Blizgančiuose, spalvinguose grožio konkursuose, kuriuose vyksta maudymosi kostiumėlių varžybos, lyginama moterų kūno apimtis, šįmet įvyko lūžis – lengvo pramoginio turinio laidos dažnai įgydavo politinį atspalvį.
Grožio karalienės įvairiose pasaulio valstybėse sulaukė žiniasklaidos dėmesio dėl netikėtų komentarų arba viešo nepasitenkinimo. Beje, daugybė dėl savo žodžių neteko iškovotos karūnos.
Dabar klausiama, kaip grožio titulo siekiančios moterys gali išsaugoti titulą ir likti ištikimos savo vertybėms bei požiūriui?
Sukėlė diplomatinę krizę
Lapkričio pradžioje čilietė manekenė Valentina Schnitzer sukėlė pyktį, kai per grožio konkursą Pietų Amerikoje pareiškė: „Ši jūra priklauso Bolivijai.“
„Jūra“, apie kurią ji kalbėjo, – Ramusis vandenynas. Dėl priėjimo prie vandens telkinio tarp dviejų valstybių jau daug laiko verda ginčas. Bolivija siekia atgauti iš Čilės per 1879–1883 m. karą prarastą priėjimą prie vandenyno.
Bolivijoje vykusiame konkurse „Reina Hispanoamericana“, V.Schnitzer aiškino: „Mes esame drauge su jumis, mes norime drauge kovoti už jūsų teises.
Tikrai, Čilės žmonės, visi mano artimieji, mano kolegos, žmonės, su kuriais kalbu, sako, kad jūra priklauso Bolivijai!“
Šiuo metu valstybių nesutarimus dėl teritorijos sprendžia Tarptautinis teisingumo teismas, bet po gražuolės žodžių vėl įsiliepsnojo konfliktas.
Bolivijos prezidentas Evo Moralesas ėmė girti čilietę gražuolę ir jos „drąsų požiūrį“.
Bet V.Schnitzer tautiečiai nebuvo sužavėti. Jie tviteryje rašė: „Mis Čilė galėtų kalbėti už save, ne už visus!“ ir „Ar ji tikrai gyvena mūsų šalyje?“
Skandalas dėl atostogų
Kai kuriose pasaulio dalyse grožio konkursų dalyvės turi suvaldyti ne tik sparnuotąsias savo frazes, bet ir atidžiai rinktis atostogų vietą. Tuo įsitikino švediškų ir libanietiškų šaknų turinti Amanda Hanna.
Iš jos atimta vos prieš savaitę iškovota konkurso „Mis Libanas 2017“ karūna po to, kai buvo išsiaiškinta, kad 2016-aisiais su švedišku pasu ji nukeliavo į Izraelį.
Libanas ir Izraelis oficialiai yra kariaujančios valstybės, nors nuo 2006-ųjų laikosi paliaubų.
Panaši tarptautinė nemalonė 2015-aisiais ištiko „Mis visatos“ dalyvę Saly Greige. Libanietė pasidarė asmenukę su Mis Japonija, Mis Slovėnija ir Mis Izraeliu.
Ji buvo apkaltinta draugyste su priešu po to, kai nuotrauka pasklido internete. S.Greige netrukus puolė teisintis.
„Nuo pat pirmosios dienos, kai atvykau dalyvauti konkurse „Mis visata“, buvau labai atsargi, vengiau patekti į kadrą ar bendrauti su Mis Izraeliu, kuri bent kelis kartus mėgino su manimi nusifotografuoti.
Aš tiesiog dariausi asmenukę su Mis Japonija ir Mis Slovėnija, o tada galvą įkišo Mis Izraelis ir mūsų nuotrauką paskelbė internete“, – teisinosi grožio karalienė.
Regis, jos pasiaiškinimas įtikino, nes moteriai leista pasilikti gimtinėje iškovotą Mis Libano karūną.
Koją pakišo internautai
Anksčiau konkursas „Mis Amerika“ buvo be lašelio politikos, tačiau viskas pasikeitė, kai prasidėjo vadinamasis „YouTube“ judėjimas. Internautai galėjo užduoti merginoms įvairiausių klausimų.
Šiemet Teksaso valstijai atstovaujančios Marganos Wood buvo paklausta apie neonacių protestus Šarlotsvilyje, kurių metu buvo nužudyta prieš protestuotojus pasisakiusi Heather Heyer.
M.Wood neilgai pamąsčiusi rėžė, kad moters nužudymas buvo teroro ataka, o prezidentas Donaldas Trumpas turėjo greičiau sureaguoti į susidariusią situaciją.
Teksasietės atsakymas sulaukė maždaug tiek pat žiniasklaidos dėmesio kaip ir konkurso laimėtoja Cara Mund.
Klausimai grožio konkurso dalyvėms – svarbi pasirodymo dalis. Kai kurios merginos prieš didįjį finalą netgi samdosi mokytojus, su kuriais repetuoja, kaip atsakyti į klausimus, jei net nežinai teisingo atsakymo.
„Dažniausiai svarbu suprasti, apie ką kalbama, ir sugebėti pateikti savo nuomonę taip, kad nieko neįžeistum, – aiškino gražuoles mokanti Valerie Hayes. – Tiesa, nevykę atsakymai į klausimus nebūtinai nulems galutinį rezultatą. Tam reikia pasakyti ką nors tikrai siaubingo, pavyzdžiui: „Aha, aš neseniai išsiskyriau su vaikinu, jį nužudžiau ir užkasiau galiniame kieme!“
Sektinas Peru pavyzdys
V.Hayes taip pat pasakojo, kad konkursų dalyvės dažnai įspraudžiamos į sutarčių rėmus, – turi elgtis taip, kaip numatyta sutartyje. O jei taisykles – tarp jų gali būti ir politinio požiūrio paviešinimo draudimas – pažeidžia, sulaukia baudų.
Tačiau šįmet Peru grožio konkurso organizatoriai nutarė ne bandyti išvengti politikos, bet pasuko netikėtu keliu – pavertė ją konkurso dalimi ir dėl to sulaukė pasaulio liaupsių.
23 merginos, kurios varžėsi dėl kelialapio į konkursą „Mis visata“, nustebino publiką, kai per užduotį, kurios metu įprastai pasakoja apie savo kūno apimtis, ėmė kalbėti apie moterų patiriamą smurtą Peru.
Organizatoriai rodė reportažų apie seksualinį smurtą ištraukas, o konkurso dalyvės vardijo šokiruojančius faktus apie mergaičių ir moterų padėtį ir šioje Pietų Amerikos valstybėje patiriamą prievartą.
Viena dalyvė pasakojo, kad Peru kas 10 minučių dėl seksualinio smurto miršta mergina.
Kita teigė, jog 70 proc. šalies moterų gatvėje yra patyrusios priekabiavimą. Vėliau, užuot atsakinėjusios į paviršutiniškus klausimus apie hobius ir svajones, dalyvės turėjo papasakoti, ką norėtų padaryti, kad moterų situacija šalyje pasikeistų.
Romina Lozano, kuri galiausiai paskelbta konkurso nugalėtoja, aiškino, kad norėtų „sukurti duomenų bazę, kurioje būtų surašyti vardai ir pavardės visų agresorių, kurie yra vykdę bet kokio pobūdžio smurtą prieš moteris“.
Per televiziją transliuotas šou nustebino žiūrovus – jie tikėjosi lengvos pramoginės laidos, bet išvydo protestą.
„Deja, yra daugybė merginų, kurios nežino tokios statistikos ir jaučiasi taip, tartum jų situacija būtų tik pavienis atvejis, – naujienų agentūrai AFP teigė konkurso organizatorė Jessica Newton. – Manau, kad tada, kai žiūri į savo regiono atstovę, kuri viešai pateikia realius skaičius, supranti, jog tavo šalyje vyksta nerimą keliantys dalykai.“
