Varšuvoje jau kurį laiką sklandė gandai, kad B.Szydlo gali netekti savo posto. Šiuos gandus galiausiai pakurstė ir dabar jau buvusi Lenkijos premjerė savo socialinio tinklo paskyroje.
„Nepaisant visko, svarbiausia yra Lenkija. Besirūpinanti šeima ir vertybėmis, saugi. Išaugusi ant krikščioniškų pamatų, tolerantiška ir atvira.
Šiuolaikiška ir ambicinga. Tai – mano šalis. Pavyzdys Europai ir pasauliui. Tokie esame mes, lenkai“, – žinutėje rašė premjerė.
Tuomet jau beveik niekam nekilo abejonių, kad 54-erių B.Szydlo kėdėje atsiras kitas asmuo. Netrukus taip ir įvyko.
Naujuoju Lenkijos premjeru paskirtas finansų ir plėtros ministras M.Morawieckis.
Vos prisaikdintas jis pareiškė, kad tęs savo pirmtakės veiklą, todėl daugeliui kilo klausimas, kodėl tokiu atveju reikėjo šio pasikeitimo.
Kaip teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Marijušas Antonovičius, B.Szydlo teko pasitraukti, nes ji nesuvaldė vidinės kovos tarp pavienių ministrų ir partijų frakcijų.
Nepriekaištingas įvaizdis
Valdančioji dešiniojo sparno Teisės ir teisingumo partija (TTP) pasirinko šį Vakaruose studijavusį buvusį bankininką vadovauti vyriausybei tikrai neatsitiktinai.
Pirmiausia jis neturi jokio politinio užnugario, o tai reiškia, kad iš esmės bus visiškai priklausomas nuo TTP lyderio Jaroslawo Kaczynskio.
Antra, jis – itin pavyzdingas vidurinės klasės atstovas, klestintis bankininkas, savo šalies patriotas, keturių vaikų tėvas.
Jis ne kartą kartojo, kad Lenkija privalo šalyje diegti daugiau modernių technologijų, investuoti į pažangą, bet kartu mažinti mokesčius.
M.Morawieckis kalbėjo ir apie sąlygas Lenkijai išlaikyti finansinį ir fiskalinį stabilumą, didelį ekonominį augimą ir galimybę gerokai padidinti socialines išlaidas.
Reputaciją jam pelnė ir pastangos kovoti su mokesčių slėpimu ir stiprinti gerovės valstybę.
Dešiniųjų elektoratui visi šie žodžiai turėjo skambėti itin maloniai. Ar visa tai jis įgyvendins iš tiesų, kol kas neaišku. Tačiau TTP jis yra tarsi dovana – į skandalus neįsivėlęs 49-erių politikas tapo nauju lenkus jau kiek įpykdžiusios politinės jėgos veidu.
Pasak M.Antonovičiaus, M.Morawieckio paskyrimas šalies premjeru yra ir TTP mėginimas prieš 2018 m. savivaldos rinkimus įtikti nuosaikiajam elektoratui, ypač didžiuosiuose miestuose, kur neaišku, ar žmonės balsuos už TTP kandidatus į merus.
„Tai ypač pasakytina apie Varšuvą, Krokuvą, Vroclavą. Nemanau, jog tai yra bandymas atitraukti nuo prieštaringiausių vidaus politikos sprendimų.
TTP tokiais atvejais, atsiradus poreikiui, imdavosi kokios nors avantiūros užsienio politikoje.
Reikalavimai Vokietijai sumokėti Lenkijai reparacijas už Antrąjį pasaulinį karą yra vienas geriausių šios taktikos pavyzdžių“, – kalbėjo M.Antonovičius.
Neatmetama ir tai, kad J.Kaczynskis, pasirinkdamas M.Morawieckį, galvoja ir apie tolesnę TTP ateitį, ne tiktai artimiausius rinkimus.
„Pagrindinė priežastis yra didelės TTP lyderio J.Kaczynskio simpatijos M.Morawieckiui. Kai kas netgi mano, kad J.Kaczynskis mato M.Morawieckį kaip savo įpėdinį“, – teigė M.Antonovičius.
Nesusitvarkė su darbu
B.Szydlo buvo mėgstama lenkų, tačiau jai valdant gerokai suprastėjo šalies įvaizdis užsienyje, nes konservatyvi vyriausybė atsisakė priimti migrantus, leido pradėti didelio masto kirtimus saugomoje Belovežo girioje, reliktiniame Europos lygumų miške, ir laikėsi kategoriškos pozicijos Vokietijos atžvilgiu.
Be to, Lenkijos parlamentas praėjusią savaitę pritarė prieštaringai vertinamoms teismų reformoms, nors opozicija ir ES jas laiko keliančiomis grėsmę teismų nepriklausomybei ir valdžių atskyrimo principui.
Aiškindami tokį vyriausybės vadovų pakeitimą valdančiosios partijos pareigūnai sakė, kad vyriausybei reikia daugiausia dėmesio skirti ekonomikai ir pagerinti savo autoritetą ES bei kitose užsienio šalyse.
Bet, kaip pabrėžė M.Antonovičius, Lenkijos valdančiojoje partijoje pastaruoju metu labai suintensyvėjo vidinės kovos tarp atskirų ministrų ir partijos frakcijų, jos tapo visiems matomos, o B.Szydlo niekaip nesugebėjo to suvaldyti.
„Kiekvienas ministras vykdė savo politiką ir nebuvo jokio premjerės koordinavimo.
Buvo išsigąsta, kad nieko nedarant šie konfliktai ir vidinės kovos taps nebevaldomi ir pradės griauti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir palaikymą TTP“, – teigė M.Antonovičius.
Santykiai su Briuseliu
Naujojo Lenkijos vyriausybės vadovo M.Morawieckio ketvirtadienį laukė diplomatinis debiutas Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
Šis susitikimas turėjo parodyti, ar Vakaruose studijavęs buvęs bankininkas gali sumažinti priešpriešą tarp jo dešiniojo sparno vyriausybės ir Briuselio.
Juolab kad vos tapęs vyriausybės vadovu M.Morawieckis daugiausia kalbėjo apie socialinę apsaugą ir faktiškai neužsiminė apie problemas, dėl kurių pašlijo Varšuvos ir ES santykiai.
Premjeras taip pat faktiškai nekalbėjo apie teismų sistemos reformas, kurių TTP ėmėsi vos atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje ir kurios supykdė Briuselį.
Europos Sąjunga nuo pat pradžių tvirtino, jog šios reformos kelia „sisteminę grėsmę teisinės valstybės principams“.
Maža to, Briuselis įspėjo Varšuvą, kad dėl teismų sistemos reformų gali inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį.
Jis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos šalies balsavimo teisės. Tačiau iki šiol TTP į Briuselio grasinimus pernelyg nereagavo.
M.Antonovičius įsitikinęs, kad M.Morawieckis mėgins gerinti Lenkijos santykius su Briuselio institucijomis.
„Prasta reputacija Lenkijai, ES šaliai, pradėjo smarkiai kenkti.
Be to, netrukus prasidės derybos dėl naujos Bendrijos finansinės perspektyvos ir paramos.
Tai irgi svarbus veiksnys, kodėl būtent M.Morawieckis tapo premjeru.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad, kitaip nei B.Szydlo, jis moka anglų kalbą ir tai turėtų padėti jam derėtis dėl Lenkijos interesų.
Bet kad galėtų pagerinti santykius su Briuseliu, M.Morawieckiui reikia įgyti autoritetą TTP ir sugebėti koordinuoti visų ministrų veiklą.
Tai yra pagrindinis iššūkis naujajam ministrui“, – tvirtino M.Antonovičius.
Tačiau akivaizdu, kad nesutarimai su Briuseliu išliks ir valdant M.Morawieckiui.
Buvęs banko valdybos pirmininkas jau pakartojo TTP vyriausybės nepritarimą „skirtingų greičių“ Europos idėjai.
„Nenorime naujo susiskaldymo, kai kažkas paliekamas už nugaros. Nesutinkame, kad Europa būtų padalyta į geresnius ir blogesnius“, – sakė M.Morawieckis.
Be to, naujasis Lenkijos premjeras paminėjo, kad sieks gerinti santykius su Lietuva. Tačiau kaip pažymėjo TSPMI dėstytojas, „šokti tango reikia dviese“. Todėl sunku būtų tikėtis, kad bent jau artimiausiu metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai ryškiai pasikeistų.
Pokyčių ateityje dar bus?
Pasikeitus Lenkijos premjerams M.Morawieckio kabinete portfelius išsaugojo visi ankstesnės vyriausybės ministrai.
Jis pats taip pat toliau eis finansų ir plėtros ministro pareigas, kurias turėjo atsistatydinusios premjerės B.Szydlo kabinete.
Pastarajai atiteko ministro pirmininko pavaduotojo kėdė.
„Vyriausybė, kuriai vadovauju, ta pati.
Jos kursas tas pats, gairės ir vertybės yra tos pačios. Dėl to tai yra tęstinumo vyriausybė, vykdysianti politiką, skirtą padėti lenkų šeimoms“, – sakė M.Morawieckis parlamente pristatydamas savo vyriausybės programą.
Tad daugeliui kilo klausimas, ar apskritai kas nors pasikeis po premjerų kėdžių perstumdymo.
„Plėtros ir socialiniai klausimai liks tie patys.
Klestinti ekonomika yra būtina sąlyga siekiant vykdyti dosnią socialinę politiką, kaip dabar.
Todėl tęsime mūsų socialines programas. Be to, jas dar sustiprinsime ir išplėsime“, – tęsė naujasis premjeras.
Taip jis paliko dar daugiau neaiškumo, ar artimiausiu metu verta tikėtis esminių pokyčių jam atėjus į valdžią.
Tačiau čia pat žodį tarė ir TTP lyderis J.Kaczynskis bei patikino, kad nė vienam politikui, išsaugojusiam vietą po šių permainų, neverta užmigti ant laurų.
J.Kaczynskis valstybinei televizijai TVP aiškino, jog beveik neabejotina, kad sausio mėnesį vyriausybė bus pertvarkyta ir kad jos laukia „esminiai pokyčiai“.
M.Antonovičius įvardijo ir konkrečius politikus, kurie jau artimiausioje ateityje gali netekti savo posto.
„Tikrai labai tikėtina, kad pasikeis Lenkijos užsienio reikalų ir aplinkosaugos ministrai dėl prastai atliekamų pareigų ir Lenkijos įvaizdžio gadinimo Europos Sąjungoje.
Taip pat galima tikėtis, kad iš vyriausybės bus išstumti B.Szydlo žmonės: pavyzdžiui, infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas.
Bet didžiausia intriga – ar pasikeis krašto apsaugos ministras. Būtent dabartinis ministras Antonis Macierewiczius kelia daugiausia problemų TTP ir vyriausybei, nes veikia visiškai savarankiškai ir su niekuo nederina savo veiksmų, taip pat labai smarkiai konfliktuoja su prezidentu“, – vardijo M.Antonovičius.
Gynė konservatyvias pažiūras
Angliakasio šeimoje gimusi Beata Szydlo yra įgijusi etnografijos studijų bakalauro laipsnį Krokuvoje įsikūrusiame Jogailos universitete. Karjerą politikoje ji pradėjo kaip Bžeščių miesto merė.
Buvusi Lenkijos ministrė pirmininkė B.Szydlo prie politinės partijos prisidėjo 2005 metais. Įdomu tai, kad iš pradžių ji pateikė prašymą tapti Piliečių platformos partijos nare, tačiau galiausiai įstojo į Teisės ir teisingumo partiją.
2010 metais ji itin sustiprino savo pozicijas partijoje ir tapo pirmininko pavaduotoja. Būdama įstatymų leidėja ji tvirtai gynė konservatyvias pozicijas svarstant įvairius opius klausimus, tokius kaip abortai, dirbtinis apvaisinimas ar 2011 metų Stambulo konvencija – pirmasis pasaulyje teisiškai įpareigojantis tarptautinis dokumentas, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris.
2016 m. B.Szydlo rėmė visiško abortų draudimo šalyje įstatymą, todėl sulaukė ne tik moterų pykčio, bet ir tūkstantinių protestų.
B.Szydlo politiniai pažadai visuomet buvo daugiausia skirti konservatyvių rinkėjų branduoliui – neturtingiems pamaldiems katalikams, daugiausia gyvenantiems šalies rytuose, ir viešojo sektoriaus darbuotojams.
Pastaruoju metu B.Szydlo sulaukdavo nemažai kritikos iš Vakarų. Kritikos strėlės buvo nukreiptos į jos poziciją dėl migrantų kvotų ir Lenkijos atsisakymo apskritai priimti pabėgėlius.
Ne ką mažiau kritikos B.Szydlo sulaukė ir po to, kai balsuojant dėl lenko Donaldo Tusko skyrimo Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrajai kadencijai ji vienintelė buvo prieš šį sprendimą.
