Metai, kuriuos išlydime, pažėrė žmonijai didžiulių drąsos išbandymų ir mokė nepalūžti.
Gamta šiemet metė dar neregėtų iššūkių – žmonės žuvo miškų gaisruose, miestus tvindė istorinio masto potvyniai, žemės drebėjimų palikti griuvėsiai tapo karstais šimtams planetos gyventojų.
Žmoniją palaužti ir vėl bandė teroristai – smogė ir tiems, kurie dar gydėsi žaizdas, ir tiems, kurie atakų savo mieste nebuvo matę.
2017-aisiais ramybės neteikė ir tarptautiniai įvykiai. Nors Viduriniuose Rytuose pasiekta svarbių pergalių prieš grupuotę „Islamo valstybė“, įvykiai rytinėje Azijos dalyje privertė prisiminti Šaltojo karo įtampą.
Galiausiai 2017 metai, be abejonių, gali būti pavadinti drąsių moterų metais.
Sausį milijonai jų išėjo į gatves pasakyti, kad neketina toleruoti žeminimo ir bet kokios nelygybės formos.
Moterų stiprybės metai
Feminizmas – šį žodį didysis internetinis JAV žodynas „Merriam-Webbster“ šįmet pasirinko pačiu svarbiausiu.
Jis simboliškai įrėmino metus – buvo žodyne ieškotas ir jų pradžioje, ir pabaigoje.
Sausį, vos prisiekus naujajam JAV lyderiui, kuris kampanijos metu ne kartą laidė seksistinius ir kitą lytį žeminančius komentarus, įvyko moterų maršas.
Vien JAV jame žygiavo apie 5 mln. moterų – tai buvo didžiausias vienos dienos protestas šalies istorijoje.
Amerikietes, kurios pasisakė ne tik už moterų teises, bet ir rasinę, religinę, tautinę ir seksualinių pažiūrų lygybę, palaikė moterys visame pasaulyje – maršai vyko visuose žemynuose, net Antarktidoje.
„Tai toks galingas energijos ir tikros demokratijos pliūpsnis, kokio nemačiau per visą savo gyvenimą, – tądien sakė garsi JAV feministė Gloria Steinem. – Jis apima plačią amžiaus grupę ir didelę įvairovę.
Ir, prisiminkite, mūsų konstitucija neprasideda žodžiais: „Aš, prezidentas.“ Ji prasideda: „Mes, žmonės.“
Kad kiti autoritetingi asmenys, ne tik prezidentas, turi jausti ribas, parodė ir Holivudo prodiuserio Harvey Weinsteino nuopuolis.
Aktorė Ashley Judd, kuri pirmoji išdrįso papasakoti, kaip kino magnatas bandė įsitempti ją į lovą, įkvėpė prabilti ne vieną kino industrijos moterį, o vėliau – ir kitų sričių atstoves.
„Seksualinis priekabiavimas užtraukia gėdą. Labai stipru tai, kad šios moterys sugebėjo ne tik pasidalinti šia gėda, bet ir perkelti ją tam, kam ir priklauso, – užpuolikui“, – teigė Tarana Burke, kuri 2006 metais įkūrė organizaciją „Me Too“, padedančią seksualinį smurtą patyrusioms moterims.
Atskleisti priekabiavimo atvejai Silicio slėnyje, meno industrijoje, valdžios sluoksniuose – apie prezidento D.Trumpo priekabiavimą prabilo šešios moterys.
Iš tiesų, grotažymę „me too“ (liet. – „ir aš“), žyminčią, kad moteris susidūrė su seksualiniu priekabiavimu, socialiniuose tinkluose greta istorijų skelbė milijonai moterų iš visų veiklos sektorių.
„Tai – revoliucija, kuri mus atves į saugesnę darbo aplinką bet kurioje darbo vietoje“, – taip buvo kalbama tviteryje apie tylos laužytojas.
Būtent socialiniai tinklai prisidėjo prie šio lūžio, kai daug metų gyvavusios viešos paslaptys buvo ištemptos į viešumą. O žurnalas TIME tylos laužytojus paskelbė metų žmonėmis.
Neregėtas gamtos siausmas
Pasaulį drebino ne tik skandalai, bet ir istorinio galingumo gamtos stichijos.
Net du galingi žemės drebėjimai šįmet smogė Meksikai. Rugsėjo pradžioje beveik 100 žmonių žuvo, kai 8,1 balo stiprumo požeminis smūgis supurtė Oachakos valstiją.
Praėjus dvylikai dienų nelaimė užgriuvo Meksiko miestą – per 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimą žuvo 370 žmonių, per 6 tūkst. buvo sužeista.
Kol viename pasaulio krašte žmones laidojo griuvėsiai, o jų namai virto dulkių krūva, kitur jie žuvo sausrų ir sausų audrų pakurstytose liepsnose. Portugalijos ugniagesiai mėgino suvaldyti centrinėje dalyje siautėjusius gaisrus. Daugiau kaip 60 žmonių žuvo.
Ta pati bėda kankino ir Kaliforniją. Nors pavasarį šioje JAV valstijoje buvo atšauktas sausros laikotarpis, spalį ir gruodį čia vėl siautėjo ugnis.
Dar niekada čia gaisrai nebuvo tokie dažni ir gausūs kaip šįmet, kai žuvo dešimtys žmonių.
Rugpjūtį Amerikai smogė istorinių nuostolių – net 200 mlrd. dolerių (167,3 mlrd. eurų) – padariusi audra „Harvey“. Ji pražudė 77 žmones, užtvindė miestus, visiškai paralyžiavo Hjustoną, kur vėjo greitis siekė net 200 kilometrų per valandą.
Dar per 60 žmonių pražudė rugsėjo mėnesį Dominikoje ir Puerto Rike siaurėjusi „Maria“. Uraganas buvo stipriausias, kokį valstybės buvo patyrusios.
Po šių nelaimių mokslininkai kalbėjo, kad audrų poveikį dar labiau sustiprino klimato kaitos reiškiniai: šylantys vandenynai, kylantis jų lygis. O gaisrus sukėlė istoriniai karščiai ir sausros.
Jie paragino gyventi ne klimato kaitą neigiančio JAV prezidento realybėje, bet atsižvelgti į mokslinius faktus.
„Gali sakyti, kad netiki gravitacija, tačiau jei žengsi nuo uolos – nukrisi“, – kalbėjo Teksaso technologijų universiteto Klimato centro vadovė Katharine Hayhoe.
Ironiška, kad istoriniai potvyniai, žemės drebėjimai ir gaisrai kankino žemę kaip tik tada, kai galingiausios pasaulio valstybės vadovas D.Trumpas kartojo, jog klimato kaita – Kinijos verslininkų pramanas.
Ir nors D.Trumpas paskelbė, jog JAV traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties, kitos valstybės rankų nenuleidžia.
Taikinys – rami kasdienybė
Šių metų teroro atakos parodė, kad taikiniai Vakaruose per kelerius metus pakito: puolamos ne galios struktūros – pavyzdžiui, ambasados, vyriausybiniai pastatai, bet žmonių kasdienybė, taikomasi į jų pasilinksminimo vietas, turistinius objektus, ramybę.
Itin skaudūs metai buvo britams. Antai kovą teroristas mikroautobusu traiškė pėsčiuosius ant Londono Vestminsterio tilto, o vėliau, išlipęs iš automobilio, mirtinai subadė Parlamento rūmus saugojusį policininką. Islamizmo įkvėptas teroristas nužudė 5 žmones, dar 49 sužeidė.
Gegužę savižudis susisprogdino Mančesterio arenoje. Šrapnelio prikrauta bomba detonuota fojė, kai žmonės ėjo iš Arianos Grande koncerto. Per kruviniausią Jungtinėje Karalystėje ataką nužudyti 22 žmonės, dar per 500 sužeista.
Mažiau negu po dviejų savaičių Londonas ir vėl buvo užpultas. Teroristai važiavo per pėsčiuosius ant Londono tilto, o vėliau badė žmones peiliais Boro turguje. Žuvo septyni londoniečiai.
Kentėjo ir rusai. Balandį savižudis sprogdintojas puolė Sankt Peterburgo metro keliavusius žmones. Be užpuoliko, žuvo 15 žmonių, dar per 60 buvo sužeista.
O po to, kai šią savaitę Sankt Peterburgą sukrėtė dar viena ataka – prekybos centre sprogo ir 13 žmonių sužeidė bomba, baiminamasi, ar pavyks užtikrinti saugumą mieste per 2018-aisiais vyksiantį futbolo čempionatą.
Mat teroristai taikosi ir į tokias valstybes, kurios laikytos saugiausiomis Europoje. Antai balandį Švedijos sostinės Stokholmo širdyje per ataką žuvo 5 žmonės, kai „Islamo valstybei“ ištikimas vyras sunkvežimiu važiavo per pėsčiuosius apsipirkimo gatvėje.
Šokiruota ir Barselona, kuri nebuvo regėjusi islamistinio teroro.
Pagrindinėje pėsčiųjų arterijoje, Ramblos alėjoje, rugpjūtį teroristai po sunkvežimio ratais sutraiškė 16 žmonių, dar 130 sužeidė.
Panašų scenarijų pasirinko ir Amerikos teroristai: žemutiniame Manhatane spalį islamistas sunkvežimiu sutraiškė 8 žmones.
Beje, amerikiečiai kentėjo ne tik nuo džihadistų. Šalį sukrėtė ir kruvinos masinės šaudynės: didžiausios JAV istorijoje spalį įvyko Las Vegase, kai pro viešbučio langą amerikietis Stephenas Paddockas nužudė 58 gatvės festivalyje dalyvavusius žmones ir dar 546 sužeidė.
Šie teroro košmarai alino ir kėlė skausmą, bet parodė, kad vakariečiai sugeba išlikti vieningi.
Grasino ir pravardžiavo
Kaip šiemet pamatėme, visuomenę skaldyti gali ne tik jėgos iš išorės, bet ir vidaus politikai. Pirmuosius kadencijos metus baigiantis prezidentas D.Trumpas 2017 metais priėmė sprendimus ir žėrė pareiškimus, kurie visuomenėje atvėrė takoskyras.
Siena su Meksika, migracijos draudimai, mokesčių reforma, sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai, konfrontacija su Šiaurės Korėja, ryšiai su Rusija, šeimos narių įdarbinimas, Jeruzalės paskelbimas Izraelio sostine – dėl šių dalykų D.Trumpas kėlė aršias diskusijas, kivirčus.
Naujasis JAV vadovas perrašė ir prezidentavimo taisykles – kasdien rašydamas tviteryje jis įžengė į visas gyvenimo sferas. Lyderis komentavo TV laidas, neigiamus straipsnius apie save vadino melagingomis naujienomis („fake news“), išvadino Pchenjano lyderį „storu ir žemu“, „raketų žmogumi“.
Tokie teiginiai apie Kim Jong-uną kėlė bene daugiausia nerimo – mat viltasi, kad naujasis Vašingtono vadovas išspręs įtampą Korėjos pusiasalyje, o ne ją padidins.
„Tegu Šiaurės Korėja tik pabando toliau grasinti JAV. Tai bus sutikta su tokia ugnimi ir įniršiu, kokio pasaulis dar nematė“, – grasino D.Trumpas.
Pchenjano diktatorius, šįmet atlikęs 20 raketų ir atominį bandymus, giriasi, kad sukūrė balistinę raketą, kuri gali pasiekti bet kurį pasaulio tašką, įskaitant JAV.
Taigi šiuos metus pasaulis palydės su didesne įtampa, nei į juos įžengė: Šiaurės Korėja iš grėsmės regionui pavirto į grėsmę JAV, o kartu – visam Vakarų pasauliui.
Tačiau galima pasidžiaugti, kad 2017 metais būta ir svarbių pergalių, – gruodį Irakas paskelbė savo teritorijoje visiškai sutriuškinęs grupuotę „Islamo valstybė“. Po trejų intensyvių kautynių metų islamistai buvo išvyti iš šalies, atkovotas Mosulas.
Sirijoje džihadistai taip pat prarado didžiulę kontroliuotą teritoriją – visus didžiausius miestus.
Vis dėlto daug kovotojų įsimaišė į kaimus, tarp civilių, pabėgo į pogrindines smulkesnes teroristines kuopeles. Nors svarbiausi mūšiai šįmet buvo laimėti, teroro slibino galvos gali ataugti – karo nualinta Sirija ir Irakas dar ilgai kentės išpuolius.
Kiti svarbūs 2017 metų įvykiai
Jungtinė Karalystė aktyvino 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, Europos Sąjungos narių išstojimo teisinį mechanizmą. 2019-ųjų kovo 29-ąją, praėjus dvejiems metams nuo straipsnio aktyvinimo dienos, britai išstos iš Bendrijos. Tačiau iki to laukia sunkios derybos, o jos šįmet vangiai stūmėsi pirmyn.
Saudo Arabijoje vyko didelės permainos: moterims leista vairuoti, vėl veiks kino teatrai. Jaunasis šalies monarchas Mohammadas bin Salmanas siekia paversti šalį modernesne ir apvalyti, kad neliktų korupcijos.
Venesueloje neslopo protestai. Skurdo ir stagnacijos išvarginti šalies gyventojai traukė į gatves protestuoti prieš šalies prezidentą Nicolasą Maduro. Milijonai žmonių kelis mėnesius dalyvavo susirėmimuose su policija, žygiavo demonstracijose. Prezidentas iš posto nepasitraukė, opozicija toliau varžoma.
Lietuvos pašonėje surengtos didžiulės karinės pratybos „Zapad“. Jose dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos ginkluotosios pajėgos. Rugsėjo 14–20 dienomis jos vyko Baltarusijoje, Rusijoje ir Kaliningrado srityje.
Vokietijoje vyko visuotiniai rinkimai, kuriuos laimėjo Angelos Merkel konservatoriai. Vis dėlto kanclerės partijai nepavyko gauti daugumos, nuo rugsėjo iki šiol nepavyksta suburti koalicijos. Jei ir sausį nepavyks sudaryti koalicijos su socialdemokratais, šalyje gali įvykti nauji rinkimai.
Katalonijoje įvyko referendumas dėl nepriklausomybės, tačiau jis lėmė politinę krizę. Nors buvo balsuota už regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos, katalonų veiksmai buvo neteisėti, įvestas tiesioginis Madrido valdymas, o gruodį surengti nauji Katalonijos valdžios rinkimai.
