Per Kalėdas Jungtinėje Karalystėje dėl „Brexit“ skelbiamos paliaubos

„Būtų labai gražu, jei per šį šventinį laikotarpį mes paskelbtume apie „visišką ugnies nutraukimą“.

Jeigu susilaikytume nuo įžeidinėjimų, savo oponentų apibūdinimo niekinamais terminais“, – taip prieš pat Kalėdų šventes visiems šalies gyventojams pasiūlė Jungtinėje Karalystėje dominuojančios religinės bendruomenės vadovas, Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby.

Pasaulinės Anglikonų bažnyčios galva stengiasi, kiek tik įmanoma, pernelyg dažnai nekišti nagų į politiką.

Bet dabar dvasininkui įsikišti pasirodė būtina. Mat „Brexit“ procesas itin giliai ir skaudžiai suskaldė britų visuomenę: pyktis, kaltinimai, netgi grasinimai liejasi per kraštus.

Ir ne tik tarp politikų. Konfliktai liepsnoja tarp artimų giminaičių, draugų, tarp jaunosios ir senosios kartos atstovų.

Todėl arkivyskupas J.Welby ir nusprendė pasiskolinti idėją, pirmąkart kilusią daugiau nei prieš šimtmetį Pirmojo pasaulinio karo laukų tranšėjose.

1914-ųjų Kūčių ir Kalėdų dienomis Vakarų fronto linijoje tūkstančiai vokiečių, prancūzų ir britų kareivių spontaniškai, nesusitarę ir neskatinami trumpam padėjo ginklus į šalį.

Eiliniai kariai ir žemo rango karininkai išlipo iš apkasų, apsikeitė belaisviais, vaišino vienas kitą cigaretėmis ir šokoladu. Netgi buvo sužaistos draugiškos futbolo rungtynės kovos lauke.

Tiesa, šis istorikų išsamiai aprašytas ir kino filmuose įamžintas „kalėdinių paliaubų“ stebuklas įvyko tiktai vienąsyk: jau kitais metais, per 1915-ųjų Kalėdas, britų ir prancūzų karo vadai griežtai uždraudė savo eiliniams broliautis su priešu.

61 metų Kenterberio arkivyskupas pasiūlė kiekvienam piliečiui per šių metų šventes paskelbti sau ir artimiesiems tokias pat mažas paliaubas.

„Kaip šalis, mes kursime bendrą ateitį. Mes priėmėme sprendimą dėl „Brexit“. Abi pusės sutinka, kad jis įvyks. Tik kaip būtent mes įgyvendinsime šį procesą?

Dėl to vyksta rimtas politinis ginčas. Tačiau turime labai aiškiai atskirti idėjų kovą nuo išpuolių prieš asmenis.

Tokių atakų mes turime vengti“, – tvirtino J.Welby, pakvietęs britus susitaikyti, būti pakančius ir vieningus.

Tačiau ar realu, kad Anglikonų bažnyčios vadovo gražus kvietimas skelbti „kalėdines paliaubas“ neliks tik šauksmas tyruose? Deja, tų vilčių – ne itin daug.

Mat gruodį nuodinga atmosfera ginčuose dėl „Brexit“ nė kiek neatlėgo, atvirkščiai – tik sutirštėjo.

Šią savaitę net trys valdančiosios Konservatorių partijos parlamentarai – Anna Soubry, Nicky Morgan ir Dominicas Grievesas – pateikė Londono policijai dokumentų, kuriuose užfiksuoti grasinimai fiziniu susidorojimu, įskaitant ir nužudymu.

Parlamentarų saugumu Vestminsteryje dabar rūpinamasi itin rimtai. Kad kalbos interneto portaluose greitai gali virsti realiais išpuoliais, britų parlamentarai žino iš savo karčios patirties.

Šįmet kovo mėnesį „Islamo valstybės“ teroristas Khalidas Masoodas mėgino įsiveržti į Bendruomenių Rūmus: jam kelią pastojo beginklis policininkas Keithas Palmeris ir žuvo nuo dūrių peiliu.

O 2016 metų birželį, prieš pat „Brexit“ referendumą, neonacis Thomas Mairas nušovė ir peiliu subadė leiboristę deputatę Jo Cox, už britų narystę ES aistringai agitavusią jauną politikę.

Būtent tokiu pat terminu – „išdavikas“ – šiomis dienomis radikalai euroskeptikai iš ultradešiniojo „Brexit“ sparno pakrikštijo tris įstatymų leidėjus, proeuropietiškus konservatorius A.Soubry, N.Morgan ir D.Grievesą.

Visi šie politikai dabar tėra eiliniai parlamentarai. Bet vos prieš keletą metų jie užėmė svarbius vyriausybinius postus buvusio premjero Davido Camerono vadovaujamoje komandoje.

Šiuo metu ši trijulė priklauso nedidelei neformaliai „sukilėlių konservatorių“ grupelei.

Praėjusią savaitę vos vienuolikos šių torių parlamentarų balsų užteko, kad ministrė pirmininkė Theresa May ir jos vyriausybė patirtų pirmą skaudų parlamentinį pralaimėjimą dėl „Brexit“ įgyvendinimo strategijos.

Opozicinės partijos ir 11 „sukilėlių“ patvirtino įstatymų pataisą, suteikiančią tiek Bendruomenių, tiek ir Lordų rūmams teisę kitąmet ratifikuoti arba atmesti Londono ir Briuselio sutartį dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sąlygų.

Šia pataisa Parlamentas nusiuntė nedviprasmišką žinią Th.May vyriausybei, kurioje kertinius postus iki šiol užima „kietojo“, bekompromisio „Brexit“ šalininkai. Bendruomenių Rūmų depeša itin paprasta: Parlamento žodis bus lemiamas.

Jeigu Th.May ir jos derybininkų komandai nepavyks sutarti su Briuseliu dėl kuo švelnesnių ir neskausmingesnių skyrybų, parlamentarai turės teisę pareikalauti derėtis iš naujo. Maža to, Parlamentas atsisakė suteikti Th.May ir jos ministrams galias „Brexit“ proceso metu keisti šalies įstatymų lydimuosius aktus.

Tokios galios pernelyg padidintų vyriausybės svorį ir apkarpytų Bendruomenių Rūmų funkcijas.

Iškart po skaudaus vyriausybės pralaimėjimo nepaklusniųjų parlamentarų „eurofilų“ atžvilgiu pasipylė ne šiaip politinė kritika, o kaltinimai ir grasinimai.

Ypač daug pamazgų ir keiksmų kliuvo buvusiai gynybos ir ekonomikos viceministrei A.Soubry.

Ji šią savaitę Parlamento vadovybei ir Londono policijos tyrėjams pateikė grasinimų, gautų elektroniniu paštu ar per socialinius tinklus, išklotines.

„Per Antrąjį pasaulinį karą tu jau kabėtum už savo išdavystę. Priklausai ilgam išdavikų sąrašui. Tu amžiams degsi pragare.“

„Tikiuosi, kad visą savo likusį gyvenimą vaikščiosi su baime dairydamasi sau už nugaros. Tu to nusipelnei.“

„Tu ir kiti išdavikai turėtumėte būti pakarti viešumoje. „Brexit“ reiškia „Brexit“.

Šalia tokių grasinimų buvo ir dar radikalesnių – ketvirčiuoti, susprogdinti ar nuskandinti parlamentarę A.Soubry.

Kol Londono Skotland Jardo policijos detektyvai tiria, ar yra pagrindo kelti baudžiamąsias bylas grasinimais besišvaistantiems interneto troliams, apginti nepaklusniųjų partijos kolegų parlamentarų suskubo pati premjerė Th.May.

„Mes sprendžiame problemas, kurios labai svarbios mūsų šalies ateičiai, todėl visiškai natūralu, kad Parlamente egzistuoja nuomonių skirtumai.

Labai teisinga, kad vyksta aistringi debatai. Jie – mūsų demokratijos esmė. Tačiau mes neleisime, kad parlamentarai būtų bauginami ar jiems būtų grasinama prievarta. Taip, kaip matėme pastarosiomis dienomis. Mūsų politinis diskursas turi būti virš šio žemo lygio“, – sakė Th.May.

Proeuropietiškuosius parlamentarus, sulaukusius grasinimų nužudyti, apgynė ir Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow.

„Jūs, Parlamento nariai, turite teisę balsuoti taip, kaip jums liepia protas ir sąžinė.

Jūs, parlamentarai, nesate nei maištininkai, nei išdavikai, nei nepatenkinti snobai, nei liaudies priešai“, – tvirtino nuosaikių pažiūrų konservatorius J.Bercow.

Visus šiuos žodžius jis pasirinko tikrai neatsitiktinai. Mat būtent tokiais negatyviais epitetais proeuropiečius konservatorius bei nepriklausomus teisėjus savo antraštėse šiais metais yra išvadinę du stambūs Londono dienraščiai – „The Daily Telegraph“ ir „The Daily Mail“.

Abu laikraščiai yra itin įtakingi tarp konservatorių elektorato ir abu aistringai remia „kietojo“ „Brexit“ politiką.

Būtent šių laikraščių puslapiuose išstojimo iš ES idėjas ilgus metus puoselėjo dabartiniai „keturi „Brexit“ muškietininkai“: užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas, tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas, pagrindinis derybininkas Davidas Davisas ir gamtos apsaugos sekretorius Michaelas Gove’as.

Po triumfo referendume „The Daily Telegraph“ ir „The Daily Mail“ nė neslėpė, kad jie atliks „sarginio šuns“ vaidmenį, urgzdami ant bet kurio politiko ar teisėjo, jeigu šis mėginsiąs sustabdyti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES.

Bet atrodo, kad sarginiai šunys gerokai persistengė: jų stalinistinę frazeologiją apie „liaudies priešus“ ir „išdavikus“ labai greitai pasičiupo britų ksenofobai ir rasistai, tarpstantys internete.

Pati A.Soubry nė neabejoja, kad jos asmeninė patirtis per pastaruosius pusantrų metų aiškiai parodė tiesioginį ryšį tarp pjudymo kampanijos dešiniojoje „Brexit“ šalininkų žiniasklaidoje ir grasinamųjų žinučių, kurių ji iškart sulaukia iš trolių.

Dažnai vartojamos tos pačios frazės, kurias anonimai nusiraško tiesiai iš dienraščių antraščių.

„Kyla grėsmė, jog fanatiški, ideologiškai angažuoti ekstremistai ims kontroliuoti Jungtinės Karalystės politinį gyvenimą.

Internetas suteikia platformą šiems ekstremistams skleisti neapykantą ir paranoją“, – Bendruomenių Rūmuose sakė parlamentarė A.Soubry.

Bekompromisio „Brexit“ šalininkai per pastaruosius kelis mėnesius paaštrino retoriką dar ir todėl, kad plačioji britų visuomenė pamažu ima sukti nugarą visam pasitraukimo iš ES projektui.

Kylanti infliacija, besistiebiančios kainos, nukritusi svaro vertė, apie pasitraukimą iš Didžiosios Britanijos prabilusios tarptautinės korporacijos – šis fonas nesuteikia didelio entuziazmo tiems rinkėjams, kurie pernai po tam tikrų abejonių balsavo už savo šalies išstojimą iš ES.

Kaip žinoma, „Brexit“ 2016-ųjų birželį palaikė bemaž 52 proc. elektorato. Bendrovės „BMG Research“ gruodžio viduryje atlikta apklausa rodo, kad jei balsavimas vyktų dabar, „Brexit“ pasirinktų tik 41 proc. rinkėjų.

51 proc. nori, kad būtų išsaugota britų narystė Europos klube.

Kiti vis dar neturi jokios nuomonės apie „Brexit“ procesą.

Šiuos 2017-uosius Didžiosios Britanijos premjerė greičiausiai norės užmiršti kaip košmarą. „Stabili ir stipri“ metų pradžioje, dabar Th.May tėra „silpna ir svyruojanti“: birželį ji visiškai be reikalo sušaukė išankstinius rinkimus, kuriuose su trenksmu prarado parlamentinę daugumą Bendruomenių rūmuose.

Th.May išsilaikė poste tik dėl to, kad konservatorių vyriausybę už solidžią 1 mlrd. svarų (1,13 mlrd. eurų) sumą pažadėjo remti Šiaurės Airijos junionistų demokratų partija.

Derybose dėl „Brexit“ Th.May komandai sekėsi ne ką geriau: kol kas Jungtinė Karalystė sutiko su visais ES iškeltais reikalavimais dėl skyrybų.

Po Briuseliui suteiktų nuolaidų Th.May savo Kalėdų dovaną iš Europos lyderių gavo gruodžio 15 d. Jungtinei Karalystei suteikta galimybė derėtis dėl dvejų metų pereinamojo periodo ir dėl ateities ekonominių santykių tarp Londono ir Briuselio.

Prieš pat Kalėdas pagaliau ima ryškėti ir Londono ilgalaikė strategija vadinamajam antrajam etapui derybose su ES. Šią savaitę premjerė Th.May pirmąkart per pusantrų metų sukvietė ministrus į oficialią rezidenciją Dauningo gatvėje – į posėdį, skirtą būtent „Brexit“ taktikai ir strategijai.

Po kelias valandas trukusių pokalbių Th.May atstovas spaudai pareiškė, kad galutinė Londono ir ES sutartis turi būti tokia, kokia leistų britams sudarinėti ambicingas laisvosios prekybos sutartis su kitų žemynų valstybėmis. Tačiau tuo pačiu metu britai nori išsaugoti geriausią galimą prieigą prie ES vidaus rinkos.

Tiek Th.May, tiek ir vyriausiasis jos derybininkas D.Davisas atmeta jau egzistuojančius ES santykių su artimomis partnerėmis variantus. Londonui netinka nei Norvegijos, nei Šveicarijos, nei Kanados laisvosios prekybos sutarčių ar asocijuotos narystės modeliai.