„Į Puketą turėjome išskristi lapkričio 29 dieną su oro linijomis „Malaysia Airlines“. Pasirodžius informacijai, kad dėl ugnikalnio išsiveržimo uždarytas oro uostas, kreipėmės į oro linijas, tačiau jos nieko neatsakė. Trečiadienį nuvykę į oro uostą visą informaciją gavome iškart, be to, žmonių tikrai nebuvo tiek daug, kiek buvo galima tikėtis“, – pasakojo I.Zigmantė.
Oro linijos lietuviams pasiūlė autobusu važiuoti iki Surabajos oro uosto Javos saloje.
Žurnalistė su vyru suabejojo, ar tikrai taip lengvai gaus bilietus į lėktuvą, tačiau „Malaysia Airlines“ patikino, kad viskas bus gerai ir pažadėjo pagalbą.
Iš oro uosto autobusas turėjo pajudėti po pusvalandžio, tačiau viskas vėlavo maždaug dvi valandas. Laukiančiuosius tada pasiekė žinia, kad atsidarė dėl ugnikalnio pirmadienį užsidaręs Denpasaro oro uostas Balyje.
„Paaiškėjo, kad buvo galima išskristi į Surabają su „Lion Air“ arba į Džakartą su „AirAsia“. Tačiau visi bilietai jau buvo išpirkti, todėl teko važiuoti autobusu už 18 eurų. Į šią sumą buvo įskaičiuotas ir keltas iš Balio į Javos salą, ir maitinimas.
Javoje apie 4 valandą rytą sustojome pavalgyti, bet tam ryžosi tik patys stipriausi, nes kvapas ir vaizdai tikrai neviliojo. Tualetas taip pat buvo šiurpus“, – įspūdžiais dalijosi I.Zigmantė.
Galų gale turistai, kelyje iš viso praleidę 17 valandų vietoj žadėtų dvylikos, pasiekė Surabajos oro uostą. Žmonės buvo laimingi, kad pagaliau išskris, tačiau ir čia laukė staigmenos.
„Mums pasakė, kad visi bilietai į Kvala Lumpūrą yra išpirkti, o artimiausios vietos – gruodžios 4 dieną. Į kitas šalis skristi norėję keleiviai išgirdo panašius terminus. Tokių autobusų, kaip mūsiškis, oro uoste buvo ne vienas, tad laukiančiųjų žmonių – marios. Visi buvo nusiminę ir pavargę“, – prisiminė lietuvė.
„Pradėjau net ieškoti viešbučių Surabajoje, nors tai beveik reiškė mūsų kelionės pabaigą, bet vyras laiku sugalvojo nueiti ir įsirašyti į laukiančiųjų sąrašus. Ten iš kito vaikino jis išgirdo, kad prieš 10 minučių jam buvo pasakyta, kad į Kvala Lumpūrą bilietų nebėra, bet vėliau jų atsirado. Tuomet vyras pradėjo prašyti taip žadėtų bilietų. Nuovargis padarė savo, aš pati jaučiausi visiškoje neviltyje“, – apie sunkias akimirkas pasakojo žurnalistė.
Tačiau likus gal 15 minučių iki skrydžio lietuviai sulaukė netikėtos žinios: oro linijos pranešė peržiūrėsiančios keleivių sąrašus, gal juose atsiras vietų.
„Kažkokiu stebuklingu būdu mūsų paprašė parodyti pasus ir atspausdino įlaipinimo korteles ne tik į Kvala Lumpūrą, bet ir į Puketą tai pačiai dienai. Bėgome iki lėktuvo ir atrodė, kad gavome patį laimingiausią bilietą gyvenime“, – džiaugėsi pašnekovė.
