Niekas neabejoja, kad juos laimės Vladimiras Putinas, tad tikroji nuožmi ir negailestinga kova, pasak analitikų, užvirs siekiant išsiaiškinti, kas galėtų pakeisti jį po šešerių metų, kai 2024-aisiais baigsis kita kadencija, rašo „The New York Times“.
Vadinamasis V.Putino karališkasis dvaras – 40-50 aukščiausius postus užimančių žmonių ir jų sąjungininkai oligarchai – artimiausius šešerius metus praleis kovodami dėl įtakos.
„Patys rinkimai visiškai nesvarbūs. Prezidento aplinkos žmonės dabar sprendžia klausimą, kuo jie taps po V.Putino. Tai pagrindinis kovos motyvas: rasti vietą sistemoje po to, kai jo neliks“, – aiškino politikos analitikas ir buvęs Kremliaus analitikas Glebas Pavlovskis.
Nors niekas negali būti tikras, ką 65-erių V.Putinas darys, kai baigsis jo kita kadencija, jo aplinkos žmonės labiau rūpinsis išgyvenimu, o ne tarnavimu jam.
Dauguma šių ginčų iš už aukštų Kremliaus sienų į išorę turėtų išsprūsti jau besibaigiant V.Putino valdymui, bet dalį jų galima buvo stebėti ir praėjusią savaitę, korupcija kaltinamo buvusio ekonominės plėtros ministro Aleksejaus Uljukajevo teisme arba mėginime uždaryti universitetą.
„Negali paslėpti įtampos, neaiškumo, kuris dabar apėmęs Rusijos elitą. Jie darys kvailus dalykus, vienas kitą šantažuos, rašys ataskaitas apie kitus ir neš juos V.Putinui“, – prognozavo „Carnegy Moscow Center“ analitikas Konstantinas Gaaze.
Negali užsibūti per ilgai
Artimiausius tris mėnesius rinkimai bus pagrindinis dėmesio šaltinis. O tada V.Putinas, kuriam 2024-aisiais sueis 72 metai, turės imtis kokio nors plano išeiti į pensiją.
Kai kurių analitikų nuomone, pats prezidentas galvoja, kad stengtis išlaikyti savo postą visą gyvenimą būtų klaida. Vieną dieną, jeigu jis išbūtų Kremliuje per ilgai, juo kas nors galėtų staigiai atsikratyti.
„V.Putinas apie save galvoja kaip apie istorinį personažą ir jis žino, kad norint patekti į istorijos knygas, nereikia kartoti Roberto Mugabe klaidų ir pasirinkti tinkamą laiką išėjimui“, – su neseniai po 36 metų valdymo nuverstu Zimbabvės prezidentu jį palygino Kremliaus konsultantas Konstatinas Kalačiovas.
Tiesa, V.Putinas ir po 2024-ųjų tikriausiai norės išsaugoti kažkokį politinį vaidmenį ir neatsiduoti poilsiui savo užmiesčio viloje arba, dar blogiau, atsidurti už grotų.
„Jis negali tiesiog išeiti. Jis puikiai žino, kad jeigu jo pasekėjui nepasiseks, jie abu gali būti apkaltinti“, – teigė K.Gaaze.
Sukurs sau postą?
Ekspertas svarstė, kad V.Putinas dar spės perrašyti konstituciją, kad susikurtų kokią nors aukštesnio rango karinę saugumo tarybą, kuriai vėliau galėtų vadovauti ir įtvirtinti savo įtaką: „Sunku įsivaizduoti situaciją, kurioje jis visą galią atiduoda kitam žmogui – juk jis niekuo nepasitiki.“
Juolab, kad V.Putinas jau yra taip pasielgęs. Pabaigęs antrą iš eilės prezidento kadenciją 2008 metais, jis per vieną Dmitrijaus Medvedevo prezidentavimo kadenciją užėmė premjero postą, bet visiems buvo aišku, kas išlieka aukščiausiu šalies lyderiu.
O po jo išrinkimo 2012 metais Rusijos prezidento kadencija buvo prailginta iki šešerių metų.
Kremliuje dar Boriso Jelcino laikais dirbęs G.Pavlovskis prisiminė, kad prastėjančios sveikatos prezidentą buvo pradėta ruoštis pakeisti po 1996 metų rinkimų, nes jau aiškėjo, kad jis nebedalyvaus rinkimuose.
Tam reikėjo ne tik pakeisti žmogų, bet ir perstatyti visą valstybę.
„Žinojome, kad 2000-aisiais B.Jelcino nebebus, bet nenorėjome, kad su savimi jis išsineštų ir valstybę. Tai buvo Jelcino Rusija, todėl turėjome sukurti naują“, – teigė G.Pavlovskis.
Po to į prezidento postą atsisėdo V.Putinas. Bet kai jis tapo pačiu galingiausiu žmogumi Rusijoje ir sukaupė tiek galios, klausimas, kas jį pakeis, tapo itin skubus.
„Šiandien turime Putino Rusiją. Jeigu jis pasitrauks, pasitrauks ir visa sistema. Tai labai pavojinga situacija. Jo aplinka tai supranta ir nori išsaugoti Rusiją“, – tęsė G.Pavlovskis.
Tiems, kurie nori tapti V.Putino įpėdiniu, artimiausi metai primins vaikščiojimą lynu. Kandidatai turės būti atsargūs, kad neprimintų tiesioginio pavojaus savo postą branginančiam prezidentui. Vienas žingsnis per toli – ir išsišokėlio bus atsikratyta.
O artėjant 2024 metams V.Putino gebėjimas apsaugoti savo įpėdinius gali dar susilpnėti, todėl jiems pavojų kels visi konkurentai.
„Įpėdiniais jau laikomi žmonės bus pasiruošę sumokėti, kad jų taip niekas nevadintų“, – aiškino K.Kalačiovas.
Pats Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kalbas apie vidines intrigas pavadino spekuliacijomis.
Kova tarp pavaldinių aštrėja
Bet ginčai jau lenda į paviršių. Buvęs Rusijos ekonominės plėtros ministras A.Uliukajevas teisiamas už galimą milijoninį kyšį, paimtą iš naftos giganto „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino – buvusio karinės žvalgybos agento ir V.Putino sąjungininko.
Už tai gresia 10 metų įkalinimo bausmė, bet A.Uliukajevas teigia esąs nekaltas, o I.Sečiną kaltina sukūrus spektaklį – atnešus jam gero vyno ir naminių dešrelių maišą, kuriuo buvo paslėptas rudas odinis krepšys su 2 mln. JAV dolerių.
Savo baigiamojoje kalboje buvęs ministras įspėjo Kremliaus elito narius, kad kitas jo vietoje gali būti bet kuris iš jų.
„Neklausk, kam skambina varpai, nes skambina jie tau, – citavo poetą Johną Donne'ą teisiamasis. – Jie gali suskambėti bet kam. Tai labai paprasta: krepšys, maišas, neryškus vaizdo įrašas, trys spragtelėjimai, ir viskas paruošta.“
I.Sečinas savo galią taip pat demonstravo keturis kartus atsisakydamas pasirodyti teisme kaip liudytojas, aiškindamas, kad yra pernelyg užimtas.
Be to, „Rosneft“ vadovas nusitaikė ir į klestinčią investicijų bendrovę „Sistema“, nors V.Putinas viešai kalbėjo, kad norėtų tokius ginčus spręsti taikiai.
I.Sečinas viešai ir netikėtai taip pat yra pažadėjęs dirbti su autokratiniu Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu.
Abu jie vis dažniau mėgina veikti nepriklausomai nuo V.Putino ir nuo jo atsitolinti, nors būtent prezidento protekcija padėjo abiem tapti įtakingomis ir turtingomis figūromis Rusijos politikoje.
Jeigu I.Sečinas ir R.Kadyrovas turi bendrą tikslą, tai gali būti siekis išrinkti naują prezidentą, kuris geriausiai apsaugotų vidinio V.Putino rato narius.
„Visi, kurie neprisidės prie įpėdinio išrinkimo, bus pavojuje“, – tikino G.Pavlovskis.
Nepadeda ir V.Putino žodis
Kuo labiau V.Putinas virs savo kadencijos pabaigos laukiančiu silpstančiu politiku, tuo mažiau įtakos jis pats turės renkantis savo įpėdinį ir tuo labiau šiame procese dalyvaus Kremliaus grupuotės.
Kad prezidento apsauga jau nėra absoliuti, rodo ir Europos universiteto Sankt Peterburge pavyzdys.
Privačią, liberalią aukštąją mokyklą V.Putinas mėgino išsaugoti ne kartą, nors jos nekentė konservatyvūs nacionalistai, o nekilnojamo turto vystytojai gviešėsi istorinių Mažųjų marmuro rūmų, kuriuose įsikūręs universitetas.
Tačiau galiausiai aukštoji mokykla buvo iškraustyta iš savo pastato, o praėjusią savaitę universitetui trečią kartą atsisakyta pratęsti veikimo licenciją.
Nuo to nepasaugojo ir tai, kad V.Putinas, vieno universiteto vadovybės nario ir Rusijos žiniasklaidos teigimu, net triskart prašė Švietimo ministerijos išsaugoti šią instituciją.
