyrų postus ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. H.Weinsteiną prievartavimu, priekabiavimu, smurtu ir grasinimais apkaltino dešimtys moterų, dirbančių Holivudo pramonėje.

H.Weinsteinas daugeliui moterų žadėjo padėti jų karjerai, jeigu jos jį tenkins lytiškai. Tarp pirmųjų moterų, kurios metė jam kaltinimus, buvo aktorės Rose McGowan ir Ashley Judd.

Kaltinimai priekabiavimu pasiekė ne tiktai garsius aktorius ir žvaigždes, bet ir politikus, žurnalistus. Kaltinimų neišvengė netgi buvęs JAV prezidentas George’as Bushas vyresnysis.

Prancūzijoje trečdaliu išaugo pranešimų apie seksualinį smurtą skaičius.

Tuo metu Jungtinėje Karalystėje nepadoriu elgesiu įtariami parlamentarai tirtėjo dėl savo darbo vietų. O Izraelyje iš postų virto garsūs žurnalistai.

Šios su seksualiniu išnaudojimu kovojusios moterys sulaukė liaupsių iš tarptautinės bendruomenės už narsą pasipriešinti savo skriaudėjams.

Tiesa, kai kurie jas kritikavo, kad apie išnaudojimą prabilo tik dabar, prabėgus daugeliui metų po įvykių: prakalbusios anksčiau jos būtų galėjusios nuo priekabiautojų apsaugoti daugybę kitų moterų.

Spalio 8-ąją, vos kelios dienos po pirmųjų kaltinimų, H.Weinsteino vardu pavadintos įmonės tarybos nariai jį atleido.

Nuo tada augo spaudimas, kad įmonė būtų parduota arba skelbtų bankrotą.

Spalį H.Weinsteino žmona Georgina Chapman rėžė, kad palieka savo vyrą.

2017-aisiais nepriklausomybės varpu skambino katalonai. Įvykiai nuo Ispanijos atsiskirti norinčiame turtingame Katalonijos regione buvo tikra politinė drama.

Spalio 1-ąją Katalonijoje surengtas nelegalus referendumas dėl nepriklausomybės.

Ispanijos valdžios raginami policininkai bandė sutrukdyti balsavimui, vyko susirėmimai tarp teisėsaugos ir šimtų tūkstančių protestuotojų.

Neapsieita be šimtų sužalotųjų. Nors 90 proc. rinkėjų parėmė nepriklausomybę, dalyvavo mažiau nei pusė visų balsuotojų.

Įsisiautėjus konfliktui tarp Barselonos ir Madrido Ispanijos premjeras Mariano Rajoy paleido Katalonijos vyriausybę, įvedė tiesioginį valdymą regione ir gruodžio 21 dieną sušaukė išankstinius rinkimus.

Sukilimu buvo apkaltinta 13 katalonų politikų, penki iš jų pabėgo į Briuselį. Tarp tepusių slides buvo garsiausiai apie kovą už nepriklausomybę šaukęs buvęs Katalonijos lyderis Carlosas Puigdemont’as.

Tiesa, vis dar Briuselyje sėdintis C.Puigdemont’as šventė paskelbus išankstinių rinkimų rezultatus, mat trys separatistų partijos kartu užsitikrino absoliučią daugumą.

Budistų daugumą turinčiame Mianmare buvo persekiojami rohinjų musulmonų mažumos atstovai: padeginėjami kaimai, prievartaujamos moterys ir žudomi vaikai.

Mianmaras kaltinimus, kad vykdo etninį valymą arba genocidą, griežtai neigė ir kaltino tarptautinę bendruomenę šališkumu.

Nors tarptautinė bendruomenė šiemet garsiai reiškė susirūpinimą dėl įvykių Mianmare, jokios tiesioginės pagalbos rohinjams, nepaisant pranešimų apie žiaurumus, nesuteikta.

Neramumai kilo rugpjūtį, kai ginkluoti rohinjų sukilėliai užpuolė 30 saugumo pajėgų postų ir karinę stovyklą.

Per pirmą konflikto mėnesį atgal smogusi Mianmaro kariuomenė nužudė 6,7 tūkst. rohinjų.

Nuo rugpjūčio iki metų pabaigos į Bangladešą pabėgo daugiau nei 600 tūkst. rohinjų.